Byla 2-144-494/2013
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Eglei Drungilaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. pad. Justinai Miliūtei, atsakovo atstovui adv. Algiui Krušnai, teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį UAB „Baltwood“ dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi dėl nuostolių pagal 2008-12-10 apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. I/09-3 ir P/09-4 priteisimo iš atsakovo UAB „Baltwood“. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje, paaiškinimuose nurodė, kad 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „Baltwood“ ir VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ sudarė apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/09-3, pagal kurią pardavėjas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ įsipareigojo per vienerius metus pirkėjo UAB „Baltwood“ nuosavybėn perduoti 1000 kubinių metrų pušies pjautinųjų rąstų ir 400 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Tą pačią dieną ginčo šalys sudarė dar vieną apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atsakovo nuosavybėn 2009 m. sausio-birželio mėn. papildomai įsipareigojo perduoti dar 250 kubinių metrų pušies ir 150 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Pagal apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas 2009 m. sausio – kovo mėn., tai yra per pirmąjį 2009 metų ketvirtį, VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ įsipareigojo paruošti atsakovui 550 kubinių metrų apvaliosios medienos: 375 kubinius metrus pušies pjautinųjų rąstų ir 175 kubinius metrus eglės pjautinųjų rąstų. Ieškovas abi sutartis vykdė tinkamai ir pagamino UAB „Baltwood“ nustatytą kiekį apvaliosios medienos. Tuo tarpu UAB „Baltwood“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies ir iš VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ nupirko tik dalį paruoštos medienos – iš viso 110,31 kubinių metrų. Kadangi atsakovas nustatytu laiku, tvarka bei sąlygomis nenupirko ieškovo jam paruoštos 436,69 kubinių metrų eglės ir pušies pjautinųjų rąstų medienos, taip pat delsė atsiskaityti už nupirktą apvaliąją medieną ir tuo pažeidė ginčo šalių sudarytų apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, ieškovas vienašališkai dėl UAB „Baltwood“ kaltės nuo 2009-04-11 apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis nutraukė. Pažymėjo, jog netinkamo UAB „Baltwood“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo faktai teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010. Šią bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad kadangi UAB „Baltwood“ savo prievolės įsigyti tam tikrą medienos kiekį ir už ją atsiskaityti nevykdė, savo prievolės nevykdymo negali pateisinti susiklosčiusia pasauline krize; atsakovas, sudarydamas sutartis, žinojo abiem šalims taikomas sankcijas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei kaip verslininkas prisiėmė riziką dėl galimo medienos kainų kritimo; todėl privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nors bauda ieškovo naudai nebuvo priteista, nes atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl baudos išieškojimo, tačiau toje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių pažeidimo fakto konstatavimu, yra svarbios nagrinėjamoje byloje ir aplinkybė, sudariusi civilinės bylos Nr. 2-1473-341/2010 nagrinėjimo dalyką: kad apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė UAB „Baltwood“ ir šiai bendrovei kyla pareiga atlyginti VĮ „Nemenčinės mišku urėdija“ patirtus nuostolius, – turi būti vertinama kaip prejudicinis faktas. Šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, susiklostę apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, šiomis sutartimis šalys buvo prisiėmusios įsipareigojimus, nustatyta konkreti VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ parduodamos B ir/ar C kokybės klasės vidutinio stambumo eglės ir pušies pjautinųjų rąstų medienos kaina – 145,00 L už vieną kubinį metrą; šią kainą, dalyvaudamas apvaliosios medienos pirkimo konkurse, pasiūlė atsakovas UAB „Baltwood“. Pagal sutartį likusių nenupirktų 436,69 kubinių metrų ieškovo paruoštos apvaliosios medienos vertė pagal ginčo šalių sudarytas sutartis sudarė 63 755,05 Lt. Todėl ieškovas buvo priverstas su atsakovu sudarytas apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis nutraukti ir paruoštą miško produkciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl-327 patvirtintas „Prekybos apvaliąja mediena taisykles“ šalių susitarimu parduoti tretiesiems asmenimis už mažesnę kainą. Apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartims pasibaigus vienašaliu nutraukimu dėl to, kad UAB „Baltwood“ nustatytu laiku, tvarka bei sąlygomis nenupirko jai paruoštos 439,69 kubinių metrų apvaliosios medienos, ir pagal sutartis UAB „Baltwood“ neišpirktą medieną VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ teisės aktų nustatyta tvarka realizavus mažesne kaina, ieškovas sutinkamai su Civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. ir 6.221 str. 2 d. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti dėl to patirtus nuostolius pagal Civilinio kodekso 6.258 str. 5 d. Atsakovo nenupirktą kiekį eglės ir pušies pjautinųjų rąstų ieškovas pardavė tretiesiems asmenims, kurie šią įsigijo už mažesnę kainą. Dėl atsakovo veiksmų pasekmių sumažėjusios ieškovo apvaliosios medienos pardavimo pajamos yra laikytinos tiesioginiais, realiais ir pagrįstais VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ nuostoliais. Ieškinyje (t. 1, b.l. 1-5) ieškovas nurodė, kad atsakovo pagal sutartis nenupirktą eglės ir pušies pjautinųjų rąstų medieną įsigijo UAB „Stora Enso miškas“ ir UAB „Jumesa“. B ir C kokybės klasės vidutinio stambumo pušies pjautinieji rąstai buvo parduoti UAB „Jumesa“ po 120,00 Lt už kubinį metrą, o B ir C kokybės klasės vidutinio stambumo eglės pjautinieji rąstai – po 130,00 Lt už kubinį metrą, t.y. už 436,69 kub.m. apvaliosios medienos ieškovas iš trečiųjų asmenų iš viso gavo 54 224,50 Lt, o tokį patį kiekį medienos pardavus pagal sutartis, sudarytas su atsakovu, ieškovas būtų gavęs 63 755,05 Lt, todėl ieškovo patirti nuostoliai yra 9 530,55 Lt. Patikslinęs ieškinį (t. 1, b.l. 150-155), ieškovas nurodė, kad peržiūrėjus visas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. birželio 30 d. sudarytas apvaliosios medienos pardavimo šalių susitarimu sutartis, padaryta išvada, kad UAB „Baltwood“ nenupirkta pušies pjautinųjų rąstų mediena (iš viso 293,52 kubiniai metrai) buvo parduota: ( - ) IĮ (27,28 kubiniai metrai po 120,00 Lt už kubinį metrą B ir C kokybės klasės medienos); UAB „( - )“ (93,68 kubiniai metrai atitinkamai po 125,00 Lt už kubinį metrą B kokybės klasės medienos ir po 120,00 Lt už kubinį metrą C kokybės klasės medienos); UAB „( - )“ (39,81 kubiniai metrai po 120,00 Lt už kubinį metrą B ir C kokybės klasės medienos); UAB „( - )“ (likę 132,75 kubiniai metrai atitinkamai po 120,00 Lt už kubinį metrą B kokybės klasės medienos ir po 115,00 Lt už kubinį metrą C kokybės klasės medienos); 146,17 kubiniai metrai B ir C kokybės klasės vidutinio stambumo eglės pjautinųjų rąstų – UAB „( - )“ po 120,00 Lt už kubinį metrą medienos. Eglės ir pušies pjautinųjų rąstų kaina, už kurią UAB „Baltwood“ nenupirkta mediena buvo parduota aukščiau nurodytiems tretiesiems asmenims, gerokai viršija B ir C kokybės klasės vidutinio stambumo eglės ir pušies pjautinųjų rąstų vidutinę kainą 2009 m. balandžio – birželio mėn. Už šalių susitarimu parduotą apvaliąją medieną VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ iš trečiųjų asmenų iš viso gavo 52 189,80 Lt pajamų, tačiau jei tokį pat kiekį tokios pat rūšies, stambumo klasių grupės ir kokybės klasės medienos būtų parduota atsakovui pagal apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas būtų gavęs 63 755,05 Lt pajamų. Patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 11 565,25 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB „Baltwood“ su ieškiniu nesutinka, atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, paaiškinimuose nurodė, kad pagal aukščiau nurodytų sutarčių 6.1. punktą pažeidus nustatytus apmokėjimo už patiektą medieną terminus pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui delspinigius, kurių dydis yra 0,02 procento, skaičiuojant nuo neapmokėtos medienos vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarčių 6.2. punkte nustatyta, kad jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos numatytais sutartyje ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo sumokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies dydžio baudą. Ieškovas 2009-02-26 raštu Nr. 3-253 „Dėl skolų apmokėjimo“ informavo UAB „Baltwood“, kad ji vėluoja apmokėti už 2009 m. sausio 27-30 d. pirktą medieną. Pradelsta skola sudaro 13873,65 Lt. Prašė iki 2009-03-05 sumokėti skolą, nurodė, kad nesumokėjus iki nurodyto termino, dėl skolos su delspinigiais išieškojimo kreipsis į teismą, bei pranešė, kad dėl pradelstos skolos, vadovaujantis sutarties P/09-4 5.5. punktu, sustabdo medienos pardavimą UAB „Baltwood“. Jei skola su delspinigiais per 30 dienų bus neapmokėta, vadovaujantis sutarties 7.2. punktu, nutrauks pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovas nesumokėjo skolos ieškovo nustatytu terminu. Ieškovas 2009-04-01 pranešė, kad nuo 2009-04-11 nutraukia medienos pirkimo-pardavimo sutartis. Įsiskolinimą atsakovas sumokėjo 2009-04-15 mokėjimo nurodymu. Praėjus beveik metams po sutarčių nutraukimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su 2010-03-01 ieškiniu dėl 5496,12 Lt netesybų (baudos), 8,28 procento dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1473-341/2010, 2010-08-26 sprendimu ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį atsakovui UAB „Baltwood“ atmetė. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dėl nežymiai uždelsto atsakovo mokėjimo už nupirktą medieną nuo 2009 m. vasario 26 d. sustabdė medienos pardavimą. Ieškovui sustabdžius medienos pardavimą, atsakovas negalėjo nupirkti 2009 m. pirmajame ketvirtyje sutarto medienos kiekio. Ieškovas nuo 2009-04-11 vienašališkai nutraukė sutartį dėl nežymiai uždelsto mokėjimo, o ne dėl to, kad nebuvo nupirktas visas sutartas medienos kiekis. Taigi ieškovas savo ieškinyje bando klaidinti teismą, kad sutartys buvo nutrauktos dėl tos priežasties, jog UAB „Baltwood“ nustatytu laiku, tvarka bei sąlygomis nenupirko jai paruoštos medienos. Po kelių dienų, 2009-04-15 mokėjimo nurodymu, atsakovas visiškai sumokėjo ieškovui įsiskolinimą už nupirktą medieną, susidariusį dėl sunkios finansinės padėties. Šalių 2008-12-10 šalių sudaryta sutartis Nr. 1/09-3 buvo ilgalaikė, jos galiojimo terminas nustatytas iki 2013-12-13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma, kai šalys negali kitaip išspręsti iškilusių nesutarimų. Šiuo atveju ieškovas nesiėmė jokių veiksmų sutartinis išsaugoti, bet skubotai ir vienašališkai jas nutraukė, nesilaikė bendradarbiavimo principo, dėl nežymaus mokėjimo uždelsimo sustabdė medienos pardavimą, vėliau nutraukė sutartis, todėl dėl dalinio prievolės neįvykdymo yra jo kaltė. Svarbu ir tai, kad šalys sutarčių 6.2. punkte susitarė dėl netesybų (baudos). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Civilinio kodekso 6.73 straipsnio, 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatų darytina išvada, kad reikalavimai atlyginti nuostolius ir priteisti netesybas (delspinigius, baudą) už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą yra tarpusavyje susiję ir nagrinėtini vienoje civilinėje byloje. Kadangi ieškovas pareiškė du skirtingus ieškinius, toks ginčo sprendimo būdas dėl pirmiau nurodytų priežasčių yra ydingas, jo veiksmai turėtų būti įvertinti kaip siekimas apeiti įstatymu nustatytą tvarką ir nesąžiningi. Ieškovas savo reikalaujamus priteisti nuostolius grindžia sudarytomis po sutarčių nutraukimo naujomis dvejomis sutartimis, kurios nebuvo sudarytos per protingą terminą. Ieškovas nutraukė sutartis 2009-04-11, o naujas sutartis sudarė atitinkamai 2009-05-29 ir 2009-06-01. Taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl palūkanų, skaičiuojamų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kadangi šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. A3-130 neturėtų būti vadovaujamasi byloje, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis. Ieškovo teiginiai, kad sutartys pasibaigė vienašaliu nutraukimu, nes atsakovas nustatytu laiku, tvarka bei sąlygomis nenupirko paruoštos medienos, yra atmestini, nes ieškovas iš pradžių sustabdė medienos pardavimą, o vėliau vienašališkai nutraukė sutartį. Taigi ieškovas nutraukė sutartis ne dėl nenupirkto sutarto medienos kiekio, o dėl iš dalies uždelsto apmokėjimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-08-26 sprendime (civilinė byla Nr. 2-1473-341/2010), kuriuo remiasi ieškovas savo patikslintame ieškinyje, nenagrinėjo apvaliosios medienos sutarčių nutraukimo pagrindų, tik konstatavo formalų sutarčių pažeidimą dėl nenupirkto sutarto medienos kiekio. Todėl teismas šioje byloje turėtų išnagrinėti ir nustatyti tikruosius sutarčių nutraukimo pagrindus. Ieškovas nuostolius paskaičiavo taikydamas kainų skirtumo principą, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, LR Civiliniame kodekse įtvirtintas kainų skirtumo principas gali būti taikomas nuostolių dydžiui apskaičiuoti tik tais atvejais, kai egzistuoja įstatyme įtvirtintos šio principo taikymo sąlygos; LR Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalyje suformuluotos taisyklės gali būti taikomos tik tais atvejais, kai dėl kitos šalies kaltės nesudaryta ir sudaryta su trečiuoju asmeniu sutartys yra viena kitą pakeičiančios, analogiškos, t. y. sutampa jų objektas, dalykas, kitos sąlygos, darančios įtaką sutarties kainos dydžiui. Jeigu sutartys nėra pakeičiančios viena kitą aptariama prasme, sutarčių kainų skirtumas neparodo nukentėjusios šalies patirtų nuostolių ir negali būti taikomas jų dydžiui nustatyti. Į bylą pateikta daug medienos pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriose, lyginant su atsakovu sudarytomis sutartimis, nesutampa jų objektas, kokybė ir kitos sąlygos, darančios įtaką sutarties kainos dydžiui. Be to, ieškovas neįvardijo, kuri konkreti jo su trečiaisiais asmenimis sudaryta sutartis yra sutartis, pakeičianti vienašališkai su UAB „Baltwood“ nutrauktą sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad negautos pajamos parduodamo turto atžvilgiu yra dvejopo pobūdžio: negauta parduodamos prekės kaina kontrahentui neįvykdžius pirkimo-pardavimo sutarties bei parduodamo turto vertės praradimas, kuomet prekė vėliau kitam pirkėjui parduodama už mažesnę kainą (LR Civilinio kodekso 6.258 str. 5 d.). Nustatant, ar ieškovas iš tikrųjų negavo pajamų, kurių jis galėjo pagrįstai tikėtis, turi būti atsižvelgiama į parduodamo daikto rinkos vertę bei vertės pokytį. Tai pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis, esant parduodamo daikto vertės praradimui, netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų (skelbimų apie medienos pardavimą šalių susitarimu, pirkėjų pasiūlymų, derybų protokolų etc.), kad laikėsi teisės aktais nustatytų medienos pardavimo šalių susitarimu procedūrų ir įdėjo maksimalias pastangas, jog mediena būtų parduota kuo aukštesne kaina, neįrodė nuostolių, grindžiamų kainų skirtumu, dydžio. Ieškovas savo pradiniame ieškinyje teigia, kad už 436,69 kubinių metrų medienos iš trečiųjų asmenų iš viso gavo 54 224, 50 Lt pajamų, o tokį pat kiekį apvaliosios medienos pardavus UAB „Baltwood“ būtų gavęs 63 755,05 Lt. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad už 436,69 kubinių metrų medienos iš trečiųjų asmenų iš viso gavo 52 189, 80 Lt pajamų. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-08-26 įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 nustatė, kad UAB „Baltwood“ pagal sutartis nenupirko apvaliosios medienos, kurios vertė sudaro 54 961, 25 Lt. Iš pridedamų prie šio atsiliepimo PVM sąskaitų - faktūrų Serija NEM Nr. 02-03843, Serija NEM Nr. 02-03845 ir Serija NEM Nr.02-03861, matyti, kad ieškovas pardavė UAB „Baltwood“ B kokybės klasės pušies medieną (PJ-P-B Vd) po 130,00 Lt už vieną kubinį metrą, C kokybės klasės pušies medieną (PJ-P-C Vd) po 125,00 Lt už vieną kubinį metrą, B kokybės klasės eglės medieną (Pf-E-B Vd) po 130,00 Lt už vieną kubinį metrą ir C kokybės klasės eglės medieną (Pj-E-C Vd) po 125,00 Lt už vieną kubinį metrą, t.y. šalių susitarimu mediena buvo parduota atsakovui už mažesnę nei 2008 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytose Apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 1/09-3 ir Nr. P/09-4 nustatytą 145,00 Lt kainą už vieną kubinį metrą medienos. Kadangi šalys savo laisva valia sumažino parduodamos medienos kainą, ieškovas dabar neturi teisinio pagrindo remtis minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytomis kainomis, nes šalys, vykdydamos apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, pačios jų nesilaikė. Panašiomis kainomis, kaip ir UAB „Baltwood“ ieškovas pardavė 130 kubinių metrų pušies medienos ( - ) IĮ, 100 kubinių metrų pušies medienos – UAB „( - )“, 300 kubinių metrų pušies medienos - UAB „( - )“. Pateikta kartu su patikslintu ieškiniu 2012-06-01 apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ŠS-59, sudaryta 2012-06-01 tarp ieškovo ir UAB „( - )“, taip pat nepagrindžia kainų skirtumo, nes UAB „( - )“ pirko 3350 kubinių metrų medienos ir paprastai perkant tokius didelius medienos kiekius taikomos mažesnės kainos. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje taip pat neįvertino, kad apvaliosios medienos kainos sumažėjo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių rinkos sąlygų. Jei nepaisant nurodytų aplinkybių ieškinys būtų iš dalies tenkinamas, atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo priteisti kainų skirtumą kaip negautas pajamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas (LR Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, taigi, net teoriškai ieškovas neturi teisės reikalauti visų negautų pajamų, o tik grynojo pelno. UAB „Baltwood“ neginčija, kad kreditorius turi teisę tuo pačiu metu reikšti reikalavimą ir dėl netesybų, ir dėl nuostolių priteisimo, tačiau ieškovas pasirinko ginčo sprendimo būdą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laiko ydingu (LR Civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalis). Jei nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys būtų tenkinamas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1473-341/2010, ieškovui nepriteistos 5 496,12 Lt netesybos (bauda) turėtų būti įskaičiuota į priteistiną pinigų sumą, nes netesybos buvo nepriteistos dėl ieškovo kaltės (praleisto be svarbių priežasčių ieškinio senaties termino) (t. 1, b.l. 26-31, t. 2, b.l. 71-76).

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį bei jame nurodytas aplinkybes palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad sutartimis atsakovas įsipareigojo pirkti medieną po 145 Lt/kv.m.; taisyklės nenumato galimybės keisti kainos, nes yra skelbiamas viešas konkursas; keisti kainas galima tik po pusmečio. Ieškovas yra valstybės įmonė ir negali po mėnesio nuo sutarties sudarymo ją keisti. Sąskaitose per klaidą nurodytos mažesnės kainos, šiuo metu įmonėje vyksta tyrimas ir aiškinamasi, kodėl taip atsitiko. Bus patikslintos sąskaitos faktūros. Pats atsakovas siūlė 145 Lt kainą ir negalėjo būti susitarimų kainą sumažinti, ieškovas neturi tokios teisės. Padaryta žala bus išieškota iš kaltų asmenų arba atsakovo, kuris pats pasiūlė sutartyse numatytą kainą. Neginčija, kad 2009 m. nukrito medienos kainos; mediena atsakovui buvo paruošta, bet jis jos neišpirko, nenorėjo prisiimti rizikos. Pagal sutartis neparduota mediena parduodama šalių susitarimu, šiuo atveju anksčiausiai mediena galėjo būti parduodama 2009 m. balandžio mėn.; buvo atrinktos didžiausią kainą pasiūliusios įmonės: ( - ) IĮ, UAB „( - )“ ir kt., pardavinėjama buvo maksimaliai apdairiai, nesiekiant padidinti nuostolių.

5Atsakovo atstovas palaikė atsikirtimuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildė, kad jei ieškovas nesilaikė tvarkos ir pardavė pigiau, tai ieškovas ir atsakingas. Buvo pateiktos 4 PVM sąskaitos faktūros, todėl negali būti laikoma klaida. Buvo parduodama po 125 Lt, tuo metu taip vertino neparduotos medienos kainą. Jei ieškovui neleidžiama pardavinėti už mažesnę kainą, o jis nesilaikė tvarkos, tai ieškovas ir atsakingas. Panašiomis kainomis pardavė ir kitoms įmonėms. Atsakovas ir antrajame pusmetyje pirko iš ieškovo medieną be jokių sutarčių, išrašė sąskaitą ir pardavė. Ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, nebuvo nuoseklus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimas turi prejudicinę galią, teismas jau kartą išsprendė nuostolių dydžio klausimą ir ieškovas tų sumų neginčijo

6Ieškinys netenkintinas.

7CK 6.245 str. 3 d. nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios vykdymui nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-552/2005).

8Bylos medžiaga ir paaiškinimais nustatyta bei šalių neginčijama, kad 2008 m. gruodžio 10 d. atsakovas UAB „Baltwood“ ir ieškovas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ sudarė apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/09-3, pagal kurią pardavėjas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ įsipareigojo per vienerius metus pirkėjo UAB „Baltwood“ nuosavybėn perduoti 1000 kubinių metrų pušies pjautinųjų rąstų ir 400 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Taip pat 2008 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė dar vieną apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atsakovo nuosavybėn 2009 m. sausio-birželio mėn. papildomai įsipareigojo perduoti dar 250 kubinių metrų pušies ir 150 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Pagal apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas 2009 m. sausio – kovo mėn., tai yra per pirmąjį 2009 metų ketvirtį, ieškovas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ įsipareigojo paruošti atsakovui 550 kubinių metrų apvaliosios medienos: 375 kubinius metrus pušies pjautinųjų rąstų ir 175 kubinius metrus eglės pjautinųjų rąstų. Atsakovas pagal sutartis nupirko tik 110,31 kubinių metrų medienos, šalių sudarytos sutartys ieškovo vienašališkai nutrauktos 2009-04-11. Ieškovas 2010-03-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 5496,12 Lt baudos, 8,28 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo; Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2009 2010-08-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (civilinė byla Nr. 2-1473-341/2009). Abi šalys prašo vadovautis šioje byloje priimtu teismo sprendimu konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

92012-04-02 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 9530,55 Lt nuostolių bei 8,06 procentų procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b.l. 1-5), 2012-08-09 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 11 565,25 Lt nuostolių bei 6 procentus metinių palūkanų (t. 1, b.l. 150-155). Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, t.y. atsakovui neišpirkus sutartyse numatytomis kainomis (po 145 Lt/kub.m.) ir jose nustatyto kiekio (per 2009 m. pirmą ketvirtį paruoštos 550 kub.m.) medienos, ieškovas neišpirktą kiekį 439,69 kub.m. pardavė tretiesiems asmenims už mažesnę kainą ir patyrė nuostolių, kuriuos sudaro kainos skirtumas. Nurodo, kad toks nuostolių dydis nustatytas laikant, kad atsakovo nenupirktas kiekis medienos buvo parduotas už didžiausią trečiųjų asmenų kainą; kadangi mediena nėra individualizuojama, negalima nustatyti, kurie tretieji asmenys įsigijo atsakovui paruoštą medieną.

10CK. 6.73 str. 1 d. nustato, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ši CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 str. 1 d.); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 str. 2 d.) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Teismų praktika 28; ir kt.).

11Atsakovas teigia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl baudos priteisimo, turėjo toje pačioje byloje reikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi paminėta CK 6.73 str. 1 d. nuostata, taip pat CK 6.258 str. 2 d. nustato pareigą teismui įskaityti netesybas į nuostolius (ar nuostolius į netesybas, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnioji ir apimanti mažesniąją), todėl neužkerta kelio kreditoriui, siekiančiam prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, reikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atskirose bylose ir skirtingu metu. Kita vertus, kadangi šiuo konkrečiu atveju prašomi priteisti nuostoliai ir netesybos yra kildinami iš to paties sandorio/-ių, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl vieno iš reikalavimų, šiame sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią kitoje byloje nustatinėtinoms aplinkybėms.

12Teismų praktikoje pripažįstama, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau reikalaujanti priteisti didesnius, kiek nepadengia netesybos, nuostolius šalis turi juos įrodyti. Ieškovas patirtus nuostolius grindžia sutartimis su trečiaisiais asmenimis, laikant, kad UAB „Baltwood“ nenupirktas kiekis apvaliosios medienos buvo parduotas už didžiausią trečiųjų asmenų pasiūlytą kainą: nurodo, jog didžiausią kainą už kubinį metrą apvaliosios pušies pjautinųjų rąstų medienos (120 - 125 Lt/ktm) pasiūlė ( - ) IĮ, skaičiuojant nuostolius, iš pajamų, kurias būtų gavusi VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“, jeigu paruoštą apvaliąją medieną būtų pardavusi UAB „Baltwood“, buvo minusuotos pajamos, gautos iš ( - ) IĮ, įsigijusios to paties sortimento medieną; kadangi ( - ) IĮ įsigijo tik dalį atsakovo neišpirktos pušies pjautinųjų rąstų medienos (27,28 ktm iš 293,52 ktm), dėl likusio kiekio neišpirktos UAB „Baltwood“ apvaliosios medienos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ negautos pajamos buvo paskaičiuotos taikant tą pačią metodiką, tai yra laikant, kad šį kiekį apvaliosios medienos nupirko kiti tretieji asmenys, pasiūlę didžiausią kainą – UAB „( - )“ (93,68 ktm), UAB „( - )“ (39,81 ktm) ir UAB „( - )“ (132,75 ktm), o nuostoliai, atsiradę UAB „Baltwood“ nenupirktą kiekį eglės pjautinųjų rąstų pardavus tretiesiems asmenims, taip pat buvo paskaičiuoti, remiantis pardavimuose šalių susitarimu pasiūlytos didžiausios kainos kriterijumi.

13Ieškovo pateikti apyvartos žiniaraščiai, sutartys su minėtais trečiaisiais asmenimis ir PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovo nurodomiems tretiesiems asmenims ( - ) IĮ, UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ parduotos medienos kodai atitinka UAB „Baltwood“ parduotos ir žiniaraščiuose nurodomos nomenklatūros kodus (100122, 100132, 100222, 100232) (t. 1, b.l. 157-168, t. 2, b.l. 1-58). Nors mediena mokestiniuose dokumentuose kitaip nėra individualizuota ir šiuo metu neįmanoma patikrinti, ar parduotos medienos kiti individualūs požymiai (tokie kaip ilgis, skersmuo) atitinka atsakovo turėtos išpirkti medienos požymius, – taip pat neįmanoma nustatyti ir atsakovo UAB „Baltwood“ faktiškai išpirktos medienos požymių, todėl nesutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad neatitinka parametrai. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 išnagrinėjo ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį atsakovui UAB „Baltwood“ dėl 5496,12 Lt baudos priteisimo už šalių 2008-12-10 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I/09-3 ir apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P/09-4 nevykdymą (netinkamą vykdymą). Šioje byloje ieškovas baudą paskaičiavo vadovaudamasis abiejų sutarčių 6.2 punktų nuostata, kad sutarties sąlygų nesilaikanti šalis moka kitai sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą; remdamasis tuo, jog atsakovas pagal sutartis nenupirko 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 54 961,25 Lt, baudos dydį nurodė 5496,12 Lt. Be pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškinį grindė ir 2009-02-26 įspėjimu dėl skolų apmokėjimo (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 14), 2009-04-01 įspėjimu dėl medienos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 15), baudos už sandorio nevykdymą paskaičiavimu (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 18), 2010-05-12 pažyma dėl nuostolių dydžio (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 55).

14Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas sutartinės prievolės įsigyti tam tikrą medienos kiekį ir už ją atsiskaityti neįvykdė (netinkamai vykdė), kad sudarytų laisva valia sutarčių nevykdymo atsakovas negali pateisinti pasauline krize ir kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas informavo ieškovą apie sutarties vykdymo negalimumą, kad pagal abi sutartis atsakovas įsipareigojo nupirkti per pirmą 2009 m. ketvirtį 550 kubinių metrų medienos ir kad liko neišpirkta 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 54 961,25 Lt, ir todėl atsakovas privalo sumokėti sutartyje nustatytą ir ieškovo apskaičiuotą 5 496,12 Lt dydžio baudą (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 95-100). Taigi, šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai pagal CPK 182 str. 3 p., todėl teismas neturi pagrindo pakartotinai svarstyti dėl jų pagrįstumo, tame tarpe atsakovo kaltės dėl sutarčių nutraukimo klausimo, ir išsamiau dėl šalių argumentų nepasisako. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje spręstinas ieškinio pagrįstumas dėl ieškovo faktiškai patirtų nuostolių atsakovui netinkamai vykdžius sutartis.

15Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (CPK 178 str.). Ieškovas nurodo, kad likusios neišpirktos medienos vertė sudaro 63 755,05 Lt, negautų pajamų skirtumo principu pirminiu ieškiniu nurodė 9 530,55 Lt dydžio nuostolius, o patikslintu ieškiniu – 11 565,25 Lt dydžio. Neišpirktos medienos vertės skirtumą (63 755,05 Lt nagrinėjamoje byloje ir 54 961,25 Lt išnagrinėtoje byloje) paaiškino tuo, kad nors faktiškai mediena atsakovui buvo parduota (jo išpirkta) pigiau, tačiau pagal sutartis atsakovas turėjo pirkti medieną po 145 Lt/kub.m. ir turi vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad ieškovas kaip valstybės įmonė neturi teisės parduoti medieną pigiau nei nustatyta sutartyse, todėl pardavimas mažesnėmis kainomis negalimas. Tačiau pažymėtina, kad abi šalys yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantys subjektai ir jas sieja sutartiniai santykiai, grįsti pelno siekimu. Ieškovo argumentai, kad ieškovas yra valstybės įmonė ir neturi teisės nukrypti nuo sutarčių sąlygų, šioje konkrečioje situacijoje, t.y. atsižvelgiant į šalis siejusius santykius, ieškinio dalyką ir nesant duomenų apie atsakovo neteisėtus veiksmus įtakojant kainos sumažinimą, nepagrįstai privilegijuotų vieną šalį ir pažeistų kitos sutarties šalies teisėtus interesus. CK 6.193 str. 5 d. nustato, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys susitarė dėl vienokios kainos, o vykdė sutartį kitokiomis kainomis: PVM sąskaitos faktūros 2009-01-27 NEM Nr. 02-03843, 2009-01-28 NEM Nr. 02-13845 ir 2009-01-30 NEM Nr. 02-03861, iš kurių matyti, kad atsakovui mediena PJ-P-B Vd parduota po 130 Lt už kub.m., PJ-P-C VD – po 125 Lt/kub.m., PJ-E-B Vd – po 130 Lt/kub.m., o PJ-E-C Vd – po 125 Lt/kub.m. (t. 2, b.l. 77-79, 104-105), t.y. tiek ieškovas pardavė ir išrašė sąskaitas po 125 ir 130 Lt/kub.m., tiek atsakovas sąskaitas priėmė ir jas (nors pavėluotai) apmokėjo. Taigi, šalys bendru sutarimu pakeitė vieną iš sutarčių sąlygų – kainą. Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas dabar neturi teisinio pagrindo remtis šalių sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytomis kainomis, nes šalys, vykdydamos apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, pačios jų nesilaikė. Be to, PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2009 metais, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo 2010 metais, ieškovas taip pat iš esmės vadovavosi faktiškai parduotos medienos verte ir jokių didesnių nuostolių nenurodė ir neįrodinėjo, priešingai, skaičiavo nenupirktos medienos kainą tik po 125 Lt/kub.m. bei teigė, kad atsakovui paruoštos 439,69 kub.m. medienos kiekis tretiesiems asmenims buvo parduotas už vidutiniškai 45 546,78 Lt, dėl to urėdija patyrusi 9 414,47 Lt nuostolį (civilinė byla Nr. 2-1473-341/2009, b.l. 55); o pareiškęs 2012 metais ieškinį dėl nuostolių priteisimo, ieškovas vėl gi nurodė skirtingas sumas (nuostolių dydį) (9 530,55 Lt ieškinyje ir 11 565,25 Lt patikslintame ieškinyje) ir medienos pardavimo kainą (145 Lt/kub.m.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo nurodyta tikslinti faktinį ieškinio pagrindą – kokiais kriterijais remdamasis ieškovas patikslino (atrinko) sutartis su visai kitais trečiaisiais asmenimis ir paskaičiavo padarytus nuostolius patikslintame ieškinyje; ieškovas paaiškino tuo, kad atrinko vadovaudamasis didžiausia kaina; tačiau aplinkybės apie ieškovo skirtingose bylose nurodomus skirtingus nuostolių dydžius sudaro pagrindą abejoti, kad ieškovas patyrė kokių nors nuostolių: pvz., civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010, kurioje nebuvo nustatinėjamas nuostolių dydis, ieškovas teikė įrodymus, kad atsakovui skirta mediena buvo parduota tretiesiems asmenims vidutiniškai po 98,04 Lt už pušies pjautinuosius rąstus ir 114,73 Lt už eglės pjautinuosius rąstus ir todėl skaičiavo 9 414,47 Lt dydžio nuostolius; nors, kaip minėta, byloje dėl netesybų nebuvo reikalaujama įrodinėti nuostolius, tačiau ieškovas pakankamai apibrėžė jų kriterijus (kokia vidutinė pušies, o kokia eglės pardavimo kaina, o taip pat ir kiek gauta – 45 546,78 Lt), o šiuo metu skaičiuoja pardavęs tretiesiems asmenims po 120-130 Lt (ieškinyje) ir 115-130 Lt (patikslintame ieškinyje), nurodo gavęs 54 224,50 Lt (ieškinyje) ir 52 189,80 Lt (patikslintame ieškinyje). Ieškovas patikslintą ieškinį grindžia sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis bei apmokėjimą patvirtinančiais duomenimis, tačiau teismas dar kartą pabrėžia, kad šalys netesybų dydžio (10 procentų) pagrindą sutartyse nurodė neįvykdytos sandorio dalies vertę, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (54 961,25 Lt). Ieškovas, pats pasirinkęs iš esmės leistiną gynybos būdą – kreipėsi su atskirais ieškiniais dėl baudos ir dėl nuostolių priteisimo, – neįvertino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 saisto jame nustatytais faktais teismą ir šalis. Ieškovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1357-374/2011 nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ja vadovautis. Ieškovas neįrodė, kad sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo būtinos siekiant realizuoti atsakovui skirtą medieną, kad ieškovas buvo paruošęs visam ketvirčiui pirkti numatytą medieną, ir kad dėl atsakovo veiksmų (sutarties pažeidimo) turėjo nuostolių. Ieškovas nurodo, kad buvo priverstas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl-327 patvirtintas „Prekybos apvaliąja mediena taisykles“ šalių susitarimu parduoti tretiesiems asmenimis už mažesnę kainą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, kaip, pvz., taisyklių 39 p. nurodytų skelbimų, pirkėjų pasiūlymų, ir pan. įrodymų. Ieškovo nurodyti argumentai, kad tokie duomenys nėra saugomi tokį ilgą laiką, nepripažintini pagrįstais bei pateisinamais, kadangi pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.) nuostolius turi įrodyti ieškovas. Nesant paminėtų duomenų ir įvertinus nenuoseklius bei prieštaringus ieškovo skaičiavimus (tiek neįvykdytos sandorių dalies, tiek medienos kainos), akivaizdu, kad aiškaus nuostolių skaičiavimo kriterijaus ieškovas neturi, 2010 metais skaičiavo, kad nuostolių patyrė atsakovui nenupirkus sutartos medienos po 125 Lt/kub.m., o 2012 m. – kitokius nuostolius jau po 145 Lt/kub.m.; nors tiek atsakovui UAB „Baltwood“, tiek tretiesiems asmenims ( - ) IĮ ir kt. mediena buvo parduodama tokia pačia kaina – po 125, 130 Lt, reikalauja iš atsakovo vykdyti sutartį, kurios pats ieškovas nesilaikė; taip pat išnagrinėtoje byloje ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindą nurodė tą, jog tik pasibaigus finansiniams metams paaiškėjo, kad dėl atsakovo neišpirktos medienos buvo patirta nuostolių (t.y., kad reikėjo daugiau laiko nuostoliams nustatyti), o po trejų metų po sutarties nutraukimo ieškovas jau teigia, kad praėjo per daug laiko nuostoliams pagrįsti; ir tokios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu. Taip pat nesutiktina su ieškovo pozicija, kad netesybos ieškovui nebuvo priteistos, todėl nuostolių priteisimo atveju nėra įskaitomos. Kaip minėta, teismas 2010 m. byloje, be kita ko, nustatė netesybų dydį bei konstatavo atsakovo pareigą šias netesybas sumokėti; o ta aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą, t.y. dėl to, kad pats ieškovas tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynybos, – nesudaro pagrindo atsakomybę perkelti atsakovui ir tokiu būdu kitoje byloje faktiškai priteisti netesybas; todėl įrodžius nuostolius, netesybų suma šiuo atveju turėtų būti įskaityta.

16Vadovaujantis išdėstytu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta neįvykdyta sandorio dalies vertė – 54 961,25 Lt suma, o ieškovas ieškinį grindžia bei nuostolius skaičiuoja vadovaudamasis ne faktiškai vykdyta 125-130 Lt/kub.m. kaina, darytina išvada, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovo UAB „Baltwood“ netinkamo sutarčių vykdymo ieškovas patyrė nuostolių, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.5 str. 1-2 d., 6.73 str. 1 d., 6.193 str., 6.256 str., 6.258 str., CPK 178 str., 182 str. 3 p.). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, atmestinas kaip išvestinis ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

17Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas atsakovui – 3400,00 Lt (t. 1, b.l. 74-76, t. 2, b.l. 86-88), kurios neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų dydžių ir atitinka jose nustatytus kriterijus (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

18Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

19Ieškinį atmesti.

20Priteisti iš ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija (į.k. 191803052) atsakovui UAB „Baltwood“ (į.k. 126199731) 3400 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovas kreipėsi dėl nuostolių pagal 2008-12-10 apvaliosios medienos... 3. Atsakovas UAB „Baltwood“ su ieškiniu nesutinka, atsiliepimuose į... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį bei jame nurodytas... 5. Atsakovo atstovas palaikė atsikirtimuose išdėstytą poziciją, prašė... 6. Ieškinys netenkintinas.... 7. CK 6.245 str. 3 d. nustato, kad sutartinė civilinė... 8. Bylos medžiaga ir paaiškinimais nustatyta bei šalių neginčijama, kad 2008... 9. 2012-04-02 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 9530,55 Lt... 10. CK. 6.73 str. 1 d. nustato, kad jeigu nustatytos netesybos,... 11. Atsakovas teigia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl baudos... 12. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl... 13. Ieškovo pateikti apyvartos žiniaraščiai, sutartys su minėtais... 14. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas... 15. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji... 16. Vadovaujantis išdėstytu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais... 17. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas... 18. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,... 19. Ieškinį atmesti.... 20. Priteisti iš ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija (į.k. 191803052)... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...