Byla 2S-480-601/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-346-358/2009 pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja Z. P. patikslintu pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) po J. P. B. mirties (( - ) I. B., pradėdama faktiškai valdyti, priėmė J. P. B. palikimą; 2) po I. B. mirties Z. P. pradėdama faktiškai valdyti priėmė jai suteiktą testamentu I. B. palikimą, kurį sudaro visas I. B. priklausantis turtas mirties dieną.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į turto savininko J. P. B. iki nacionalizavimo turėtą 10,1 ha žemės sklypą. Teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę - I. B., mirusi ( - ), po savo sutuoktinio J. P. B. mirties ( - ) neįgijo nuosavybės teisės į J. P. B. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 10,1 ha žemę, todėl ir 1973-01-11 I. B. testamentas nesuteikia teisės Z. P. atkurti nuosavybės teisę į J. P. B. turėtą žemę pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ 2 str. (toliau – Atkūrimo įstatymas). Tokiu būdu teismas sprendė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels, be to, teismas nurodė, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (pažymų iš Kauno apskrities Valstybinio archyvo, notarės G. P. pažymos), turto (žemės) savininkas J. P. B. testamento nepaliko.

4Atskiruoju skundu pareiškėja Z. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą patenkinti. Motyvuose nurodo: 1) nepagrįsta teismo išvada, jog prašomas nustatyti juridinės reikšmės faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir prieštarauja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2, 3, 5 p. nuostatoms, kadangi įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, jog sutuoktinis (turto savininkas) turi palikti turtą testamentu kitam sutuoktiniui, testamento būtinybė nustatyta tik asmenims, tiesiogiai nesusijusiems giminystės ryšiais su grąžinamo turto savininkais; 2) jeigu J. P. B. sutuoktinė I. B., būtų gyva, pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p. nuostatas ji turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į jo išlikusio nekilnojamojo turto dalį, tačiau ji mirė iki 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo įstatymo įsigaliojimo, todėl kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali tik jos teisių perėmėjai; 3) remiantis Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 ir 2 p. nuostatomis, pareiškėja yra tinkamas subjektas, nes pagal 1973-01-11 I. B. testamentą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 10,1 ha žemės sklypą, priklausiusį J. P. B., mirusiam anksčiau nei jo sutuoktinė I. B.; 4) I. B., būdama J. P. B., mirusio ( - ), nuosavybės teisių perėmėja, testamentu paliko turtą (ir turtines teises) savo sesers B. O. (Š.) dukrai pareiškėjai Z. P., todėl pareiškėja laikytina vienintele testamentine I. B. teisių perėmėja, kuri norėdama atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatas, turi kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo; 5) ginčo dėl to, kad J. P. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 10,1 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nėra, nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą iki šiol nėra atkurtos nei vienam asmeniui, tik pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo, kad pareiškėja neatitinka Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2, 3, 5 p. numatytų reikalavimų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti ir negalėjo po I. B. mirties paveldėti teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. B., I. B. sutuoktinio, turėtą 10,1 ha žemės sklypą, nes ši teisė nėra paveldima, tuo labiau, kad pareiškėja tiesiogiai nesusijusi giminystės ryšiais su grąžintino turto savininku.

6Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo, atskirtąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkinti, nes prašyme nėra nurodyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatyta, kad P.– B. J. (miręs ( - ) S. Bernatonių k. turėjo 10,1 ha ariamos žemės (b. l. 5). P.– B. J. sutuoktinė I. B. mirė ( - ) ir 1973 m. sausio 11 d. testamentu paliko visą savo turtą pareiškėjai Z. P. (dukterėčiai). Duomenų apie kreipimąsi į notarą dėl palikimo priėmimo byloje nėra. 1992 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinei tarnybai prašymą grąžinti J. B. arba J. B. žemę (b. l. 16).

9Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, nustatęs, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels, nes I. B. po sutuoktinio J. P. B. mirties neįgijo nuosavybės teisės į J. P. B. iki nacionalizacijos valdytą 10,1 ha žemę, todėl I. B. testamentas pareiškėjai nesuteikia teisės atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

10Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėja gali būti tinkama pretendentė į J. P. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

11Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 19 d. nutartyje yra konstatavusi, kad pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus yra laikomi šiose teisės normose išvardyti asmenys, taip pat jų testamentiniai įpėdiniai – taip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-435/2002 I. A. K. v. I. K., L. K., Kauno apskrities viršininkas. Ši teisės aiškinimo taisyklė yra patvirtinta ir išplėtota vėlesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2007 A. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija, yra išaiškinta, kad ,,pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šis asmuo galėjo būti ne tik pretendentas, bet ir nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pilietis, kuriam nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis – nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą - testamentu paliko turtą, yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nuosavybės teisių perėmėjai neprivalėjo būti tik testamentiniai turto perėmėjai, nes specialiojo įstatymo nuostatose to neįtvirtinta‘‘.

12Nagrinėjamu atveju pareiškėja Z. P. yra savininko J. P. B. turto įstatyminės paveldėtojos sutuoktinės J. B. testamentinė įpėdinė, taigi pareiškėja atitinka įstatyme nustatytas pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą sąlygas, todėl turi būti laikomas tinkama pretendente (galinčia pretenduoti į J. P. B. žemę).

13Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą), dėl ko teismo nutartis nutraukti bylą naikintina (CPK 330 str.). Kadangi, priimdamas naikintiną nutartį, pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų (juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) nepasisakė (nesprendė jų), neatskleidė bylos esmė, dėl ko byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

14Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas klausimas dėl pareiškėjos reikalavimų tikslinimo, nes LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad norint šiuo pagrindu atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl būtent tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. tik nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą (įgijo teisę atkurti nuosavybės teises pagal testamentą) pareiškėja įgys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (bus sukeltos teisinės pasekmės). Šio trūkumo nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kas taip pat sudaro pagrindą bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

15Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 3 p.,

Nutarė

17Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

18Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai