Byla 2A-478-823/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės,

2teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,

3sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

4dalyvaujant atsakovo Vytauto Valčiuko individualios įmonės (toliau – V. Valčiuko IĮ) atstovams V. Valčiukui, advokatui Vitoldui Petravičiui, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei Rimai Tarasevičienei, trečiojo asmens AB „City Service“ atstovei Renatai Jatužytei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Valčiuko IĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams J. V. ir V. Valčiuko IĮ, tretieji asmenys AB „City Service“, UAB „Fabeta“, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7I.

8Ginčo esmė

9Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. Valčiuko IĮ ir subsidiariai iš atsakovės J. V. 466,56 Lt skolą už šilumos energiją, 168, 93 Lt delspinigių taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis 2000 m. rugpjūčio 31 d. Atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esančių negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr. 95156 (toliau – Sutartis Nr. 95156), tiekė šilumos energiją patalpoms, esančioms ( - ), Vilniuje. Patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei J. V. , tačiau patalpomis panaudos pagrindu naudojasi atsakovas V. Valčiuko IĮ. Sutartis Nr. 95156 pasirašyta tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios teises ir pareigas nuo 2002 m. balandžio 1 d. perėmė ieškovas, atsakovo V. Valčiuko IĮ ir garanto J. V. . Atsakovai pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. sudarė 466,56 Lt. Atsakovui V. Valčiuko IĮ buvo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo, paskaičiuotą įsiskolinimą ginčijo nurodydamas, kad patalpose trūko šilumos – temperatūra patalpose tesiekė 14 - 16 laipsnių. 2006 m. sausio 17 d. ieškovė atsakovo raštą persiuntė pagal kompetenciją UAB „Fabeta“ ir AB „Rubicon City Service“ bei informavo atsakovą, kad perskaičiuoti mokesčius nėra pagrindo, nes Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nenumato šilumos energijos sąnaudų skaičiavimo pagal faktines patalpų temperatūras. AB „Rubicon City Service“ (pakeitusi pavadinimą į AB „City Service“) 2006 m. vasario 9 d. raštu informavo, kad patalpų, esančių ( - ), Vilniuje šildymo sistemos nepakankamo šilimo priežastys buvo nustatytos ir pašalintos.

10Tretysis asmuo AB „City Service“ pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą, kuriuo prašė byloje trečiuoju asmeniu įtraukti buvusį namo šildymo sistemos prižiūrėtoją UAB „Fabeta“. Nurodė, kad AB „City Service“ prižiūri daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje šildymo sistemą nuo 2005 m. spalio 1 d. pagal daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį. Iki 2005 m. spalio 1 d. minėto daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą prižiūrėjo UAB „Fabeta“. 2006 m. sausio 23 d. AB „City Service“ gavo ieškovo informacinį raštą su V. Valčiuko IĮ pareiškimo kopija dėl nepakankamo jam priklausančių patalpų šildymo. AB „City Service“ darbuotojai nustatė, kad atsakovo patalpų šildymo sistema yra rekonstruota. Šildymo sistemos rekonstrukcija atlikta nesuderinus su buvusiu namo šildymo sistemos prižiūrėtoju UAB „Fabeta“. Atsakovo šildymo sistema buvo prijungta prie šildymo linijos, kuri buvo suprojektuota ir naudojama šildyti nenaudojamą UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančią siurblinę, esančią atskirame nuo namo pastate. 2006 m. vasario 8 d. patalpų nepakankamo šildymo priežastys buvo pašalintos. AB „City Service“ pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ teikė nustatytos temperatūros šilumą visam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, tačiau atsakovo patalpos nepakankamai šilo dėl rekonstruotos šildymo sistemos.

11Tretysis asmuo UAB „Fabeta“ su ieškiniu sutiko ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo patalpose yra įrengta neprojektinė papildoma šildymo sistema, dėl ko ir buvo sutrikęs šilumos tiekimas į atsakovams priklausančias patalpas.

12Atsakovas V. Valčiuko IĮ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir įpareigoti ieškovą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio patalpos, esančios ( - ), Vilniuje praktiškai nebuvo šildomos, todėl 2006 m. sausio 10 d. V. Valčiuko IĮ išsiuntė UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą, kuriuo atsisakė mokėti už paslaugą, kurios negavo. Pareiškime atsakovas be kita ko nurodė, kad dėl blogo patalpų šildymo buvo kreiptasi ne tik į UAB „Vilniaus energija“, bet ir į UAB „Fabeta“, taip pat AB „Rubicon City Service“, tačiau nurodytos įmonės jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. 2006 m. sausio 11 d. bei 2006 m. vasario 9 d. atsakovas raštu prašė perskaičiuoti sąskaitas už šilumos energiją, nes patalpos nebuvo šildomos nuo 2005 m. lapkričio 10 d., patalpų temperatūra siekė tik 14-16 laipsnių, o per 2006 m. sausio mėnesio šalčius buvo nukritusi iki 10 laipsnių, tačiau gavo neigiamą atsakymą. UAB „Rubicon City Service“ gedimą rado ir pašalino tik 2006 m. vasario 8 d. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi ir 6.386 straipsnio 1 ir 2 dalimis V. Valčiuko IĮ kaip šilumos energijos vartotojas turi teisę atsisakyti mokėti už patiektą energiją, kuri neatitinka kokybės reikalavimų. UAB „Vilniaus energija“, UAB „Fabeta“ bei AB „Rubicon City Service“ turi tarpusavio įsipareigojimų, todėl atsakovas nurodė nesuprantantis, dėl kokios priežasties jis turi mokėti už paslaugą, kurios negavo dėl konkrečią šildymo sistemą prižiūrinčių ir administruojančių bendrovių aplaidumo ir įsipareigojimų nevykdymo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš V. Valčiuko IĮ ir subsidiariai iš J. V. ieškovo naudai 635, 49 Lt įsiskolinimą bei lygiomis dalimis 57,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai ir 354 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AB „City Service“ naudai.

15Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 113 punktą šilumos tiekėjas neatsako už šilumos nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų. Taigi ieškovas neatsako už šilumos ribojimą dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Įvertinęs prieštaringus liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pripažino vidinę patalpų temperatūrą ginčo laikotarpiu esant neįrodytą. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčo patalpose yra įrengti neprojektiniai radiatoriai (iš kurių atsakovas gaudavo šilumą be teisinio pagrindo), patalpose nėra įrengtas atskiras šilumos skaitiklis, todėl temperatūra patalpose ginčo laikotarpiu nėra lemiama aplinkybė, nustatant, ar ginčo laikotarpiu šildymas į patalpas buvo visiškai nutrauktas. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo veiksmų, ribojančių šildymo tiekimą ginčo patalpoms nebuvo nustatyta. Nustatyta, jog AB „City Service“ ginčo laikotarpiu vykdė šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus – tai, pirmosios instancijos teismo manymu, sudaro atsakovams pagrindą reikšti reikalavimą dėl galimų nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas V. Valčiuko IĮ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas teikė šilumą atsakovui, nes apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštyje ir šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnale nustatytas šilumos tiekimas gyvenamajam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, o ne patalpoms, esančioms ( - ), Vilniuje, kuriose įsikūrusi atsakovo veterinarijos gydykla – vaistinė. Apeliantas pažymi, kad Sutartyje Nr. 95156 įtvirtinta taisyklė, jog šiluma tiekiama ne iki namo sienos t.y. įvado, kaip numatyta šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, o į konkrečias namo patalpas Nr. 65. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šalys privalėjo vadovautis šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis bei šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis yra nepagrįstas, nes šilumos tiekimo riba pagal sutartį Nr. 95156 yra negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Vilniuje. Atsakovo manymu, net ir pripažinus, kad šilumos tiekimo riba nėra aptarta Sutartyje Nr. 95156, tektų konstatuoti, kad V. Valčiuko IĮ nebuvo supažindinta su reikiamais norminiais teisės aktais, todėl negalėtų atsakyti už šių aktų pažeidimą. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad į patalpas, esančias ( - ), Vilniuje ginčo laikotarpiu buvo tiekiama nustatytų parametrų šiluma. V. Valčiuko IĮ pažymi, kad šiuos teiginius paneigia 2006 m. vasario 9 d. AB „City Service“ raštas, liudytojos N. Š. parodymai, 2005 m. gruodžio 19 d. ginčo patalpų akto egzempliorius, 2008 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei UAB „Fabeta“ 2006 m. kovo 31 d. apeliantui išrašyta PVM sąskaita faktūra FAB Nr. 0000974, kurioje nefiksuotas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Be to, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo patalpų paskirtis – kūrybinės dirbtuvės, kuriuose numatyta pagal šildymo prietaisų galią užtikrinti vidaus temperatūrą - 16 laipsnių. Nurodo, kad ginčo patalpų paskirtis pasikeitė ir tai patvirtina 2000 m. rugpjūčio 16 d. oficialus valstybinės įstaigos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad patalpų, esančių ( - ), Vilniuje paskirtis yra prekybos (negyvenamoji patalpa – parduotuvė). Todėl teismas privalėjo remtis ne statybos projekto dokumentu, o valstybės įstaigos išduotame dokumente esančiais duomenimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme dėl Lietuvos higienos normos HN 69:2003 šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose, parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai, įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame įsakyme numatyta, kad patalpoje, kurioje dirba asmenys, oro temperatūra turi būti nuo 18 iki 20 laipsnių šilumos.

18Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta patalpų ( - ), Vilniuje paskirtis – prekybos (negyvenamoji patalpa – parduotuvė), todėl 2005 m. gruodžio mėnesį ir 2006 m. sausio mėnesį patalpoje turėjo būti 14 – 16 laipsnių šilumos. Be to, patalpų, esančių ( - ), Vilniuje, šildymo sistema buvo rekonstruota savavališkai, t.y. nesuderinus projekto buvo papildomai įrengti radiatoriai, kurių įrengimas turėjo įtakos patalpų temperatūrai.

19Tretysis asmuo AB „City Service“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto patalpose, esančiose ( - ), Vilniuje yra sumontuota neprojektinė papildoma šildymo sistema (atsakovo patalpose yra ne keturi, kaip numatyta namo, esančio ( - ), projektinėje šilumos sistemos dokumentacijoje, o iš viso aštuoni radiatoriai). V. Valčiuko IĮ nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad šildymo sistema sumontuota teisėtai, suderinus su įgaliotomis institucijomis ir namo bendrasavininkiais bei kad apie tokios papildomos šildymo sistemos buvimą žinojo namo administratorius ar šilumos sistemos prižiūrėtojas. AB „City Service“ taip pat nurodo, kad šiluma ginčo laikotarpiu nebuvo tiekiama tik į neteisėtai įrengtą apelianto patalpų šildymo sistemą, tačiau šilumos tiekimas į projektinius radiatorius nebuvo nutrauktas ir vyko teisės aktų nustatyta tvarka. Pasikeitusi patalpų paskirtis nesuteikia šių patalpų savininkui teisių ir privilegijų reikalauti aukštesnės temperatūros nei kad numatyta projektinėje dokumentacijoje. Tokie reikalavimai galėtų būti reiškiami tik tuo atveju, jeigu papildoma šildymo sistema būtų įrengta teisėtai.

20Tretysis asmuo UAB „Fabeta“ pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog patalpos, esančios ( - ), Vilniuje, ginčo laikotarpiu nebuvo šildomos. V. Valčiuko IĮ priklausančiose patalpose buvo įrengti neprojektiniai radiatoriai, kurie, atjungus neprojektinę jungtį, nustojo šildyti, tačiau gyvenamasis namas, įskaitant ir apelianto patalpas, esantis ( - ), Vilniuje buvo šildomas projektiniais radiatoriais, todėl patalpoje tapo vėsiau, nei įprasta, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo šildoma iš viso.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

22Apeliaciniame skunde keliami šilumos energijos tiekėjo bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atsakomybės už šilumos energijos tiekimą konkrečiam vartotojui, klausimai.

23Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai V. Valčiuko IĮ ir J. V. atsisako sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 466,56 Lt skolos ir 168,93 delspinigių už šilumos energijos tiekimą veterinarinės gydyklos patalpoms, esančioms ( - ), Vilniuje, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais, teigdami, kad nurodytais mėnesiais patalpos nebuvo šildomos (b.l. 33). Patalpų šildymo sutrikimai, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, buvo sąlygoti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo AB „City Service“, veikiančio pagal su šio gyvenamojo namo administratoriumi UAB „Fabeta“ sudarytą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį (b.l. 61-64) veiksmų, atjungiant gyvenamojo namo šildymo sistemos atšaką, prie kurios pajungta atsakovams priklausančios veterinarinės gydyklos šildymo sistema (b.l. 30). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šilumos energija gyvenamajam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais buvo tiekiama, be to, šį faktą, kaip pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina byloje surinkti įrodymai (b.l. 88-89, 172 – 175). Ieškovo teigimu, jis nėra atsakingas už netinkamą atsakovų patalpų šildymą ginčo laikotarpiu, ir todėl turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti už patiektą šilumos energiją pagal jiems priklausančių patalpų plotą (b.l. 257), tuo tarpu atsakovo V. Valčiuko IĮ manymu ieškovas netinkamai vykdė Sutartį Nr. 95156 (b.l. 8), neužtikrindamas šilumos energijos tiekimo į atsakovams priklausančias negyvenamąsias patalpas, ir todėl atsakovai, kaip šilumos energijos vartotojai, neprivalo sumokėti už jiems nekokybiškai suteiktas paslaugas (b.l. 243). Tretieji asmenys AB „City Service“ ir UAB „Fabeta“ laikosi pozicijos, kad 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais atsakovams priklausančios patalpos buvo šildomos pagal tokioms patalpoms numatytas šilumos normas, o atjungiant gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemos atšaką, buvo atjungta ir nurodytu laikotarpiu nešilo tik atsakovo patalpose savavališkai įrengta neprojektinė šildymo sistema (b.l. 263, 277)

24Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu teismo sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, nenustatęs ieškovo kaltės dėl šildymo tiekimo atsakovo patalpoms sutrikimo, kartu nurodydamas, kad atsakovai turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui AB „City Service“, dėl kurio veiksmų paminėti sutrikimai kilo (b.l. 238). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 “Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 16 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 234.1 punktu, 227.2 punktu, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamojo namo administratorius turi teise pats prižiūrėti arba sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos leidimą (atestatą) šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veiklai, arba su šilumos tiekėju atlikti teisės aktuose nurodytas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigas. Šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą ribojimą taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato valdytojo (administratoriaus) arba butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių šilumos vartotojų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.

26Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamajam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210.2.4 punktas), t.y. visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos, per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Sutarties Nr. 95156 1.2 punkte taip pat nurodytas mokesčio už patalpų šildymą skaičiavimo būdas pagal namo įvade įrengto šilumos skaitiklio parodymus, apskaičiuotą šilumos kiekį paskirstant tarp patalpų proporcingai jų plotui (b.l. 8).

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsniu, šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Ši riba Sutartyje Nr. 95156 nėra nurodyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei kitaip nenustatyta sutartyje, šilumos tiekimo – vartojimo riba sutampa su šilumos pirkimo – pardavimo vieta, t.y. vieta, kurioje įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai. Gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, šilumos tiekimo – vartojimo riba yra pastato įvade, kuriame įrengtas šilumos apskaitos prietaisas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 268 punktas).

28Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad šilumos tiekimo – vartojimo riba pagal Sutartį Nr. 95156 yra atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos, kadangi šios sutarties 1.1 punkte kalbama ne apie šilumos tiekimo ribą, o apie tiekiamos šilumos paskirtį, be to, toks paminėtos sutarties aiškinimas prieštarautų sutarties 1.2 ir 1.3 punkto nuostatoms dėl mokesčio už patalpų šildymą apskaičiavimo būdo. Sutarties Nr. 95156 10 punkte nurodyta, kad sutartyje neaptartais klausimais šalys įsipareigoja vadovautis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei Šilumos energijos šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis. Pagal paminėtų teisės aktų nuostatas ieškovo atsakomybės riba – pastato, esančio ( - ), Vilniuje, išorinė namo siena. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, ir apeliantas to neginčija, kad iki paminėtos atsakomybės ribos ieškovas patiekė tinkamą kiekį šilumos energijos. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 95156 bei teisės aktų, reglamentuojančių šilumos energijos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams, reikalavimus, ir kartu įgijo teisę reikalauti, kad už patiektą šilumos energiją jam būtų sumokėta. Apelianto argumentą, kad apeliantas nebuvo supažindintas su paminėtais norminiais teisės aktais, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi šie teisės aktai yra viešai paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, todėl preziumuojama, kad jų turinys teisinių santykių dalyviams yra žinomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas mokestį už patiektą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam ( - ), Vilniuje, skaičiuoja pagal pastato įvade esančio apskaitos prietaiso parodymus, fiksuojančius viso pastato, t.y. gyvenamojo namo suvartotą šilumos kiekį, jį atitinkamai dalijant tarp patalpų savininkų pagal jiems priklausančių patalpų plotą, todėl net ir nustačius, kad dalis pastato, esančio ( - ), Vilniuje, patalpų konkrečiu laikotarpiu nebuvo šildomos, tai nereiškia, kad ieškovo visam gyvenamajam namui šildyti patiektas šilumos kiekis nagrinėjamu laikotarpiu yra mažesnis nei ieškovo apskaičiuotas, ir kad ieškovas, gavęs apmokėjimą už atsakovų patalpų šildymą, gaus apmokėjimą už realiai nepatiektą šilumos kiekį. Atsižvelgiant į tai būtų nelogiška reikalauti iš ieškovo prisiimti nuostolius, atsiradusius dėl jo tinkamai patiekto šilumos kiekio paskirstymo tarp gyvenamojo namo patalpų sutrikimų, už kuriuos pagal norminius teisės aktus ieškovas nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo veiksmų, susijusių su šilumos tiekimo į atsakovams priklausančias patalpas, ribojimu ar nutraukimu, byloje nenustatyta. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šildymo sistemos atšaką, prie kurios prijungta visa ar dalis atsakovų patalpų šildymo sistemos, ginčo laikotarpiu atjungė ir tuo pačiu šilumos tiekimą į atsakovams priklausančias patalpas nutraukė ar apribojo gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, šildymo sistemos prižiūrėtojas – AB „City Service“, už kurio veiksmus šilumos tiekėjas nėra atsakingas.

30Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovų, kaip šilumos vartotojų, dėl ieškovo teisės reikalauti apmokėjimo už patiektą šilumos energiją, nustačius, kad ieškovas savo prievoles įvykdė tinkamai, ir atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškovu, teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su atsakovams priklausančių patalpų temperatūra ginčo laikotarpiu, taip pat atsakovams priklausančiose patalpose įrengtos šildymo sistemos rekonstrukcijos teisėtumu bei atsakovo patalpose esančių radiatorių sujungimo būdu, kadangi tai nėra susiję su ieškovo įsipareigojimais pagal Sutartį Nr. 95156, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nustačius, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles, susijusias su šilumos energijos tiekimu, patiekdamas reikiamą šilumos kiekį iki gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, įvado, kartu konstatuotina, kad nei konkreti atsakovams priklausančių patalpų temperatūra ginčo laikotarpiu, nei atsakovų patalpose įrengtos šildymo sistemos teisėtumas nėra argumentai, susiję su atsakovų prievole atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai, manydami, kad šilumos energija į jiems priklausančias patalpas ginčo laikotarpiu nebuvo tiekiama, ar buvo tiekiama netinkamai, dėl nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių, sumokėję ieškovui už šilumos energiją, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, administratoriaus UAB „Fabeta“ bei jo pasamdyto šildymo sistemos prižiūrėtojo AB „City Service“, atsakingų už šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą bei gyvenamajam namui patiekto šilumos kiekio tinkamą paskirstymą.

31Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

32Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

33

34Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,... 3. sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,... 4. dalyvaujant atsakovo Vytauto Valčiuko individualios įmonės (toliau – V.... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. I.... 8. Ginčo esmė... 9. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į pirmosios instancijos... 10. Tretysis asmuo AB „City Service“ pateikė pirmosios instancijos teismui... 11. Tretysis asmuo UAB „Fabeta“ su ieškiniu sutiko ir pirmosios instancijos... 12. Atsakovas V. Valčiuko IĮ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu... 15. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m.... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Valčiuko IĮ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 18. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 19. Tretysis asmuo AB „City Service“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį... 20. Tretysis asmuo UAB „Fabeta“ pateikė apeliacinės instancijos teismui... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Apeliaciniame skunde keliami šilumos energijos tiekėjo bei pastato šildymo... 23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai V. Valčiuko IĮ ir J. V.... 24. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu teismo sprendimu ieškovo ieškinį... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d.... 26. Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino,... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsniu,... 28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad šilumos... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas mokestį už... 30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp... 31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 33. ... 34. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti...