Byla A-822-362-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui Žydriui Mukuliui, pareiškėjos atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB “Bateris” skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai, dėl sprendimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

7

82008-02-15 pareiškėjas UAB „Bateris” (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi skundu į teismą. Pareiškėjas, patikslinęs reikalavimus, prašė panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir Labanoro regioninio parko direkcijos atsisakymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą bei įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją ir Labanoro regioninio parko direkciją parengti ir išduoti projektavimo sąlygas sodybai atstatyti pareiškėjui priklausančiame sklype, esančiame ( - ), o būtent 0.5700 ha žemės ūkio naudmenų plote. Pareiškėjas nurodė, kad įsigijo sklypą, turėdamas tikslą atstatyti jame buvusią sodybą. Buvusios sodybos faktą patvirtina Vilniaus apskrities archyvo pažyma, patvirtinanti, jog sklype 1930 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris užėmė 0.0200 ha žemės. Nekilnojamojo turto registre yra nurodoma, kad 0.5700 ha sklypo dalį sudaro žemės ūkio naudmenų plotas. Šioje sklypo dalyje nėra miško. Pareiškėjas neketina keisti šios sklypo dalies paskirties. Šiai sklypo daliai netaikomi apribojimai, numatyti miško paskirties žemei. Pareiškėjas pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą turi teisę atstatyti buvusią sodybą.

9Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su skundu (b. l. 37). Nurodė, kad savivaldybė neprivalo atsakyti pagal skundą, nes projektavimų sąlygų sąvadas nebuvo išduotas dėl Labanoro regioninio parko direkcijos nepritarimo. Pagal LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 p. Rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius išduoda projektavimų sąlygų sąvadą tik tuomet, kai yra gautos projektavimo sąlygos iš visų suinteresuotų institucijų.

10Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime nesutiko su skundu (b. l. 49). Nurodė, kad miškų ūkio paskirties žemėje negali būti atstatyta sodyba.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino 2008-01-04 Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimą Nr. V1(8.2)-18. Įpareigojo Labanoro regioninio parko direkciją pakartotinai išnagrinėti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2007-12-18 paraišką dėl projektavimo sąlygų, statytojo (užsakovo) UAB „Bateris“ atstatomos sodybos ( - ), parengimo, įvertinant UAB „Bateris“ pateiktus dokumentus pagal 1993-11-09 Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 str. 2 d. 8 p. Kitoje dalyje UAB „Bateris“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra 5.8900 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir sklypo planas (b. l. 44-47) patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre kaip miško žemės plotas yra įregistruota 5.3200 ha sklypo dalis, likusi sklypo dalis – 0.5700 ha, yra įregistruota kaip žemės ūkio naudmenų plotas, kuris visas yra ariamos žemės plotas (išrašo 2.1 p.). Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad Žemės sklype taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Iš šio plano matyti, kad atskiri minėti apribojimai (Hidrografiniai draustiniai, Nacionaliniai ir regioniniai parkai) yra nustatyti visam sklypo plotui – 5.8900 ha, kiti apribojimai tik plane nurodytoms sklypo dalims; kaip privatūs miškai yra nurodyta 5.3200 ha sklypo dalis. Plane yra antspaudas, patvirtinantis, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2003-06-11 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėti apribojimai galioja būtent nuo 2003-06-11 ir yra įregistruoti Apskrities viršininko 2003-05-26 įsakymo Nr. 86-7447 pagrindu.

14LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 yra numatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

15Teismas priėjo išvadą, kad nustatant specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pareiškėjui priklausančiame sklype minėtų teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti ir įregistruoti Miško naudojimo apribojimai 5.3200 ha sklypo dalyje. Likusiai sklypo daliai – 0.5700 ha – Miško naudojimo apribojimai nėra nustatyti, todėl negali būti taikomi, ši dalis yra įregistruota kaip žemės ūkio naudmenų plotas. 1996-09-24 LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 4 str. yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymai, adresuoti savivaldybei, bei skundas teismui patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tik 0.5700 ha dalyje, kurioje nėra įregistruoti Miško naudojimo apribojimai. Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, tačiau šiame sklype yra nurodyta ir kitos paskirties žemė – žemės ūkio naudmenų plotas (0.5700 ha). Todėl atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija, neturėdamas tam pagrindo, neteisėtai atsisakė išduoti projektavimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad statyba negalima miškų ūkio paskirties žemėje.

16Teismas sutiko su atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos argumentu, jog statyba negalima miškų ūkio paskirties žemėje. 1994-11-22 Miškų įstatymo Nr. I-671 2 str. 3 d. yra numatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas; miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės. Iki 2007-01-31 galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. buvo numatyta, kad Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai; 3 p. numatė, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, 2006-03-14 nutarimo XII skyriaus 6 p. konstatavo, pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (1994 m. lapkričio 22 d. redakcija) miško žemei buvo priskiriami inter alia medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai; miškų įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės; pagal Miškų įstatymą miško žemėje buvo galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o pagal Reglamentą miškų ūkio paskirties žemėje buvo galima statyti pastatus, reikalingus miškų ūkio veiklai; Reglamento 2 punkto sąvoka „pastatai“ yra platesnė už Miškų įstatymo sąvoką „medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrengimai (įrenginiai)“; pagal Reglamento 2 punktą miško ūkio paskirties žemėje galima statyti ir tokius pastatus, kurių negalima statyti pagal Miškų įstatymą. Teismas konstatavo, kad Labanoro regioninio parko direkcija, nurodydama savo sprendimo motyvus teisingai aiškino teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos miško žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimas, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis), tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų nepagrįstai nustatė, kad nurodyti apribojimai turi būti taikomi pareiškėjui, todėl atsakovas priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis).

17Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui pateikus nurodytus dokumentus, Labanoro regioninio parko direkcijai buvo pagrindas svarstyti pareiškėjo teisę atstatyti buvusią sodybą, svarstyti, ar yra šiuo atveju Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numatyto draudimo statyti gamtiniuose draustiniuose su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išimtys. Labanoro regioninio parko direkcija nepagrįstai atsisakė vertinti nurodytus dokumentus bei spręsti klausimą dėl projektavimo sąlygų parengimo, todėl buvo įpareigotas atlikti nurodytus veiksmus sprendimu (1996-03-19 Statybos įstatymo Nr. I-1240 20 str. 3 d. 4 p., 4 d.). Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius <...> pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti pagal kompetenciją už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti). Statybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo <...>.

18Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti <...> savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. Nurodytos įstatymo normos patvirtina, kad projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra susijęs su savivaldybės administracijos veiksmais, tačiau kompetentingų institucijų nepritarimas nepriklauso nuo savivaldybės veiksmų, todėl, teismo manymu, pareiškėjas nepagrįstai skundžia savivaldybės veiksmus. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2008-01-09 raštu Nr. S-24-22 tik pranešė pareiškėjui motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. Šis raštas nėra individualus administracinis aktas, nes nesukuria pareiškėjui teisių ir pareigų. Savivaldybė neatliko minėtų įstatyme nustatytų veiksmų, kurie galėjo pareiškėju sukurti teises ir pareigas – nepatvirtino ir neišdavė sąvado dėl to, kad neturėjo kompetentingos institucijos pritarimo, t.y. savivaldybė šiuo atveju ir negalėjo priimti minėto sprendimo. Todėl teismas konstatavo, kad savivaldybės veiksmai yra teisėti. Dėl nurodytų motyvų teismas netenkino skundo savivaldybės atžvilgiu.

19III.

20Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

21Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime neteisingai interpretavo miško žemės sąvoką, taip sudarydamas prielaidą, jog sklype, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, ir kuriame, be miško naudmenų, yra ir žemės ūkio naudmenos, yra galima statinių statyba. Kas yra miškų ūkio žemės paskirtis, yra nustatyta žemės įstatymo 26 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, miškų ūkio paskirties žemei priskiriamos miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 nustatytas žemės sklypų naudojimo būdai ir pobūdžiai. Šio teisės akto 3 punkto 1 lentelėje, reglamentuojančioje žemės sklypų naudojimo pobūdį miškų ūkio paskirties žemėje, statinių statyba nėra numatyta. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Taip pat šio klausimo aiškinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu. Šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Labanoro regioninio parko direkcija, gavusi prašymą pateikti sąlygas sodybos atstatymui, neprašė pateikti papildomų duomenų apie buvusią sodybą dėl to, kad nebūtų suteikti nepagrįsti lūkesčiai. Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nėra galimybių statyboms šiame sklype.

22Pareiškėjas UAB „Bateris“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir prašė jį palikti nepakeistą.

