Byla 2S-108-212/2015
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aulaukis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9408-452/2014 pagal UAB „Autairas“ ieškinį atsakovui UAB „Aulaukis“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 497,76 Lt skolos, 1 684,57 Lt delspinigių, 6% procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškinio sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal ieškinį šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas nevykdo prievolės sumokėti skolą, ieškinio suma yra didelė, į raginimus nereaguoja, todėl šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 27 182,33 Lt (7 872,55 Eur) sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 27 182,33 Lt sumą, areštuoti atsakovo lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 27 182,33 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-9408-452/2014, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas manė, kad būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį. Mano, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar duomenų susijusių su atsakovo elgesiu, kurie gali būti nepalankūs ieškovui. Abejotina, ar vien pareikšto reikalavimo dydis per se gali lemti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jei ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius tam tikrą grėsmę ieškovo turtiniams interesams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti piktnaudžiaujama. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus interesus, bet ir į skolininko, į jo turtinę padėtį. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui. Atsakovas savo veiklą vykdo nuo 1996 m., tai įrodo atsakovo stabilumą ir patikimumą. Be to, atsakovas yra ekonomiškai stiprus ūkinis subjektas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto atžvilgiu, nes net ir priėmus teismui sprendimą priešingą atsakovui, atsakovas bus finansiškai pajėgus šį teismo sprendimą įvykdyti. Mano, jog nėra jokios grėsmės ne tik, kad ieškovo interesams ir galimam teismo sprendimui, jog pastarasis gali būti neįvykdytas, tačiau ir pačio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šio ieškinio atsiradimo pagrindas yra po to, kai atsakovas buvo pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kur ieškovas padengęs visus įsiskolinimus, atsakovas atsiėmė ieškinį. Ieškovas niekada nėra reiškęs atsakovui jokių pretenzijų dėl pateiktame ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas tapo ieškovo susidorojimu su atsakovu „įrankiu“, bei parodo ieškovo akivaizdų piktnaudžiavimą savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių teismui nekilo abejonių, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas ir atitinkamai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo motyvas, jog nėra pateikta įrodymų dėl atsakovo elgesio yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovo pateikti finansiniai duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, o ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ieškinio ribose ir pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jos neesant pinigines lėšas. Todėl atsakovo turto areštas negali suvaržyti atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

12Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad paprastai pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.

13Iš UAB „Aulaukis“ pateikto 2014 m. lapkričio 30 d. balanso matyti, kad apelianto turto vertę sudaro 4 429 795 Lt (trumpalaikis turtas – 4 178 701 Lt, iš jų 697 494 Lt terminuoti indėliai, ilgalaikis turtas – 251 094 Lt), pagal pateiktą to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, 2014 m. lapkričio mėn. apyvarta – 1 027 740 Lt, grynasis pelnas – 5 525 Lt (b. l. 70). Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, apeliantas turėjo turto už 4 186 781 Lt, pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, apeliantas gavo 246 700 Lt grynojo pelno (b. l. 65-67). Pagal 2014 metų antrojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus, apeliantas neturi nei trumpalaikių, nei ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pareikštas reikalavimas atsakovui yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Priešingai, apeliantas turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįsti apelianto piktybiškus veiksmus ieškovo atžvilgiu (CPK 178 str.).

15Pažymėtina, jog CPK numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba tapimą neįmanomu (CPK 144 str. 1 d., 3 d.).

16Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepakankamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

19Ieškovo UAB „Autairas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai