Byla 2-27/2013
Dėl dvigubų teisingumo standartų ir diskriminacijos vykdymo Lietuvos teismuose ieškovo atžvilgiu pripažinimo ir teisingo atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4626-464/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl dvigubų teisingumo standartų ir diskriminacijos vykdymo Lietuvos teismuose ieškovo atžvilgiu pripažinimo ir teisingo atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės miesto teisėjai bei Vilniaus apygardos teismo teisėjai c.b. Nr. 2-1468-67/2007 bylos nagrinėjimo metu pažeidė ieškovo teises; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 436 100 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi iki 2012 m. birželio 20 d. nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką bei neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t.y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui dėl 3 386 100 Lt turtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nėra visiškai jokių nuorodų į materialinę minėtų reikalavimų išraišką, neįvardijama, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, išskyrus prašomos priteisti sumos išskaidymą į turtinę ir neturtinę žalą, nenurodoma, kokiais įrodymais grįs turtinės žalos dydį. Teismas nurodė, kad ieškovas privalo patikslinti minėto reikalavimo faktinį pagrindą bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymėjo, jog minėtų reikalavimų tikslus indentifikavimas šiuo atveju yra aktualus ir sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą (CPK 27 str. 1 p.), ypač priimant domėn tai, kad dalis šio reikalavimo akivaizdžiai teismingi apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

71. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje nėra įvardijama, kokius tiesioginius ir netiesioginius padarytus turtinius padarinius reikalaujama kompensuoti bei nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas turtinės žalos dydis. Savo reikalavimą ieškovas grindžia 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. spalio 29 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-105-425/2007, kurioje priteista tik 63 900 Lt iš 3 450 000 Lt reikalautos sumos. Taip atsitiko dėl to, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1468-67/2007 atsisakė taikyti EŽTK 6 straipsnio nuostatas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nenustatė minėto straipsnio pažeidimo baudžiamojoje byloje Nr. I-64/99 arba Nr. 20-1-198-96. Vis dėlto minėto EŽTK straipsnio pažeidimas buvo nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-105-425/2007 ir priteista 63 900 Lt suma. Ieškovui buvo priteista mažesnė suma dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo ir priklausomumo bei neteisėtų veiksmų.

82. Skundžiamą nutartį priėmusi Vilniaus apygardos teismo teisėja bei visas Vilniaus apygardos teismas gali būti šališkas, todėl, ieškovo nuomone, ginčijama nutartis turi būti panaikinta, o klausimas perduotas nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

10Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nurodyti kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus nuostolius prašoma kompensuoti, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas.

11Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

12CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

13Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškinio netikslumus, kurie reikšmingi sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovui nustatomas terminas iki 2013 m. sausio 24 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus.

15Be to, ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą, prašo apeliacinės instancijos teismo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nes Vilniaus apygardos teismo teisėja priėmė neteisingą bei šališką nutartį. Teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo teisėjos nutartis yra neteisinga ar šališka, priešingai, palieka šią nutartį nepakeistą, todėl neturi pagrindo ieškovo nurodytu pagrindu svarstyti bylos perdavimo klausimą.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2013 m. sausio 24 d. (imtinai) pašalinti šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Proceso dalyviai