23Nurodė, kad 1996-09-24 d. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 4 straipsnyje yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta pagrindinė tikslinė UAB „Bateris“ priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, tačiau šiame sklype yra nurodyta ir kitos paskirties žemė – žemės ūkio naudmenų plotas - 0,5700 ha. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir sklypo planas (b. l. 44-47) patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre kaip miško žemės plotas yra įregistruota 5,3200 ha sklypo dalis, likusi sklypo dalis – 0,5700 ha – yra įregistruota kaip žemės ūkio naudmenų plotas, kuris visas yra ariamos žemės sklypas (išrašo 2.1. p.). Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad žemės sklype taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Iš šio plano matyti, kad visam žemės sklypui taikomi tik apribojimai, susiję su nacionaliniais ir regioniniais parkais ir hidrografiniais draustiniais. Privačių miškų apribojimai yra taikomi tik 5,3200 ha žemės sklypui. Sklypo daliai – 05700 ha – privačių miškų apribojimai nėra taikomi. Plane yra antspaudas, patvirtinantis, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2003-06-11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėti apribojimai galioja nuo 2003-06-11 ir yra įregistruoti Apskrities viršininko 2003-05-26 d. įsakymo Nr. 56-7447 pagrindu. LR Vyriausybės 1992-05-12 d. Nutarimo Nr. 343 2.1. ir 2.3. p. nustato, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 nustatyta tvarka. Taigi, bendrovė daro išvadą, kad UAB „Bateris“ priklausančiame žemės sklype yra nustatyti ir įregistruoti Miško naudojimo apribojimai 5.3200 ha žemės sklype, likusiai sklypo daliai – 05700 ha – miško naudojimo apribojimai nėra nustatyti, todėl ir negali būti taikomi. Ši dalis įregistruota kaip žemės naudmenų plotas.

24Teigia, kad sklypo daliai – 0,5700 ha – yra taikomas visai kitas teisinis reglamentavimas ir režimas, tą įrodo kiti byloje esantys dokumentai. Pagal Vilniaus apskrities žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už 0,5700 ha žemės naudmenas, esančias ( - ), UAB „Bateris“ sumokėjo žemės mokestį. Žemės mokesčio mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio administravimo taisyklės (patvirtintos LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-55). Šių taisyklių 21.2 punkte yra nurodyta, kad žemės mokesčiu yra neapmokestinama miško žemė. Taisyklių 51 punktas nustato, kad duomenis apie apmokestinamus žemės plotus teikia Registrų centras. Taisyklių 60.1 punkte nurodyta, kad iš bendro ploto atimamas miško plotas ir kiti plotai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 1.1 punktą yra neapmokestinami.

25Teigia, kad UAB „Bateris“ savo teisę atstatyti buvusią sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio naudmenų sklype (0,5700 ha) grindžia saugomų teritorijų individualiu apsaugos reglamentu, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu teisės aktu, nustatančiu specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, nustato, kad gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose (52 punktas). To paties reglamento 7 punkte buvusi sodyba apibūdinama kaip sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numato, kad draustiniuose leidžiama statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai sodybos yra pažymėtos vietovės ir kituose planuose. Siekiant įrodyti, kad UAB „Bateris“ nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio naudmenų sklype (0,5700 ha) yra buvusi sodyba, kurią UAB „Bateris“ nori atstatyti, buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Lietuvos archyvų departamento Vilniaus apskrities archyvo išduota pažyma, kurioje yra pažymėta, kad UAB „Bateris“ nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio naudmenų sklype 1930 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris užėmė 0,02 plotą, t. y., 2 arus žemės. Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė pažymą, kur nurodyta, kad UAB „Bateris“ priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, kuri buvo karo metu sudeginta. UAB „Bateris“ taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškino (2006 m. kovo 14 d. nutarimas), kad LR saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata dėl pastatų statybos esamose ir buvusiose sodybose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

26Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

30Nagrinėjimas ginčas susijęs su žemės sklypo teisinio statuso nustatymu ir galimybe statyti sodybą miško paskirties žemėje.

31Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame norima vykdyti statybas, atsižvelgiant į jo buvimo vietą, turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Visų pirma, šis sklypas priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, o antra, jis patenka į Peršokšnų hidrografinį draustinį. Pirmuoju žemės sklypo teisinio statuso atveju statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja LR miškų įstatymas ir LR žemės įstatymas. Antruoju atveju statybos draustiniuose santykius reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas. Labanoro regioninio parko direkcija atsisakė išduoti projektavimo sąlygas sodybos projektavimui, sprendimą grįsdama tuo, kad užsakovo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, todėl šiam sklypui taikomas LR miškų įstatymo 11 straipsnis, pagal kurį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (šiuo atveju į namų valdą) tik išimtiniais atvejais.

32Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi Labanoro regioninio parko direkcijos atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas pateikimo metu) nustatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Todėl darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių, pavyzdžiui, sodybų statyba nėra leidžiama. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamo atsisakymo pateikimo metu) įtvirtinta analogiška nuostata, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai. Žemės įstatyme taip pat nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar kiti statiniai gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Vadinasi, ir pagal šį teisės aktą miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Teisė statyti sodybas miško ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nebuvo numatyta.

33Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių, inter alia sodybų, statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasiasis administracinis teismas savo nutartyje 2008 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje A556-206/2008.

34Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo aišku, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Dėl statybos teisės miško ūkio paskirties žemėje pažymėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

35Pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę atstatyti buvusią sodybą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio naudmenų sklype (0, 5700 ha), bet tokia argumentacija nėra pagrįsta. Sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše VĮ „Registrų centras“, žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį nurodydamas kaip miškų ūkio, toliau detalizuodamas išskiria žemės ūkio naudmenų plotą – 0, 5700 ha ir miško žemės plotą – 5, 3200 ha, nesudaro pagrindo manyti, kad 0, 5700 ha žemės ūkio naudmenų plotas nėra priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, nes Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra miškų ūkio, ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir sklypo plano pagrindu nepagrįstai laikėsi nuostatos, kad 0, 5700 ha žemės ūkio naudmenų plotas nėra priskirtinas miško ūkio paskirties žemei. Pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti 0,5700 ha žemės ūkio naudmenų ploto teisinį statusą, pareiškėjo argumentus bei įrodymus, sietinus su tuo, kad šiai sklypo daliai faktiškai taikomas visiškai kitas teisinis reglamentavimas.

362008 m. sausio 4 d. atsisakant išduoti sodybos projektavimo sąlygas, buvo nurodytas LR miškų įstatymo 11 straipsnis, pagal kurį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (šiuo atveju į namų valdą) tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra aišku, apie kokį naudmenų keitimą kalbama ir ignoruojama tai, kad UAB „Bateris“ priklauso žemės ūkio naudmenos, kuriose nėra miško, ir kurių vietoje turi būti atstatyta sodyba. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pagal LR miškų įstatymo 11 straipsnį, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, turi būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nes pagal 2002 m. gegužės 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 641 (2007 m. vasario 27 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 238 redakcija) patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (šis aprašas taikomas, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą) 2 punktą miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

37Kadangi remiantis Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu sklypo (įskaitant ir 0, 5700 ha žemės ūkio naudmenų plotą) pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio, o sodybos statyba miško ūkio paskirties žemėje nėra galima, tai šis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti paneigtas to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tuo pačius tam tikrus veiksmus, o šiuo atveju statyti sodybą. Tokiu būdu nagrinėjant konkretų ginčą nėra pagrindo taikyti Saugomų teritorijų įstatymo.

38Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 143 straipsnis).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui Žydriui... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija ... 6. ... 7. ... 8. 2008-02-15 pareiškėjas UAB „Bateris” (toliau – ir pareiškėjas,... 9. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime... 10. Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime nesutiko su skundu... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra 5.8900 ha žemės sklypo, esančio ( -... 14. LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 yra numatyta, kad specialiosios... 15. Teismas priėjo išvadą, kad nustatant specialiąsias žemės ir miško... 16. Teismas sutiko su atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos argumentu, jog... 17. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad... 18. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad projektavimo... 19. III.... 20. Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija pateikė teismui apeliacinį... 21. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 22. Pareiškėjas UAB „Bateris“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su... 23. Nurodė, kad 1996-09-24 d. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539... 24. Teigia, kad sklypo daliai – 0,5700 ha – yra taikomas visai kitas teisinis... 25. Teigia, kad UAB „Bateris“ savo teisę atstatyti buvusią sodybą... 26. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo... 30. Nagrinėjimas ginčas susijęs su žemės sklypo teisinio statuso nustatymu ir... 31. Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad žemės... 32. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi Labanoro... 33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio... 34. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo... 35. Pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę atstatyti buvusią sodybą jam... 36. 2008 m. sausio 4 d. atsisakant išduoti sodybos projektavimo sąlygas, buvo... 37. Kadangi remiantis Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu sklypo... 38. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 40. Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 41. Nutartis neskundžiama....