Byla 1A-181-360-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, išteisintajam E. M. , jo gynėjui Mindaugui Repšui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. (E. M. ) išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą: 2009-09-02, laikotarpiu nuo 18.50 val. iki 19.20 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame ( - ), kaimynei A. T. būnant svečiuose, pagrobė jai priklausantį 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E 51”.

5Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti E. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Prokuroro manymu, teismas, priimdamas išteisinamąji nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. numatyto reikalavimo, kadangi vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis atskirai, o ne kaip jų visumą bei neišsamiai, todėl nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių dėl E. M. dalyvavimo aukščiau paminėto nusikaltimo daryme. Nurodo, kad teismas, priimdamas minimą nuosprendį, nesilaikė baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo sistemiškumo bei logiškumo kriterijų. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, jog mobiliojo ryšio telefoną galėjo pagrobti J. Z. . Prokuroro manymu, J. Z. neturėjo nei realios galimybės, nei motyvo tai padaryti, priešingai nei E. M. . Mano, jog A. E. liudijimas ikiteisminio tyrimo metu, jog jam pasinaudoti pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu davė E. M. , yra logiškas ir sutampantis su kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, nepaisant to, jog teisminio nagrinėjimo metu A. E. parodymus pakeitė. Mano, jog A. T. teisme duoti parodymai apie tai, kad E. M. gyvenamojoje vietoje anksčiau ne kartą dingdavo daiktai, kad ji girdėjusi, jog E. M. turėjo problemų su narkotikais, taip pat liudytojo policijos pareigūno A. Motužio parodymai, kad E. M. surasdavo „landynėse“, kad jis yra žinomas policijos pareigūnams, yra reikšmingi kaip neigiamai charakterizuojantys E. M. asmenybę. Prokuroro teigimu, iš byloje esančių duomenų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad be E. M. daugiau joks kitas asmuo pagrobti mobiliojo ryšio telefono negalėjo ir tokiu būdu E. M. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Nurodo, jog skiriant bausmę E. M. teismas turėtų atsižvelgti į nusikaltimo pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikaltimas yra tyčinio pobūdžio, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas laikytinas baigtiniu, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog jis anksčiau nebuvo teistas.

6Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymo.

9Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė šias nuostatas ir taip padarė neteisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad neginčytinų įrodymų apie tai, kad išteisintasis E. M. pagrobė nukentėjusiosios A. T. turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia E 51“, nėra. Vien tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

10Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinimas E. M. dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo iš esmės rėmėsi vien nukentėjusiosios A. T. parodymais, duotais tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jog ji mananti, kad tik E. M. galėjo pagrobti jos mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 3-4, 125-126), t. y. nukentėjusiosios spėjimais, kad išteisintasis jos nuomone galėjo tai padaryti. Šiuos nukentėjusiosios parodymus, prokuroro manymu, patvirtina liudytojo A. E. ikiteisminio tyrimo parodymai, jog jis pažinojo E. M. ir šis jam davė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia E 51“ ( b. l. 18-19). Tačiau pažymėtina, kad liudytojas A. E. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamojo E. M. nepažįsta ir jokio daikto iš jo nėra gavęs (b. l. 140, 141). Toks jo parodymų pasikeitimas galimas, atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas joks šio liudytojo parodymų patikrinimo veiksmas, kurio metu liudytojas A. E. būtų galėjęs patvirtinti, jog būtent E. M. ir buvo tas asmuo, kuris jam davė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia E 51“. Be to, apeliaciniame skunde prokuroras savo poziciją grindžia ir tuo, kad E. M. yra neigiamai charakterizuojamas, kadangi nukentėjusioji A. T. teisme parodė, jog E. M. gyvenamojoje vietoje anksčiau ne kartą dingdavo daiktai, kad ji girdėjusi, jog E. M. turėjo problemų su narkotikais, o liudytojas policijos pareigūnas A. Motužis parodė, kad E. M. surasdavo „landynėse“, kad jis yra žinomas policijos pareigūnams. Pažymėtina, jog nukentėjusioji A. T. teisminio nagrinėjimo metu, priešingai nei teigia prokuroras apeliacinaime skunde, nurodė, jog nežino, ar E. M. turi problemų su narkotikais (b. l. 125). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. M. pareityje nėra teistas, šiuo metu gyvena su savo buvusia globėja J. Z. (b. l. 155), pas ją yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl E. M. asmens charakteristika, pateikta anksčiau minėtų liudytojų, jokiu būdu negali būti laikoma išteisintojo kaltę kaip nors pagrindžiančiu duomeniu. Byloje kitų, objektyvių ir nepriklausomai nuo nukentėjusiosios A. T. parodymų, kuriais ji tik spėja, jog jos mobiliojo ryšio telefoną galėjo pagrobti būtent E. M. , jo kaltę galinčių neginčijamai patvirtinti įrodymų nėra, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes, pagrįstą tinkamu teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto analize ir vertinimu išvadą, jog E. M. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo nėra patikimai ir neginčijamai įrodyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliacinio skundo argumetais, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis atskirai, o ne kaip jų visumą, be to neišsamiai, ir mano, jog byloje buvo įvertintas visas įrodymų visetas, o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, atskiri įrodymai. Kolegijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl E. M. kaltės klausimo priešingas išvadą negu tą, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje surinktus įrodymus nepakankamais E. M. kaltei patvirtinti.

11Pažymėtina, jog 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punkte įtvirtintas nurodymas, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyta nuomone, jog be pačios nukentėjusiosios A. T. įtarimo, jog būtent E. M. pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, kitų įrodymų, patvirtinančių E. M. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, byloje nėra, todėl įvertinus ikiteisminio tyrimo metu ištirtus ir teisiamojo posėdžio metu aptartus įrodymus, negalima pagrįstai manyti, kad būtent kaltinamasis E. M. pavogė A. T. mobiliojo ryšio telefoną, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

12Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio apeliacinį skundą atmesti.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai