Byla I-3553-281/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

5Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – Policijos biuras) 19305 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo.

6Pareiškėja A. P. skunde paaiškino, kad LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 str. 7p. įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo tvarka, o to paties straipsnio 8 p. nustato teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Šiuo metu mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams, nepaisant spartaus ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo toliau taikomas 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis. Taip valstybė ne tik nevykdo savo pačios įsipareigojimų bei pamina esminius teisinės valstybės principus.

7LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo taikoma minimalioji mėnesinė alga – 430 Lt. Vėlesniuose vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus mėnesinės algos dydis nekito. Tokiu būdu yra pažeidžiamos Konstitucijos 23 str., 29 str. 1 d. ir 48 str. nuostatos, o taip pat konstituciniai teisėtų lūkesčių, proporcingumo, visų asmenų lygybės, teisingo apmokėjimo už darbą principai. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausybė, priėmusi minėtus ir neteisėtus nutarimus bei jais sudariusi pagrindą neišmokėti viso priklausančio darbo užmokesčio sukėlė žalą (LR Civilinio kodekso 6.271 str.). Savo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, pareiškėja pagrindžia pateiktais skaičiavimais.

8Atsakovas Policijos biuras atsiliepime teismui nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad vadovaujantis LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 išaiškinimu, pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Todėl įstatymai turi būti taikomi tol, kol konstatuojamas jų prieštaravimas Konstitucijai. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Policijos biuras, mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra LR Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

9Skundas atmestinas.

10Pareiškėja A. P. ginčijamos darbo užmokesčio dalies neišmokėjimo laikotarpiais dirbo Policijos biure vyresniosios specialistės pareigose.

11Ji kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr.361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr.298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnis numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimali mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, neprieštarauja LR Konstitucijai.

14LR Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo priteisti jai iš Policijos biuro jos paskaičiuotą darbo užmokesčio skirtumą.

15Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

20Pareiškėjos A. P. skundą atmesti.

21Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai