Byla 2-1283/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-20-368/2013 pagal ieškovės UAB „Grafų baldai“ ieškinį atsakovei A. J. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą panaikinti visus areštus A. J. individualios įmonės bendrasavininkams A. J. ir R. L. (J.) nuosavybės teise priklausančiam turtui, automobiliui „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas ( - ).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą ir nustatęs, kad pateiktas prašymas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Civilinio proceso kodekso nuostatoms, sprendė, jog šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas panaikino visus areštus A. J. individualios įmonės (į. k. 172778865) bendrasavininkams A. J. (a. k. ( - ) ir R. L. (J.) (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui, automobiliui „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas ( - ).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas A. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. A. J. kategoriškai nesutinka su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nepagrįstai įpareigojo A. J. sumokėti žyminį mokestį, nes jis, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

9Bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB Tytus“ atsiliepime į atskirąjį skundą su paduotu atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei A. J. skirti 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 50 proc. iš baudos paskiriant bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei. Atsileipimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismo nutartis yra pagrįsta ir teisiškai motyvuota.
  2. Atskirasis skundas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, jame nėra suformuluotas reikalavimas skundžiamos nutarties atžvilgiu, o jame išdėstytos aplinkybės niekaip nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

13Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. panaikinti visi areštai A. J. individualios įmonės bendrasavininkams A. J. ir R. L. (J.) nuosavybės teise priklausančiam turtui, automobiliui „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo.

14Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).

15Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad įmonės nemokumo procese yra siekiama ne tik atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas), bet ir ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas).

16Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

17Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino bankrutuojančią A. J. individualią įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto; patvirtino bankrutuojančios A. J. individualios įmonės likvidavimo tvarką pagal Įmonių bankroto įstatymo 30, 31 ir 32 straipsnių nustatytą tvarką. Įpareigojo administratorių likviduoti A. J. individualią įmonę, atlikti pareigas, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnyje, ir pateikti teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus. Šią nutartį teismas priėmė nustatęs, kad bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditoriai savo kreditorinių reikalavimų neatsisakė, taikos sutartis bankroto procese nesudaryta.

18ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 2 ir 3 punktus, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius, be kita ko, šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams ir tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus.

19Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad bankroto administratorius, vadovaudamasis bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. balandžio 3 d. Kreditorių susirinkimo nutarimu, 2013 m. sausio 24 d. sutartimi pardavė A. J. individualios įmonės bendrasavininkiams A. J. ir R. L. (J.) nuosavybės teise priklausantį turtą, automobilį „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) už kurį pasirašant sutartį buvo visiškai atsiskaityta su bankrutavusia A. J. individualia įmone. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad minėtas Kreditorių susirinkimo nutarimas būtų įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu.

20Taigi anksčiau nustatytų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visuma ir nurodytų teisės normų sisteminė analizė apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad bankroto administratorius 2013 m. sausio 24 d. sutartimi pardavęs A. J. individualios įmonės bendrasavininkiams A. J. ir R. L. (J.) nuosavybės teise priklausantį turtą, automobilį „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) siekė pagrindinių bankrutavusios įmonės likvidavimo proceso tikslo – turto realizavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo – bei vykdė savo pareigas, kurias jam nustato ĮBĮ.

21Remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą esantį pas A. J. (a/k ( - ) ir R. L. (a/k ( - ) o taip pat pas trečiuosius asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, išskyrus automobiliu FORD FOCUS valst. Nr. ( - ) perduodant jį saugoti A. J. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Tytus (į. k. 300930533).

22CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

23Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius kreipėsi su prašymu į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismas skundžiama nutartimi šį prašymą patenkino bei panaikino visus areštus A. J. Individualios įmonės (į. k. 172778865) bendrasavininkams A. J. (a. k. ( - ) ir R. L. (Jurgutienei) (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui, automobiliui „Ford FOCUS“ 2002 m., 1,6 l benzinas, valst. Nr. ( - ) ( - ), transporto priemonės registracijos liudijimas ( - ).

24Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs visus bylos rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra pagrįstas ir neprieštaraujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Įstatymų leidėjas, expressis verbis, yra nustatęs, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Administratorius įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Pardavus turtą, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnyko ir pagrindas dėl kurio šios priemonės buvo taikytos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko prasmės ir tikslo, kuriuo jomis yra siekiama. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo iš esmės teisėtai ir pagrįstai teismo nutarčiai pakeisti arba panaikinti. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 176 str. ir 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

25Nurodytais motyvais pripažinus, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

26Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas ir pažymi, jog Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino 2013 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad apeliantas atskirąjame skunde nesuformulavo aiškaus reikalavimo skundžiamos nutarties atžvilgiu, tačiau atskirojo skundo turinio analizė suponuoja teismui, kad apeliantas nesutinka su nutartimi, kuria buvo patenkintas bankroto administratoriaus prašymas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, paduotas atskirasis skundas iš esmės atitinka minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio) (CPK 115 str. 3 d., 138 str.), o nurodytais motyvais palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirojo skundo trūkumai per se neturi iš esmės jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

28Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas pastebi, kad šioje proceso stadijoje šis klausimas nesprendžiamas ir bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 1 d.). Bankroto administratorius, be kita ko, nepateikė teismui patirtų išlaidų pagrindimo.

31Dėl baudos skyrimo.

32Teismas turi teisę skirti iki 20 000 Lt baudą asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi asmens pasinaudojimas teismine gynyba negali būti pripažįstamas sąmoningu veikimu prieš greitą civilinės bylos išnagrinėjimą – apeliantas pasinaudojo savo teise į apeliaciją – todėl skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. individualiai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą bankrutavusios A. J.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas A. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė teismui... 9. Bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratorius UAB... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 14. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 15. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia... 16. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 17. Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas... 18. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad nuo nutarties... 19. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad bankroto administratorius,... 20. Taigi anksčiau nustatytų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių... 21. Remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teismas... 22. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 23. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius kreipėsi su prašymu į... 24. Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs visus... 25. Nurodytais motyvais pripažinus, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratoriaus... 28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiama... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė teismui... 31. Dėl baudos skyrimo.... 32. Teismas turi teisę skirti iki 20 000 Lt baudą asmeniui, kuris nesąžiningai... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis... 34. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą....