Byla Ik-201-428/2013
Dėl įsakymo panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant pareiškėjai J. Ž. , jos atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Ritai Juškauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovei Redvitai Četkauskienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, ir

Nustatė

3Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b.l. 5-7, 68-70) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-01 įsakymą Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 325 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“.

4Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde (b.l. 5-7, 68-70) nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja ir jo atstovė panašiai paaiškino, jog skundžiamu įsakymu buvo nustatytas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. 5943/0008:475), esančiame Skaistučių kaime, Lazdijų seniūnijoje, Lazdijų rajone, administracinis žemės servitutas viešpataujančio daikto savininkui - AB „Litgrid“, kurio paskirtis - 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planą. Pareiškėjos žemės sklype tokiu būdu atsirstų teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pareiškėjos žemės sklypo matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškus servituto poreikiui reikalingo žemės sklypo dalies plotas. Pareiškėja skundžia visą įsakymą kaip neteisėtą, nes mano, kad servitutas negalėjo būti apskritai nustatytas administraciniu aktu. Atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą pažeisdamas Žemės įstatymo 23 straipsnį ir LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles. Atsakovas privalėjo spręsti, ar tokiu atveju nereikia paimti žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams. Skundžiamame įsakyme yra nurodyta, kad žemės servitutas nustatytas atsižvelgiama į AB „Litgrid“ 2011-04-04 prašymą, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, jog AB „Litgrid“ yra užsakovas, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. Žemės sklypo planas, kuris yra skundžiamo įsakymo dalis, turėjo būti suderintas su tarnaujančio daikto savininku - pareiškėja. Tačiau į pareiškėją, kaip žemės sklypo savininkę, niekas nesikreipė dėl plano suderinimo. Skundžiamame įsakyme nėra duomenų, kada buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Nesant prašymo suprojektuoti servitutą teritorinio planavimo dokumentu, negalėjo būti nustatytas ginčo aktu servitutas. Skundžiamas įsakymas pažeidžia pareiškėjos, kaip žemės savininkės teisę ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, tai yra, užsakovas netinkamai suprojektavo servitutus tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovas tenkino paraišką, neišsiaiškinęs visų sąlygų, kad tokioms infrastruktūroms įrengti nepakanka vien nutiesti, reikia pastatyti atitinkamus elektros perdavimo oro linijos statinius - atramas. Atsakovas neturėjo teisės remiantis Žemės įstatymo 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 pavirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normomis ir priimti sprendimą (įsakymą) dėl teisės tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas servitutų nustatymo. Žemės sklypas buvo suvaržytas servitutu kitu tikslu - infrastruktūros objektų statybai, o ne komunikacijų tiesimui, kadangi oro perdavimo linija ne tik bus pratiesiama oru, bet bus statomos (sujungiamos su žeme) atramos vidutiniškai kas 320 metrų. Todėl turėjo būti nustatytas statinio servituto (CK 4.122 str.) arba sudarytas užstatymo teisės sandoris (CK 4.160 str.), arba žemė paimta visuomenės reikmėms. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žemės servitutai yra nustatomi CK numatytais pagrindais (įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu), o administraciniai servitutai nustatomi tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, ir tokių atvejų sąrašas yra išsamus. Statinio servitutai nėra nustatomi administraciniu aktu. Statinio servitutai yra nustatomi įstatymu, sandoriu arba teismo sprendimu (bendrosios ieškininės teisenos tvarka) išsprendžiant tinkamai atlyginimo už naudojimąsi servitutu klausimus). Dėl planuojama 400 kV elektros perdavimo linijos statybos ir aptarnavimo pareiškėja visiškai netenka galimybės naudotis nuo 225 iki 400 kv m. žemės sklypu. Toks žemės savininko teisių ribojimas yra esminis ir negali būti sprendžiamas žemės servituto nustatymu.

5Atsakovas atsiliepimuose (b.l.25-28, 93-95) ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundo ir patikslinto netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams. Pagal teritorijų planavimo dokumentą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminės ir antžeminės komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas. Žemės servitutų nustatymo Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau -Taisyklės). Pastarosiose nustatyta, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus. Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime nurodomas nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai) (Taisyklių 9.6 p., 13 p., 16 p., 16.6 p.). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-10-12 įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti regiono lygmens 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. AB „Lietuvos energija“ (nuo 2011-03-14 AB „Litgrid“) pavesta atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjos reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko AB „Litgrid“ valia dėl servituto nustatymo administraciniu aktu buvo išreikšta AB „Litgrid“ 2011-02-22 ir 2011-04-19 prašymuose atsakovui. Per pareiškėjos žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 p., 4 p. ir 5 p.). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-367-12 pasisakė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, servituto nustatymo administraciniu aktu taisyklės nebuvo pažeistos. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti įsakymą yra nepagrįstas.

6Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 45-52, 85-89) ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kapo nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė ir atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymų nustatytais atvejais - administracinis aktas. Servitutų nustatymą administraciniais aktais reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis, kuriame numatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Atitinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinkle operatoriui nuosavybės teise ar kitais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011-08-30 įsakymu Nr.1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino nurodytos elektros perdavimo linijos specialųjį planą (toliau -Specialusis planas). Atsakovui pareiga administraciniu aktu nustatyti servitutą numatyta LR žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau - Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės), vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – Specialiuoju planu. Šiuo atveju atsakovas tinkamai ir teisėtai atliko visus jam įstatyme numatytus atlikti veiksmus. AB „Litgrid“, įgyvendindama LR žemės įstatymo 23 straiosnio nuostatas, atsakovui 2011-02-18 ir 2011-04-18 pateikė prašymus dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas pateikė savo atsakymą 2011-04-27 raštu Nr.4SD-(14.4.7)-2180, kuriuo patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu. LR žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje atsakovui nenumatyta pareiga pateikti žemės sklypų savininkams dokumentus, patvirtinančius viešpataujančiojo daikto savininko valios išreiškimą dėl servituto nustatymo reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalėjo pateikti pareiškėjai prašymų nustatyti servitutus kopijų. Tiek LR žemės įstatyme, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse nenumatyta nei atsakovo nei viešpataujančiojo daikto savininko pareiga suderinti žemės sklypo planą, kuriame numatyta nustatomas servitutas, su žemės sklypo savininku. Teisės aktai, reglamentuojantys servitutų nustatymo tvarką, nenumato prievolės prieš nustatant servitutą, atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, t.y. patikslinti ar papildyti jau nustatytus žemės sklypo duomenis. Servitutu nustatomi žemės sklypo savininko teisių apribojimai, jų plotas, vieta, lokalizacija, būtų pažymėti žemės sklypo plane. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-367-12, pasisakė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas, yra žemės ūkio paskirties. Priešingai, negu teigia pareiškėja, įsakymas nepanaikina pareiškėjos galimybės naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Pagal teisės aktų reikalavimus elektros perdavimo oro linija bus tiesiama mažiausiai 9-10 m (ties atramomis - 12-15 m) aukštyje virš žemės. Taigi, galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 13 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, nurodytas šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, taip pat pagal šį teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo planas rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusio asmens lėšomis. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengėjas suprojektuoja tokio dydžio, ploto ir ribų servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Pareiškėja nenurodė, kokie Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 12, 13, 14 ir 15 punktų reikalavimai atsakovo buvo pažeisti. Pareiškėja patikslintame skunde netinkamai aiškina Statybos techninio reglamento STR 1.01.09 : 2003 nuostatas, neteisingai nurodydamas, kad pagal šio reglamento VIII dalį „Infrastruktūros tinklai“ 10.6 punktą statiniais laikomi elektros tinklai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09 : 2003 IV dalis numato statinių rūšis pagal naudojimo paskirtį. Išskiriamos dvi statinių rūšys pagal jų naudojimo paskirtį: pastatai ir inžineriniai statiniai, kurie skirstomi į tris grupes: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; kitus statinius. Šio reglamento VIII skyriaus „Inžineriniai tinklai“ 10.6 punkte numatytas vienas inžinerinių tinklų pogrupis - elektros tinklai. Reglamento 10.6.1 - 10.6.7 punktuose elektros tinklai skirstomi atsižvelgiant į įtampą: (10.6.1 p.) elektros tinklai iki 400 kV įtampos; (10.6.2 p.) elektros tinklai iki 110 kV įtampos; (10.6.3 p.) elektros tinklai iki 35 kV įtampos; (10.6.4 p.) elektros tinklai iki 10 kV įtampos; (10.6.5 p.) žemosios įtampos elektros tinklai; (10.6.6 p.) transporto (troleibusų, tramvajų) kontaktiniai tinklai; (10.6.7 p.) kiti inžineriniai statiniai. Atramos yra tik vienas iš elektros tinklų elementų. Kadangi servitutas nustatomas pagal tarnaujantįjį, o ne viešpataujantįjį daiktą, atitinkamai tarnaujantis daiktas yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ir todėl elektros linijos tiesimui nustatomas žemės servitutas. LR CK 4.122 straipsnyje numatytas statinio servitutas gali būti taikomas pastatams, o inžineriniai tinklai nėra pastatai - jie priskiriami inžinerinių statinių (ne pastatų) grupei. Žemės naudojimas servitutų pagrindu suprojektuojamas Specialiajame plane ir įtvirtinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymais, tuo tarpu techninis projektas rengiamas pagal Specialiojo plano sprendinius, atsižvelgiant į servitutais įtvirtintą žemės naudojimo daiktinę teisę.

7Skundas netenkintinas.

8Ginčas kilo dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu. Ginčijamu administraciniu aktu buvo nustatytas žemės servitutas pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Skaistučių kaime, Lazdijų seniūnijoje, Lazdijų rajone, 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui.

9Pareiškėja, ginčydama administracinį aktą, iš esmės nesutinka, kad jos teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu būtų nepagrįstai ribojama žemės servitutu. Pareiškėjos teigimu, elektros perdavimo oro linija statoma su atramomis, kurios yra nekilnojamas statinys sujungtas su žeme, todėl turėjo būti nustatytas kitoks servitutas, t.y. statinio servitutas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.122 straipsnį, arba sudarytas užstatymo teisės sandoris pagal CK 4.160 straipsnį, arba žemė paimta visuomenės reikmėms.

10Pažymėtina, kad teisės aktuose nurodyta, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 str. 13 p.).

11Žemės servitutas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui buvo nustatytas administraciniu aktu – skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ - (14.4.2.) - 325 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“. Šiuo įsakymu buvo nustatytas administracinis žemės servitutas viešpataujančio daikto savininkui - AB „Litgrid“ pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Žemės servituto paskirtis buvo numatyta 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planą (b.l. 16-18). Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintu 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiuoju planu (toliau – Specialus planas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.4. punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 1.81. ir 9.1. punktais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 VI skyriumi, AB “Litgrid“ 2011-04-04 prašymu (b.l. 16-17).

12Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau –Taisyklės). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams (koks ir yra pareiškėjo žemės sklypas) numatyta Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Ginčo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

13Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.). Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.).

14Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

15Ginčo atveju žemės servituto nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas (toliau – Specialus planas). Būtent, ginčo žemės servitutas buvo suformuotas Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialaus plano 7.7 punkte buvo numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

16Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, būtent, vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose atlyginimo ar naudojimosi pareiškėjos žeme sklypu būdus ir pagrindus. Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytos žemės servitutų nustatymo pagrindai, jog centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požemines ir antžemines komunikacijų) įrenginių tiesimui nustatomi žemės servitutai. Elektros perdavimo oro linija yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiros elektros perdavimo oro linijos dalys, šiuo atveju, pareiškėjos nurodyta atrama, negali būti laikoma atskiru statiniu Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (Statybos įstatymo 2 str. 10 d., Aplinkos ministro įsakymu 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6. p.). Todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui, t.y. inžinieriniam statiniui, turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu.

17Pažymėtina, jog specialus planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 p.). Inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys yra specialiojo teritorijų planavimo objektai (Teritorijų planavimo įstatymas 13 str. 1d.). Patvirtinto specialaus plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 2 d.).

18Todėl nagrinėjamojoje byloje nevertintinos pareiškėjos skundo aplinkybės dėl servituto užimamos padėties pareiškėjos žemės sklype, servituto ploto poreikio, elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos pločio, elektros perdavimo oro linijos taršos aplinkai, pavojingumo sveikatai, nes nurodyti servituto parametrai nustatyti specialiajame plane bei nustatant žemės servitutą skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjos žemės sklype nebuvo keičiami. Ginčijamas žemės servitutas buvo nustatytas pagal patvirtintą Specialųjį planą. Pareiškėja neginčijo galiojančio Specialaus plano sprendinių teisėtumo. Specialus planas yra galiojantys ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjai. Ginčo atveju vertinti atsakovo veiksmai, susiję su žemės servituto nustatymo administraciniu aktu procedūra.

19Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto nustatymo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, nurodytas šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, taip pat pagal šį teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo planas rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusio asmens lėšomis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.

20Bylos duomenys patvirtino, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ savininkas – AB „Litgrid“ pateikė 2011-04-18 prašymą Nr. SD-1390 dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą iki teritorijų planavimo dokumento – Specialaus plano patvirtinimo (b.l. 55 - 59). Atsakovas, išnagrinėjęs AB „Litgrid“ 2011-04-18 prašymą dėl servituto tikslingumo, 2011-04-27 raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu (b.l. 59). Todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad žemės servituto nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko - AB „Litgrid“ valia dėl servituto reikalingumo.

21Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad žemės sklypo planas, kuris yra skundžiamo įsakymo dalis, turėjo būti suderintas su tarnaujančio daikto savininku. Teisės aktuose, kurie reglamentuoja ginčo santykius, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse, nėra numatyta, kad žemės sklypo planas, kuriame nustatomas servitutas, būtų suderintas su žemės sklypo savininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. 492-367/2012 pažymėjo, jog administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuos ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

22Pažymėtina, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kuriame nustatytas žemės servitutas, yra žemės ūkio paskirties, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.11-12). Ginčijamas įsakymas nepakeitė pareiškėjos žemės sklypo žemės ūkio paskirties ir neatėmė galimybė naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Pareiškėjos kaip žemės savininkės teisių suvaržymas žemės servitutu kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamo įsakymo 1.1.3. punkte, kurios dydžio nagrinėjamojoje byloje pareiškėja neginčijo bei teismas nenustatė kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisėtumo pagrindų.

23Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų ir duomenų teigti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus. Skundžiamame atsakovo įsakyme nurodytas konkretus faktinis ir teisinis servituto nustatymo pagrindas. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ginčo atveju atsakovas nepažeidė. Atsakovas, nustatydamas žemės servitutą pareiškėjos žemės sklype, veikė pirmiau nurodytų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir nustatytos kompetencijos neviršijo. Kaip jau anksčiau buvo minėta, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti skundžiamo įsakymo ir pareiškėjos žemės sklype nenustatyti 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui žemės servituto.

24Nenustatyta jokių pagrindų naikinti skundžiamą įsakymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b.l. 5-7, 68-70) kreipėsi į... 4. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde (b.l. 5-7, 68-70) nurodė bei... 5. Atsakovas atsiliepimuose (b.l.25-28, 93-95) ir atstovė teismo posėdyje... 6. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 45-52, 85-89) ir atstovė... 7. Skundas netenkintinas.... 8. Ginčas kilo dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu. Ginčijamu... 9. Pareiškėja, ginčydama administracinį aktą, iš esmės nesutinka, kad jos... 10. Pažymėtina, kad teisės aktuose nurodyta, jog servitutas yra daiktinė... 11. Žemės servitutas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus... 12. Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja... 13. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos... 14. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės... 15. Ginčo atveju žemės servituto nustatymą administraciniu aktu nulėmė... 16. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, būtent, vadovaujantis Specialiuoju... 17. Pažymėtina, jog specialus planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame,... 18. Todėl nagrinėjamojoje byloje nevertintinos pareiškėjos skundo aplinkybės... 19. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad... 20. Bylos duomenys patvirtino, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros... 21. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad žemės sklypo planas, kuris... 22. Pažymėtina, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kuriame... 23. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų ir duomenų teigti, kad... 24. Nenustatyta jokių pagrindų naikinti skundžiamą įsakymą. Atsižvelgiant į... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...