Byla eI-47-283/2017
Dėl administracinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. T., V. T. ir A. P

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjai N. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K.Ch.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. T., V. T. ir A. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja, ir N. Masilionienė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. K. T.” (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuosavybės teisės piliečiui V. K. T. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2,6440 ha ploto žemės sklypą, patenkantį į Panevėžio aerodromui skirtą 51,9 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panrvėžyje, (duomenys neskelbtini), atkurta atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 6927,00 Eur, indeksuota vertė – 11083,00 Eur);

62) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) priimti sprendimą ir piliečiui V. K. T. nuosavybės teises į Panevėžio mieste esančius 2,6440 ha žemės atkurti atlyginant pinigais pagal byloje nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę;

73) priteisti pareiškėjai N. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme momento iki visiško priimto sprendimo įvykdymo.

8N. M. skunde nurodė, kad ji ir tretieji suinteresuotieji asmenys A. P., V. K., A. T., V. T. yra tėvo V. K. T. palikimo, įskaitant ir turtą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), paveldėtojai. Pareiškėja 2016 m. gegužės 9 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 5 d.pranešimą ,,Dėl dokumentų perdavimo" Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. K. T.”. Pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos priimtu Sprendimu nuosavybės teises V.K.T. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2,6640 ha dydžio žemės sklypo, patenkančio į Panevėžio aerodromui skirtą 51,90 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atkurti pinigais. Pareiškėjos vertinimu, jai už natūra negrąžintą žemę nėra teisingai atlyginta, Sprendime nurodyta piniginių lėšų suma yra ais?kiai nepakankama, nes, atsižvelgusį nekilnojamojo turto kainas, už šias lėšasgalimybės rinkos kaina Panevėžio mieste i?sigyti naują panas?aus dydžio, t.y. apie 2,6640 ha ploto, z?eme?s sklypą nėra. Dėl šios priežasties Sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja N.M. patvirtino, kad nei ji, nei tretieji suinteresuoti asmenys A.P., V.K., A.T., V.T. Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikę prašymo nuosavybės teises į žemės sklypą atkurti atlyginant pinigais. Pareiškėja pabrėžė, jog vertinant žemės sklypą, į kurį buvo atkuriamos teisės, nei ji pati, nei tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl atlikto turto įvertinimo ir už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą siūlomos kompensacijos dydžio. Be to, nei pareiškėjai, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo pateikta jokių duomenų dėl žemės sklypo vertės paskaičiavimo ir/ar nustatymo. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, teigė, kad žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vertė gali būti nustatyta, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, t.y. pagal turto vertinimo ataskaitą. N. M. akcentavo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas natūra yra vienas iš pagrindinių nuosavybės teisių atkūrimo principų, įtvirtintų Atkūrimo įstatyme ir lemiančių teismų praktiką. Pažymėjo, kad būtinumą teisingai kompensuoti už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą Konstitucinis Teismas pažymėjo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir kituose nutarimuose. N. M. teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesilaikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų ir tai galėjo turėti įtakos netinkamam kompensacijos dydžio už žemės sklypą nustatymui. Be to, pareiškėja, remdamasi Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m.liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. liepos 4 d., 2009 m.birželio 8 d. nutarimuose pateikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje(toliau – Konstitucija) įtvirtintųnuosavybės neliečiamumo, teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, teisėtų lūkesčių principųaiškinimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (The Holy Monasteries v. Greece, 1994-12-09 d, § 71, Series A, no. 301-A; Former King of Greece and Others v. Greece [GC], no. 25701/94, § 89, ECHR 2000- XII; ir Zvolsky? and Zvolska? v. the Czech Republic, no. 46129/99,§ 70, ECHR 2002-IX, Pyrantienė prieš Lietuvą Nr. 45092/07), teigė, kad Sprendimo dalis dėl žemės sklypo vertės ir kompensacijos (atlyginimo pinigais) dydžio nustatymo prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams. Pagrįsdama reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, N. M. rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1181/2014) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007) aiškinant LR CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja pažymėjo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams atveju, kuomet kompensacijos klausimas sprendžiamas teisme, taip pat turi būti taikomas procesinių palūkanų teisinis institutas, o tokių palūkanų taikymas yra neatsiejamas nuo turto paėmimo proceso metu taikomo teisingo atlyginimo konstitucinio principo. Teisingo atlyginimo už paimamą turtą principas ne tik reikalauja, kad turto savininkas gautų paimamo turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau ir nustato, jog kompensacija turėtų būti išmokama kaip įmanoma greičiau. Bet koks kompensacijos išmokėjimo vilkinimas daro žalą savininkui, nes pastarasis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams praranda turimą nuosavybę ir už ją gautinų lėšų negali panaudoti savo tikslams, t.y. dėl tokio išmokėjimo vilkinimo savininkas gali patirti nuostolius. Tokių nuostolių kompensavimas, o tuo pačiu ir skolininko skatinimas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą, įgyvendinamas procesinių palūkanų forma.N.M. pabrėžė, kad jai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims negavus už paimamą žemės sklypą teisingos piniginės kompensacijos, nenaudojamos piniginės lėšos nuolatos nuvertėja, iš jų atimta teisė generuoti papildomas pajamas.

9Teismo posėdyjepareiškėja N. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas S. Makrickas, iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti skundą.

10Teikdamas paaiškinimus, advokato padėjėjas S. Makrickas patikslino, kad pareiškėja prašo panaikinti tik tą Sprendimo dalį, kuria nustatyta žemės vertė, kitos Sprendimo dalies – dėl žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, ploto, dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - pareiškėja neginčija. Pareiškėjos atstovas akcentavo, kad N. M. ir tretieji suinteresuoti asmenys turi teises į tinkamą kompensavimą už jiems tenkančią žemę. Pareiškėjos atstovas pripažino, kad Sprendime nurodyta 2,6640 ha žemės vertė apskaičiuota pagrįstai, tačiau piniginių lėšų suma nėra teisinga, kadangi už tokią sumą V. K. T. įpėdiniai naujo sklypo Panevėžio mieste negalės įsigyti. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra paaiškinusi, kaip apskaičiuota Sprendime nurodyta žemės vertė, o iš pateiktų dokumentųmatyti, kad ji apskaičiuota 2004 metų kainomis. Teigė, kad įvertinus tai, jog Sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 28 d., bei atsižvelgus į infliaciją ir ženkliai pasikeitusią šalies ekonomiką, darytina išvada, kad žemės įvertinimas yra neadekvatus. Tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą, privalėjo žemės vertę skaičiuoti 2016 m. balandžio 28 d. kainomis. Pareiškėjos atstovas, įvertinęs aplinkybę, jog ginčo žemės sklype pagal parengtą teritorijos detalųjį planąnumatyti sklypai vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų, bendrabučių, komercinės ir kitos paskirties patalpų statybai, darė išvadą, kad valstybė šioje vietoje gauna didelę naudą. N. M. atstovas patvirtino, kad ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nėra, pareiškėja sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos pinigais, tačiau ji nesutinka su nustatyta piniginių lėšų suma. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja savo žemės vertės apskaičiavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką neatliko, tačiau ją konsultavęs ekspertas patvirtino, kad Sprendime nurodyta žemės vertė neatitinka rinkos kainos, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nevertino ir neatsižvelgė, kokioje miesto dalyje yra žemė, koks susisiekimas, atstumai iki mokyklų ir kitų objektų, ženkliai sąlygojančių kainą nekilnojamojo turto rinkoje. Pareiškėjos atstovas, remdamasis eksperto išvada Nr. 70501, nurodė, kad 2,6440 ha ploto žemės, patenkančios į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 37 000 Eur.

11Pareiškėja N.M.papildomai nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriusjai pranešė, kada bus priimamas Sprendimas, tačiau buvo paaiškinta, kad ji niekaip negalės paveikti jo priėmimo. Teigė, kad jai apie žemės vertės apskaičiavimą jokių aiškinimų nebuvo pateikta.

12Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad į buvusio savininko J. T. nuosavybės teise valdytą 2,7150 ha žemės sklypą atkurti nuosavybės teises pretendavo V. K. T. Panevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0710 ha žemės, perduodant jam neatlygintinai naują žemės sklypą. Buvusio savininko J. T. žemė yra Panevėžio miesto teritorijoje, ji patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ nurodytą Panevėžio aerodromui skirtą 51,90 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir yra išperkama valstybės. Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į 2,6440 ha žemės natūra negali būti atkuriamos. Įsigaliojus 2014 m. lapkričio 1 d. naujos redakcijos Atkūrimo įstatymo 10,16,21 straipsniams, atsirado galimybė į valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, nuosavybės teises atkurti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai apie tai buvo pranešta, tačiau ji Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais iki 2015 m. kovo 1 d. apie savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeitimo nepareiškė. Negavus tokio pareiškėjos pareiškimo, Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad valstybės iš piliečių išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodika (toliau – Metodika). Atsakovė teigė, kad nei Metodika, nei kiti teisės aktai nenumato, jog už valstybės išperkamą žemę turi būti atlyginama pagal rinkos kainą. Nacionalinė žemės tarnyba akcentavo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 nutarime pripažino, jog Metodikos nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyko teisės aktų nustatyta tvarka, Sprendimas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

13Teismo posėdyje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch. prašė atmesti N. M. skundą atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. K. Ch. papildomai paaiškino, kad atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. žemę pretendavo jo vaikai, tarp jų – ir K. V. T. Jam buvo suteiktas sklypas mieste, o į likusią žemę, patenkančią į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, nuosavybės teisės natūra negali būti atkurtos. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta gana ilgą laiką, dažnai keitėsi teisės aktai. Pareiškėjai buvo pranešta, kad ji turi galimybę už Panevėžio mieste esančią žemę, į kurią nuosavybės teisės negali būti atkuriamos natūra, gauti žemės sklypus kaimo vietovėje, tačiau jišia galimybe nepasinaudojo. Teikdamas paaiškinimus dėl žemės vertės apskaičiavimo, akcentavo, kad valstybės išperkamos žemės vertė yra apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205 patvirtintą Metodiką, kuri nesikeitė ir Sprendimo priėmimo metu. Negrąžinant žemės natūra, laikoma, jog žemė visuomenės poreikiams nėra paimama, tai, remiantis patvirtinta Metodika, buvusio savininko žemės rinkos kainos nėra nustatoma.

14Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. T., V. T. ir A. P. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie jo laiką ir vietą praneštaLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. V. T., A. T., A. P. atsiliepimais prašė tenkinti pareiškėjos N. M. skundą, V. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

15Skundas atmetamas.

16Remiantis administracinėje byloje pateiktose Nuosavybės teisių į J. T. atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje bylose Nr. 18 ir Nr. 19 (toliau – Byla Nr. 18 ir Byla Nr. 19) sukauptų dokumentų duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos N. M. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., A. T., V. T. ir A. P. tėvas V. K. T. 1991 m. spalio 2 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją. Išanalizavus pretendento parengto prašymo tekstą, daroma išvada, jog V. K. T. pareiškė valią nuosavybės teises atkurti natūra, ekvivalentine natūra (pagal galimybę) ir išperkant (Byla Nr. 18, b. l. 16).

17Bylosduomenimis, buvęs savininkas J. T. nuosavybės teisėmis valdė bendro 10,8601 ha ploto žemės, šiuo metu esančios Panevėžio mieste.

18Pareiškėjos tėvas V. K. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą pagal 2004 m. lapkričio 2 d. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėja N. M. ir tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. T., V. T., A. P. (Byla Nr. 19, b. l. 20-19).

19Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad V. K. T. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. 0,0600 ha žemės buvo atkurtosPanevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miesto valdybos 1993 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)- perduodant jam neatlygintinai naują 600 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini),bei Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinant natūra 0,0110 ha ploto dalį, esančią 0,0443 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su P. T., M. T. ir O. K. (Byla Nr. 19, b. l. 51, 98-97, 81-80, 88). Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7-ajame punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės V. K. T. į jamtenkančią 2,6440 ha žemės dalį bus atkurtos, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.

20V. K. T., atkūrus nuosavybės teises į dalį buvusio savininko valdytos žemės, 1998 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio AVA Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė už likusį buvusio savininko (originale – tėvų) turtą skirti valstybės leistiną kompensaciją arba grąžinti natūra (Byla Nr. 18, b. l. 59).

21Panevėžio AVA Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. T. informavo, kokiais būdais yra atlyginama piliečiams už miesto teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę, ir išaiškino, kad jis gali pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo būdus (Byla Nr. 18, b. l. 60). V. K. T. ir kiti pretendentai M. T., P. T., O. K. 1999 m. gegužės 22 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, kad sutinka už likusią tėvų žemę išmokamą piniginę kompensaciją pasidalinti lygiomis dalimis (Byla Nr. 18, b. l. 63).

22Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. K. T.”, kuriuo nuosavybės teises V. K. T. į jam tenkančią buvusio savininko J. T. 2,6440 ha ploto žemės, kurios neindeksuota vertė – 6 927,00 Eur, indeksuota vertė – 11 083,00 Eur, atkūrė atlyginant pinigais (Byla Nr. 19, b. l. 125).

23Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinį sprendimą nuosavybės teises pretendentui į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai, atkurti atlyginant pinigais.

24Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra užimta aerodromų, kurių sąrašą ir žemės plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši įstatymų leidėjo nuostata išliko nepakitusi nuo 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo.

25Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad buvusio savininko J. T. nuosavybės teisėmis valdytos žemės10,5757 ha plotas patenka į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio 51,90 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijąir nėra grąžinama natūra (Byla Nr.19, b. l. 99, 126-128). Nurodytas žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014m.spalio3d. nutarimoNr. 1079redakcija), patvirtintame Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąraše su jų užimtos žemės plotais nurodytas kaipskirtas į minėtą sąrašą įtrauktam Panevėžio aerodromui. Minėtassąrašas išlikonepakitęs ir Nacionalinei žemės tarnybai priimant skundžiamą Sprendimą.

26Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nustatė, jog V. K. T. nuosavybės teisės į jam priklausančią buvusio savininko J. T. valdytos 2,6440 ha ploto žemės dalį natūra negali būti atkuriamos, kadangi ši žemė, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priskirta valstybės išperkamai ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

27Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą klausimus, 1 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė.

28Piliečiams atkuriantiems nuosavybės teises teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo suteikta, 2002 m. balandžio 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5,12,21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. IX-832, kuris įsigaliojo 2002 m. balandžio 19 d. Naujos redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d.gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtoseteritorijoseturėtą žemę,jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo atveju, jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečiui paprašius, toks sprendimas gali būti pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka; piliečiai prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d.

29Be to, įstatymų leidėjas 2002 m. spalio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. IX-1139, įsigaliojusį2002 m. spalio 25 d. Pagal šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d., Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

30Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1650, kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. Pagal šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

31Įsigaliojus 2011 m. lapkričio 10 d. priimtam įstatymui Nr. XI-1650, NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ N. M. pranešė, kad ji turi teisę iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti pareiškimą dėl valios pakeitimo ir pareikšti prašymą už Panevėžio mieste esančią buvusio savininko J. T. valdytą ir valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais (Byla Nr. 19, b. l. 88).

32Mirusio pretendento V. K. T. įpėdinės N. M. ir V. K. 2003 m. kovo 7 d. Panevėžio AVA Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą V. K. T. nuosavybės teises į likusią buvusio savininko J. T. žemę, esančią Panevėžio miesto teritorijoje, atkurti natūra (Byla Nr. 18, b. l. 173). Bylos duomenimis, pareiškėja kitokių pareiškimų dėl savo valios iki aukščiau nurodytųAtkūrimo įstatymo nustatytų terminųNacionalinei žemės tarnybai nepateikė.

33Įstatymų leidėjas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1150, įsigaliojusį 2014 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d.gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

34NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ N. M. pranešė, kad ji turi teisę pasinaudoti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo nuostatomis, suteikiančiomis teisę pakeisti valią, ir už buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos Panevėžio mieste valdytą ir valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad tuo reikalu ji turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo (Byla Nr. 19, b. l. 111-110). Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja Atkūrimo įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ir tokio turinio prašymo įgaliotai institucijai nepateikė.

35Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

36Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 11 d. parengė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodė, kad pretendentas V. K. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Panevėžio mieste valdytos žemės 2,7150 ha dalį, iš kurios nuosavybės teisės atkurtos į 0,0710 ha žemės (Byla Nr. 19, b. l. 115).

37Be to, NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 12 d. pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos turtėtą žemę atlyginant pinigais“, kuriame išaiškino, kad J. T. valdytos žemės 2,6440 ha ploto dalis, į kurią V. K. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises, patenka į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esantį 51,90 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ skirtą Panevėžio aerodromui. V. K. T. įpėdiniams buvo nurodyta, kad dėl šios priežasties ši buvusio savininko žemė nebus grąžinama natūra, ji, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bus išperkama, o remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, už minėtą žemę bus atlyginta pinigais. Minėtu raštu pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys buvo pakviesti 2016 m. balandžio 22 d., 9 val. atvykti į NŽT Panevėžio skyrių ir dalyvauti posėdyje, kuriame bus svarstomas sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo klausimas (Byla Nr. 19, b. l. 118). Teismo posėdyje N. M. pripažino, kad ji apie nurodytą posėdį žinojo, tačiau į jį nenuvyko.

38Byloje nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 29 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ N. M. informavo, kad ji, kaip V. K. T. įpėdinė, turi teisę per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos NŽT Panevėžio skyriui pateikti prašymą panaikinti (patikslinti) Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoje piniginės kompensacijos gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje, prašyme nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę (Byla Nr. 18, b. l. 184-183).

39Teismo posėdyje N. M. patvirtino, kad šia teise nepasinaudojo ir aukščiau nurodyto turinio prašymo NŽT Panevėžio skyriui nepateikė.

40Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų ir taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo administracinio sprendimo pagrįstumą: pareiškėjai buvo išaiškinta, kokiu būdu bus atkurtos V. K. T. vardu nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. valdytą žemę, priskirtą valstybės iš piliečių išperkamo turto kategorijai; nurodytos tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmusios priežastys ir teisės aktai; ne kartą siūlė teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti kitą nuosavybės teisių būdą; pareiškėjai buvo suteikta reali galimybė būti išklausytai ir dalyvauti priimant administracinį sprendimą.

41Spręsdamas dėl N. M. skundžiamo Sprendimo teisėtumo, teismas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas yraišaiškinęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai); įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams (2008 m. gegužės 20 d. nutarimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai).

42Išanalizavus ir įvertinus N. M. skunde nurodytus bei pareiškėjos ir jos atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl būdo, kuriuo pretendentui V. K. T. atkurtos nuosavybės teises į 2,6440 ha žemės, patenkančios į Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, nustatyta tvarka užimtą Panevėžio aerodromo. Tačiau pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdyje teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta ir Sprendime nurodyta 2,6440 ha žemės indeksuota vertė 11 083,00 Eur (neindeksuota vertė - 6 927,00 Eur) neatitinka realios žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, bei tvirtino, kad ginčijamu Sprendimu už negrąžinamą natūra buvusio savininko žemę turėjo būti išmokėta piniginių lėšų suma, prilygstanti šios žemės rinkos kainai. Pareiškėjair jos atstovassavo poziciją grindė Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimuose pateiktu išaiškinimu, jog nuosavybės teisių atstatymą užtikrina tik teisinga kompensacija, todėl tuo atveju, kai negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštaraujanti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams. Pareiškėja pateikė turto vertintojo parengtą išvadą, pagal kurią 2,6440 ha žemės, patenkančios į 51,90 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 37 000 Eur ir teigė, kad tokia piniginių lėšų suma vertinama kaip teisingas atlyginimas už natūra negrąžintą buvusio savininko žemę.

43Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad teisės aktai nenustato reikalavimo už valstybės išperkamą žemę atlyginti rinkos kaina, o valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama, vadovaujantis Metodika. Pažymėjo, kad Metodikos

444 punkte nustatyta aiški tvarka, kaip apskaičiuojama valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė, atsižvelgus į jos rūšis, pataisos koeficientą ir kitus kriterijus.

45Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 4.2.1 punktas numato, kad Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Metodikos 1 punkte. Pagal šio nutarimo 4.4 punktą, žemės vertę pagal Metodiką apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai.

46Valstybės išperkamos J. T. nuosavybės teise valdytos žemės vertės apskaičiavimas pateiktas nuosavybės teisių atkūrimo reikalu parengtoje lentelėje „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“. Šiame dokumente nurodyta, kad J. T. Panevėžio mieste nuosavybės teise valdytos žemės plotas – 10,8600 ha, iš jos: 10,7091 ha – žemės ūkio paskirties, kitos paskirties žemė - 0,1502 ha. Buvusio savininko žemės ūkio paskirties I rūšies 6,4630 ha žemės vertė 10 987,10 Lt , II rūšies 2,0000 ha žemės vertė – 2 900,00 Lt, IV rūšies 1,9336 ha žemės vertė – 1256,84 Lt; bendra žemės ūkio paskirties žemės vertė – 15 475,19 Lt, pritaikius pataisos koeficientą 6 – 92 851,14 Lt; 0,1502 ha kitos paskirties žemės – 901,20 Lt, pritaikius pataisos koeficientą 6 – 5 407,20 Lt; bendra išperkamo žemės sklypo vertė – 98 258,00 Lt, 1 ha vertės – 9 048,00 Lt arba 2 620 Eur; V. K. T. tenkančios 2,7150 ha ploto žemės vertė – 24 565,00 Lt (Byla Nr. 19, b. l. 143).

47Siekiant nustatyti valstybės išperkamos J. T. nuosavybės teise valdytos žemės vertės apskaičiavimo aplinkybes, kaip liudytoja buvo apklausta lentelę „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“ parengusi A. Ž, NŽT Panevėžio skyriaus specialistė. A. Ž.paaiškino, kad minėtas dokumentas buvo parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtinta Metodika, todėlatliekant žemės vertės apskaičiavimus, žemės rinkos kaina nebuvo aktuali. Liudytoja nurodė, kadpagal Metodikąskaičiuojant išperkamos žemės vertę, būtina įvertinti duomenis, nurodytus žemės rūšiavimo dokumentuose. Liudytoja paaiškino, kad nagrinėjamu atveju duomenys apie J. T. valdytą žemė buvo surinkti iš 1938 m. Panevėžio miesto mokesniais apdėjimo žemės sąrašo ir Panevėžio miesto nekilnojamojo turto savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 m. penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčių sąrašo. Remiantis šiais dokumentais, buvo nustatyti J. T. turėtos žemės plotaipagal jos paskirtis, o žemės ūkio paskirties žemė – ir pagal rūšis. Liudytoja nurodė, kad buvusio savininko žemė, patenkanti į Panevėžio aerodromui skirtą žemės sklypą, buvo žemės ūkio paskirties žemė. A. Ž. pažymėjo, kad bendrą buvusio savininkožemės vertę įtakojo kitos paskirties žemės vertė, kadangi Metodikoje nurodyta jos vertė yra ženkliai didesnė už žemės ūkio paskirties žemės, o galutinė žemės vertė buvo nustatyta, atsižvelgus į Metodikoje nustatytą pataisos koeficientą, kuris Panevėžio miestui yra šeši. Galutinai buvoapskaičiuota, jogvalstybės išperkamos J. T. žemės 1 ha vertė yra 2 620 Eur, o šia vertę indeksavus, taikant koeficientą 1,6, buvo gauta Sprendime nurodyta indeksuota piniginių lėšų suma, kuri ir yra išmokama piliečiams. A. Žekienė pripažino, kad lentelė „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“ buvo parengta 2012 m. gegužės 18 d., tačiau joje nurodyti duomenys iki Sprendimo priėmimo išliko nepasikeitę, išskyrus tai, kad joje buvo įrašyta eurais nurodyta 1 ha vertė. Be to, liudytoja nurodė, kad prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, NŽT Panevėžio skyriuje yra organizuojami posėdžiai, į kuriuos kviečiami suinteresuoti asmenys, parengiami sprendimo projektai. Atvykę asmenys supažindinami su sprendimais, jiems suteikiama teisė pareikšti savo nuomonę ir ją įrašyti į sprendimo projektą.

48Įvertinus NŽT Panevėžio skyriaus specialistės A. Ž. parodymus, parengtoje lentelėje „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“ užfiksuotus duomenis ir atsižvelgus į Metodikoje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Sprendime nurodytos buvusio savininko J. T. valdytos žemės dalies, į kurią nuosavybės teisės V. K. T. atkuriamos atlyginant pinigais, 11 083 Eur vertės apskaičiavimo tvarka ir teisingumas nekelia abejonių. Teismas sprendžia, kad nustatant nurodytą žemės vertę, buvo laikytasi Metodikos nuostatų: tinkamai nustatyti pradiniai duomenys apie turėtą žemę (3 punktas); teisingai parinktos žemės vertės pagal paskirtį ir rūšis; valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota visam žemės sklypui (4.1- 4.2, 7 punktai); pritaikytas teisingas pataisos koeficientas (6.1.2 punktas).

49Spręsdamas dėl Metodikoje įtvirtintų nuostatų, teismas atsižvelgia, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2 miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (1997 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatos „atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina“ atitiktis Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai ir 29 straipsniui buvo tiriama konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtame Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime ji buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime pažymėjo, jog, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius.

50Remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, daroma išvada, kad nėra pagrindo abejoti Metodikos 4.1 punkto nuostatų, įtvirtinančių diferencijuotą žemės ūkio paskirties vertinimą, atsižvelgiant į jos rūšis, atitiktimi Konstitucijai ir Atkūrimo įstatymui.

51Sprendžiant dėl pareiškėjos ir jos atstovo argumentų, kad nuosavybės teisių į valstybės išperkamą žemę atkūrimas, išmokant pinigines lėšas, kurių suma apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Metodiką, pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio ginamą asmens teisę į turto neliečiamybę, remiamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

52Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Pagal Konstitucinio Teismo suformuotus aiškinimus, tai reiškia, kad iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos (2008 m. gegužės 20 d. nutarimas); valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra ar kompensuoti už jį turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į tokį turtą, saugomas ir ginamas pagal Konstituciją (1994 m. gegužės 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30d. nutarimai). Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktriną, restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, už jį turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams ( 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimai).

53Teismas pažymi, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžinamas natūra, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis EŽTT jurisprudencija, ne kartą yra pasisakęs, jog Žmogaus teisių r pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1-asis straipsnis pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę, be to, šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip ribojantis valstybei jos laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo buvusiems savininkams apimtį ir sąlygas; valstybei pasinaudojus turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teisės tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų besąlyginiai reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiamo teisėtais lūkesčiais (žr. 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017 ir kt.). EŽTT 2017 m. balandžio 18 d. sprendime byloje Valančienė prieš Lietuvą (Nr. 2657/10) pripažino, kad Lietuvos valdžios institucijų sprendimas atkurti nuosavybės teises, sumokant pareiškėjai kompensaciją, o ne atkurti nuosavybės teises natūra, buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo. EŽTT savo sprendime pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi plačią vertinimo laisvę, įgyvendinant socialinę ir ekonominę politiką, ypač atsižvelgus į valstybės politinės, teisinės ir ekonominės struktūros pokyčius, kurie buvo nulemti perėjimo iš totalitarinio režimo į demokratinę valdymo formą. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl jai sumokėtos kompensacijos dydžio, EŽTT pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą dėl galimybių sumokėti asmeniui teisingą kompensaciją už nuosavybę, kuri negali būti grąžinta, kaip derančią su nuosavybės teisės apsaugos ir Lietuvos valstybėje įtvirtintos ribotos restitucijos principais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja neturėjo teisės gauti didesnės kompensacijos pagal nacionalinę teisę ir konstatavo, kad piniginės kompensacijos dydžio aspektu nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo 1-ojo Protokolo 1 straipsnio pažeidimo.

54Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimtas Sprendimas V. K. T. nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Metodiką, nepažeidė aukštesnės galios teisės aktų.

55Sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje individualaus administracinio akto formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, konstatuojama, kad Sprendime nėra nurodyta joapskundimo tvarka, nepateiktas išmokamos piniginių lėšų sumos apskaičiavimas ir pagrindimas.

56Atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus (1 ir 2 punktai) bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, daroma išvada, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs aiškinimą, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, privaloma įvertinti, ar nustatyti turinio trūkumai yra esminiai ir sudarę kliūtis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, nustatyti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog Viešojo administravimo įstatymas nereikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Tai reiškia, kad papildomų dokumentų buvimas lemia, jog ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartisadministracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1411/2011, 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016).

57Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų perdavimo“ pareiškėjai išsiuntė skundžiamą Sprendimą, 2016 m. balandžio 28 d. pažymą „Dėl valstybėsišperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ Nr. 23PAŽ1-130 ( Byla Nr. 19, b. l. 130, 120). Aukščiau minėtame rašte NŽT Panevėžio skyrius aiškiai nurodė Sprendimo apskundimo tvarką ir terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad N. M. skundą teismui padavė 2016 m. birželio 3 d., sprendžia, kad atsakovės nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjai per ABTĮ nustatytą terminą įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taigi, aplinkybė, kad Sprendime, priskirtame individualių administracinių aktų kategorijai, nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra pagrindasskundžiamą administracinį aktą pripažinti kaip neteisėtą.

58NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie NŽT Panevėžio skyriaus apskaičiuotą valstybės išperkamos ir nesugrąžinamos natūra 2,6440 ha žemės neindeksuotą vertę. Teismas nurodytą pažymą ir Sprendimą, juos paėmus kartu, vertina kaip vientisąadministracinį aktą, valstybės įgaliotos institucijos priimtą sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

59Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimtas Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisėsaktams, priimtas nepažeidžiantpagrindinių procedūrų ir taisyklių. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti Sprendimą. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti individualų administracinį aktą, atmetami ir išvestiniai N. M. skundo reikalavimai įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, priteisti procesines palūkanas bei procesinis prašymas priteisti turėtas atstovavimo ir bylinėjimosiišlaidas.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

61pareiškėjos N. M. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, procesinių palūkanų ir turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. T., V. T. ir A. P. atmesti kaip nepagrįstą.

62Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja, ir N. Masilionienė) skundu... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių (toliau –... 7. 3) priteisti pareiškėjai N. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos... 8. N. M. skunde nurodė, kad ji ir tretieji suinteresuotieji asmenys A. P., V. K.,... 9. Teismo posėdyjepareiškėja N. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas S.... 10. Teikdamas paaiškinimus, advokato padėjėjas S. Makrickas patikslino, kad... 11. Pareiškėja N.M.papildomai nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriusjai pranešė,... 12. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Teismo posėdyje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., A. T., V. T. ir A. P. į teismo posėdį... 15. Skundas atmetamas.... 16. Remiantis administracinėje byloje pateiktose Nuosavybės teisių į J. T.... 17. Bylosduomenimis, buvęs savininkas J. T. nuosavybės teisėmis valdė bendro... 18. Pareiškėjos tėvas V. K. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą pagal... 19. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad V. K. T. nuosavybės teisės į buvusio... 20. V. K. T., atkūrus nuosavybės teises į dalį buvusio savininko valdytos... 21. Panevėžio AVA Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugsėjo 15 d.... 22. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr.... 23. Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai Nacionalinė žemės... 24. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemė iš šio... 25. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad buvusio savininko J. T.... 26. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Nacionalinė žemės... 27. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio atlyginimo piliečiams už... 28. Piliečiams atkuriantiems nuosavybės teises teisė pakeisti valią dėl... 29. Be to, įstatymų leidėjas 2002 m. spalio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 30. Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių... 31. Įsigaliojus 2011 m. lapkričio 10 d. priimtam įstatymui Nr. XI-1650, NŽT... 32. Mirusio pretendento V. K. T. įpėdinės N. M. ir V. K. 2003 m. kovo 7 d.... 33. Įstatymų leidėjas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 34. NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys... 35. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo... 36. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog NŽT Panevėžio skyrius 2016 m.... 37. Be to, NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 12 d. pareiškėjai ir... 38. Byloje nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius, vykdydamas Nacionalinės... 39. Teismo posėdyje N. M. patvirtino, kad šia teise nepasinaudojo ir aukščiau... 40. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 41. Spręsdamas dėl N. M. skundžiamo Sprendimo teisėtumo, teismas atsižvelgia... 42. Išanalizavus ir įvertinus N. M. skunde nurodytus bei pareiškėjos ir jos... 43. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje... 44. 4 punkte nustatyta aiški tvarka, kaip apskaičiuojama valstybės išperkamos... 45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 4.2.1 punktas numato, kad... 46. Valstybės išperkamos J. T. nuosavybės teise valdytos žemės vertės... 47. Siekiant nustatyti valstybės išperkamos J. T. nuosavybės teise valdytos... 48. Įvertinus NŽT Panevėžio skyriaus specialistės A. Ž. parodymus, parengtoje... 49. Spręsdamas dėl Metodikoje įtvirtintų nuostatų, teismas atsižvelgia, jog... 50. Remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime pateiktus... 51. Sprendžiant dėl pareiškėjos ir jos atstovo argumentų, kad nuosavybės... 52. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė, kaip žmogaus... 53. Teismas pažymi, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias... 54. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Nacionalinės žemės... 55. Sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos... 56. Atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus... 57. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. gegužės 5... 58. NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys... 59. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 61. pareiškėjos N. M. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo,... 62. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...