Byla AS-556-554-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P. D., B. D. dėl sprendimų dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2004 m. liepos 16 d. sprendimų Nr. 13-8306 ir Nr. 13-8307, kuriais V. P. D. ir B. D. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią ( - ), dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,3 ha.

5Pareiškėjas nurodė, kad 0,3 ha plote yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai - ūkiniai pastatai, kurie, atkūrus nuosavybės teises, atsidūrė ant tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančios žemės. Pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas yra ( - ). Tokiu būdu jo namų valdą dalija dviejų savivaldybių administracinė riba ir namų valda jam turi būti suformuota dviejų savivaldybių teritorijoje. Žemė, užimta namų valda, yra valstybės išperkama, todėl nuosavybės teisės natūra į ją negalėjo būti atkuriamos.

6Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad apie ginčijamus sprendimus jis sužinojo 2007 m. gegužės 15 d. Atsakovas pažadėjo ištaisyti klaidą administracine tvarka, 2007 m. birželio 15 d. vyko posėdis, tačiau tretieji suinteresuotieji asmenys keisti sprendimus nesutiko. Atsakovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, kad būtų panaikinti minėti sprendimai, tačiau prokuroras tai padaryti atsisakė. Kadangi buvo siekiama ginčą išspręsti geruoju, terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl savo nepakankamo teisinio išsilavinimo, buvo klaidingai įsitikinęs, kad atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija yra kompetentinga įstaiga, pajėgi ištaisyti savo priimtus sprendimus.

7II.

8Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi neatnaujino termino pareiškėjo skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą su priedais ir žyminį mokestį pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnis numato, jog skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo dienos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų. Pareiškėjas nurodo, kad jis apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2007 m. gegužės 15 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotas 2008 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo siekiama ginčą išspręsti geruoju, tačiau jau 2007 m. birželio mėnesį, tretiesiems asmenims nedavus sutikimo keisti ginčijamus sprendimus, tapo aišku, kad sprendimai administracine tvarka nebus pakeisti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, nepavykus išspręsti ginčo taikiai (administracine tvarka), turėjo kreiptis tiesiogiai į apygardos administracinį teismą. Be to, net ir gavęs informaciją apie tai, kad prokuroras atsisakė pareikšti teismui pareiškimą, ginant viešąjį interesą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, jau 2008 m. birželio 16 d., pareiškėjas vėl nepagrįstai delsė ir į apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2008 m. rugpjūčio 12 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo šios informacijos gavimo. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti praleistas be svarbių priežasčių.

9III.

10Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo

112008 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminus Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 16 d. sprendimams Nr. 13-8306 ir Nr. 13-8307 apskųsti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą dienos. Tačiau pareiškėjas nėra teisininkas ir apie sprendimus sužinojęs 2007 m. birželio mėnesį, tikėjo Utenos apskrities viršininko administracijos pažadais klaidingą sprendimą ištaisyti, todėl dėl sprendimų panaikinimo į teismą savalaikiai nesikreipė. 2. Pareiškėjo manymu, terminą apskųsti anksčiau minėtus sprendimus praleido dėl svarbių priežasčių, nes neturėdamas specialaus teisinio išsilavinimo buvo suklaidintas ir įsitikinęs, kad atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija yra kompetentinga įstaiga, pajėgi ištaisyti savo priimtus sprendimus. 3. Pareiškėjui, kaip piliečiui, niekas savalaikiai nepaaiškino, kad jis priimtus sprendimus gali ir turi iš karto skųsti administraciniam teismui, t. y. jo neveikimą sąlygojo išoriniai veiksniai, kurie nepriklausė nuo pareiškėjo valios. 4. Be to, Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 16 d. sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai ir negalioja, o sutinkamai su Civilinio kodekso 178 straipsnio 5 dalimi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas privalo konstatuoti ir savo iniciatyva. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Utenos apskrities viršininko 2004 m. liepos 16 d. sprendimų Nr. 13-8306 ir Nr. 13-8307, kuriais V. P. D. ir B. D. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią ( - ). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo skundžiamų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuojantis specialus įstatymas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 str. 1 d.) nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Iš šių teisės normų matyti, kad jos yra skirtos sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam toks sprendimas yra skirtas. Nesant specialiai tokiems asmenims termino kreiptis į teismą laikas nustatytinas pagal bendrus ieškinio senaties termino nustatymo kriterijus. Pagal minėtus kriterijus yra nustatytina šio termino eigos pradžia, kuri yra siejama su diena, kurią asmenys (pareiškėjai) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 str.). Pareiškėjo teigimu, apie ginčijamus sprendimus jis sužinojo 2007 m. gegužės 15 d. Pareiškėjas skundą teismui dėl minėtų sprendimų panaikinimo padavė

142008 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleisdamas įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą apie šio termino praleidimą. Pagal ABTĮ 34 straipsnį praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nepagrindė šių išvadų pakankamais įrodymais. Byloje esantys dokumentai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių. Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jau 2007 m. birželio mėnesį, tretiesiems asmenims nedavus sutikimo keisti ginčijamus sprendimus, tapo aišku, kad sprendimai administracine tvarka nebus pakeisti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, nepavykus išspręsti ginčo taikiai (administracine tvarka), turėjo kreiptis tiesiogiai į apygardos administracinį teismą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagal pateiktus byloje dokumentus nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad jau 2007 m. birželio mėnesį pareiškėjui tapo aišku, kad sprendimai administracine tvarka nebus pakeisti. Byloje yra tik Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (1.31.)-6-827 dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo atsakovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir prašymo kreiptis į teismą dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 29 d. raštas

15Nr. S-948 Utenos apskrities viršininko administracijai, kuriuo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą, bei Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 16 d. raštas Nr. (1.31)-6-984, skirtas V. Ž. Kitų raštų, dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą, nėra. Siekiant visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, nustatyti, ar pareiškėjas nepagrįstai delsė kreiptis į teismą, būtina iš atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos išreikalauti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti iš atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos paaiškinimus, visų susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir atsakovo dokumentų originalus nuo 2007 m. gegužės 15 d. (kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamus sprendimus) iki 2008 m. gegužės 29 d. (kai atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo), ir nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki skundo administraciniam teismui pateikimo, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjo veiksmus, siekiant panaikinti ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta neatnaujinti termino pareiškėjo skundui paduoti ir atsisakyti skundą priimti, naikintina, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai