Byla eI-4843-790/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

2dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovei adv. Gerdai Storpirštienei,

3atsakovo atstovui Vincui Zaliauskui,

4trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Teisučiui Jasiulioniui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

6Teismas

Nustatė

7I.

81. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje pareiškėjas A. N., tuo metu ėjęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas, pristatė Karinės aviacijos viziją 2016-2030 m., kurioje, be kita ko, buvo pristatomas sraigtasparnių remonto lėšų poreikis 2016-2017 m. Šiame posėdyje, be kita ko, buvo nutarta skirti lėšas dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ remontui 2016-2017 m. (I t., b. l. 55-56).

92. Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado (pareiškėjo A. N.) 2016 m. spalio 10 d. sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Helisota“ dėl dviejų sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų, kuriose buvo nurodyta, kad paslaugų teikėjas pasitelkia paslaugų subteikėjus, tarp jų AB „Uralo civilinės aviacijos gamyklą“, esančią Jekaterinburge, Rusijos Federacijoje (I t., b. l. 57-96).

103. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdyje šios tarybos nariai kategoriškai pareiškė nuomonę prieš Rusijos subtiekėją; taryba, be kita ko, įpareigojo Lietuvos kariuomenės vadą sustabdyti sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą; taip pat nutarė pavesti Krašto apsaugos Generalinei inspekcijai atlikti tarnybinį tyrimą dėl sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo (I t., b. l. 101-102).

114. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 10 straipsnio 3 dalimi, sudarė laikinąją patikrinimo komisiją ir įsakė jai atlikti patikrinimą dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo (I t., b. l. 54).

125. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras šioje byloje skundžiamu 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1406, vadovaudamasis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 ir 8 dalimis, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“, nušalino pareiškėją A. N. nuo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigų iki sprendimo pagal patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

13II.

146. Pareiškėjas A. N. 2016 m. gruodžio 11 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl plk. A. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas; 3) priteisti nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą po 127,60 Eur už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo nepagrįsto ir neteisėto nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti maitinimosi išlaidų kompensaciją po 5,4 Eur už kiekvieną kalendorinę priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo nepagrįsto ir neteisėto nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

156.1. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė tuo, kad Įsakyme nenurodytas nušalinimo nuo pareigų pagrindas, o tik įvardyta KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis. Dėl to nėra aišku, ar jis yra įtariamas padaręs vieną, ar kelias veikas, nurodytas šioje įstatymo nuostatoje. Įsakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto Karių nušalinimo nuo pareigų tvarkos aprašo 10 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pažeista teisės aktų numatyta nušalinto pareigūno teisė žinoti, dėl kokių priežasčių jis yra nušalintas. Nesant aiškaus nušalinimo pagrindo, neaiškus ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpis.

166.2. KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis imperatyviai teigia, kad karys ne tik turi būti įtariamas padaręs drausmės pažeidimą, bet ir kario atžvilgiu turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas. Laikinoji patikrinimo komisija buvo sudaryta ne dėl jo kaip Karinių oro pajėgų vado galimos veikos ištyrimo.

176.3. Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 4 dalį, laikinosios komisijos nariais gali būti karininkai, turintys tokį patį, kaip įvykio dalyvio ar aukštesnį kario laipsnį. Pagal šio straipsnio 5 dalį tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų padarytų drausmės pažeidimų atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius. Laikinoji tyrimo komisija pagal jos narių karinius laipsnius neturi teisės tirti pareiškėjo, turinčio aukštesnį karinį laipsnį, veiklos.

186.4. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo paaiškintos jo teisės ir pareigos.

196.5. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdyje nebuvo svarstytas klausimas dėl jo nušalinimo, šiai tarybai teisės aktai nesuteikia teisės spręsti dėl karininkų tarnybos eigos. Mano, kad buvo nušalintas nuo pareigų, nes po Gynybos resursų tarybos 2016 m. lapkričio 21 d. posėdžio gavęs Lietuvos kariuomenės atstovo laišką, kuriuo nurodyta pasirašyti parengtą raštą UAB „Helisota“ dėl sraigtasparnių remonto sutarčių vykdymo sustabdymo, nesutiko to padaryti.

207. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 48-51) prašė pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

217.1. Atsakovas paaiškino, kad pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį, jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, šio įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu, kario vardo pažeminimu arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimu – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą, taip pat tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

227.2. A. N. nuo pareigų buvo nušalintas dėl to, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties, kurią pasirašė pareiškėjas, sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Ministerijos Gynybos resursų tarybos sprendimo Nr. 5KV-5 netinkamo įgyvendinimo. A. N. 2016 m. vasario 17 d. atsakovui Gynybos resursų tarybos posėdyje nurodė, kad sraigtasparnių remontas bus atliekamas ne Rusijos Federacijos įmonėse, tačiau 2016 m. spalio 10 d. pasirašė sutartis, pagal kurių nuostatas tiekėjas UAB „Helisota“ dviejų sraigtasparnių kapitalinį remontą galėjo atlikti Rusijos Federacijos gamykloje.

237.3. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne remiantis Lietuvos kariuomenės drausmės statutu ir ne dėl A. N. padaryto konkretaus šiurkštaus drausmės pažeidimo, o dėl svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Pareiškėjui, kaip vienam aukščiausių karinių pareigūnų, turinčiam pulkininko laipsnį ir einančiam Karinių oro pajėgų vado pareigas, iš Įsakymo turėjo būti aišku, kokiu pagrindu jis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl skundo argumentai, kad Įsakyme nėra nurodytas nušalinimo pagrindas ir / ar šis įsakymas yra neaiškus bei kad tarnybinis patikrinimas atliekamas nesilaikant Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, yra nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka.

248. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 105-107) su pareiškėjo A. N. skundu nesutiko. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas ėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas, o vadovaujantis KASOKTĮ 11 straipsnio 5 dalimi, Karinės oro pajėgos yra viena iš kariuomenės pajėgų rūšių, todėl subjektas, turintis teisę skirti karininką vykdyti šias pareigas, yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Taigi sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų priėmė įstatyme nustatytas subjektas.

25III.

269. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą (II t., b. l. 175-181). Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 grąžino pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas ir nurodė išmokėti jam tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius. Pareiškėjas atsisakė reikalavimų priteisti nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą ir maitinimosi išlaidų kompensaciją. Teismas, priėmęs pareiškėjo atsisakymą nuo minėtų reikalavimų, o taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas į eitas pareigas buvo grąžintas, nutarė bylą nutraukti. Dėl skundo reikalavimų panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas teismas nurodė, kad kadangi pareiškėjas grąžintas į eitas pareigas, jam sumokėtas atlyginimas bei delspinigiai, nebeliko ginčo objekto, teismo sprendimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių, pareiškėją grąžinus į eitas pareigas, jo teisės nepažeidžiamos, todėl ši bylos dalis nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

2710. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą patenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kurioje administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas buvo nutraukta, panaikino ir šią administracinės bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (III t., b. l. 47-57). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nutraukus bylą, liko neįvertintas Įsakymo teisėtumas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 skundžiamas Įsakymas nebuvo panaikintas, nebuvo pripažintas negaliojančiu, Įsakymu sukeltos pasekmės – pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų per šį laikotarpį – kaip reali kilusi materialioji pasekmė taip pat išliko, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neliko nagrinėjamoje byloje objekto, nepagrįsta.

2811. Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš naujo nagrinėjant administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas, pareiškėjas ir jo atstovė šiuos reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su šiais pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

29Teismas konstatuoja:

30IV.

3112. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, iš naujo nagrinėjant šią administracinę bylą turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas pagrįstumo.

3213. Skundžiamo Įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų buvo priimtas remiantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“ sudarė laikinąją patikrinimo komisiją ir įsakė jai atlikti patikrinimą dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir 2016 m. vasario 17 d. Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo.

3314. Karių nušalinimo nuo pareigų pagrindus reglamentuoja KASOKTĮ 43 straipsnis. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse reglamentuojami atvejai, kai karys privalo būti nušalinamas nuo pareigų, o 4 dalyje numatyti neprivalomi pagrindai, kuriems esant karys gali būti nušalinamas nuo pareigų: 1) jeigu jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu arba 2) jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Pastebėtina, kad KASOKTĮ 43 straipsnio 5 ir 6 dalys detalizuoja kiekvieną iš šių dviejų neprivalomų karių nušalinimo nuo pareigų pagrindų, t. y. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant karys, įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, arba karys, pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju, gali būti nušalinamas nuo pareigų. Analizuojant KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį matyti, kad kario nušalinimui nepakanka fakto, kad jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, tačiau turi būti nustatytos ir kitos būtinosios sąlygos: 1) karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu (atitinka Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66, 75, 77 straipsniuose numatytus šiurkščius drausmės pažeidimus) – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas; arba 2) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą; arba 3) tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Esant šioms sąlygoms, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos. Analizuojant KASOKTĮ 43 straipsnio 6 dalį matyti, kad fakto, jog karys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, taip pat nepakanka kario nušalinimui nuo pareigų, nes dar turi būti nustatytos kitos būtinosios sąlygos: 1) yra pagrindas kario veikoje įžvelgti kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo požymių; arba 2) turi būti kitos svarbios priežastys, galinčios pakenkti tarnybos interesams.

3415. Pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 8 dalį profesinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo <...>, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. <...> jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai.

3516. KASOKTĮ 43 straipsnio 12 dalis krašto apsaugos ministrui deleguoja nustatyti karių nušalinimo nuo pareigų tvarką. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtinto Karių nušalinimo nuo pareigų tvarkos aprašo nuostatos reglamentuoja karių nušalinimo nuo pareigų procedūras. Aprašo IV skyriuje detalizuotos šios procedūros, kai karys nušalinamas dėl drausmės pažeidimų ar pripažinimo įtariamuoju arba kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Aprašo 10 punkte, be kita ko, numatyta, kad įsakyme dėl kario nušalinimo nuo pareigų nurodomas nušalinimo laikotarpis, nurodant sąlygas, kurioms atsiradus pasibaigia nušalinimas (iki bus baigtas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, neskyrimo arba iki bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis).

3617. Pagal KASOKTĮ 26 straipsnį karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka. Iš Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 18-19 straipsnių matyti, kad karių drausmės pažeidimai paprastai tiriami atliekant tarnybinį patikrinimą (išskyrus akivaizdžius ir neginčijamus nešiurkščius drausmės pažeidimus). Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 1 dalį tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui. Pagal šio straipsnio 5 dalį tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų ir generolų padarytų drausmės pažeidimų krašto apsaugos ministro rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius. Remiantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 26 straipsnio 1 dalimi, baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo rašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

3718. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad kario, įtariamo drausmės pažeidimo padarymu, nušalinimas nuo pareigų yra tarpinis tarnybinės atsakomybės kariui taikymo veiksmas, kuriuo siekiama, kad karys tarnybinio patikrinimo metu nedarytų neteisėtos įtakos drausmės pažeidimo tyrimui ir (arba) kad karys atliekamo tyrimo metu naujomis veikomis nepakenktų karo tarnybos interesams.

3819. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Kaip minėta, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų remiantis KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgus į tai, kad yra sudaryta laikinoji patikrinimo komisija dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių ir Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo. Tačiau Įsakyme nėra nurodytas nei vienas iš KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų pareiškėją nušalinti nuo pareigų, be to, Įsakyme kaip jo priėmimo teisinį pagrindą nurodant KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį, nenurodyta, kurią iš šioje dalyje nurodytų sąlygų susidariusi situacija atitinka. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžiamo Įsakymo priėmimo dieną nebuvo nei įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, nei pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl nebuvo teisinių pagrindų, numatytų KASOKTĮ 43 straipsnio 4 dalyje, pareiškėją nušalinti nuo pareigų. KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinti savarankiški karių nušalinimo nuo pareigų pagrindai, o tik nurodytos būtinosios papildomos sąlygos, kurioms esant drausmės pažeidimo padarymu įtariamas karys gali būti nušalintas. Analizuojant administracinėje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nei vienos iš KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų nušalinti pareiškėją nuo pareigų taip pat nebuvo, t. y. nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto šiurkštaus drausmės pažeidimo, nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl trukdymo atlikti patikrinimą, nei buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir neatitiko tų tikslų, kurių siekiama nušalinant įtariamus drausmės pažeidimo padarymu karius nuo pareigų.

3920. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 „Dėl laikinosios patikrinimo komisijos sudarymo ir patikrinimo atlikimo“ pradėtas patikrinimas negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų. Kaip jau minėta, tam, kad karys galėtų būti teisėtai nušalintas nuo pareigų, jis turi būti įtariamas drausmės pažeidimo padarymu ir, kaip tai aiškiai numato KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis, dėl šio drausmės pažeidimo turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 pradėtas patikrinimas negali būti laikomas (prilygintas) tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo. Šiuo patikrinimu buvo siekiama ne ištirti konkretų pareiškėjo galimai padarytą drausmės pažeidimą, bet nustatyti aplinkybes dėl sraigtasparnių „Mi-8T“ kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutarties sudarymo ir 2016 m. vasario 17 d. Gynybos resursų tarybos sprendimo netinkamo įgyvendinimo. Šis patikrinimas nebuvo pradėtas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, pareiškėjo galimai padarytas drausmės pažeidimas nebuvo tyrimo objektas, be to, šis patikrinimas nebuvo atliekamas subjekto, kuris pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalį vienintelis turėjo įgaliojimus atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. krašto apsaugos generalinio inspektoriaus. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. V-1060, kuriuo pradėtas patikrinimas, buvo priimtas remiantis ne Lietuvos kariuomenės drausmės statutu, bet KASOKTĮ 10 straipsnio 3 dalimi, numatančia įgaliojimus krašto apsaugos ministrui duoti užduotis ir leisti įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 pradėtas patikrinimas yra KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalyje numatytas tarnybinis patikrinimas, kuris pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, ir jo atlikimas galėjo būti teisėtu pagrindu pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

4021. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1060 sudaryta laikinoji patikrinimo komisija 2017 m. sausio 18 d. surašė patikrinimo išvadą Nr. VL-13 „Dėl sraigtasparnių MI-8T kapitalinio remonto paslaugų pirkimo aplinkybių“ (II t., b. l. 4-26) ir pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. rezoliuciją 2017 m. vasario 8 d. surašė papildomą išvadą Nr. VL-19 (II t., b. l. 27-35), kurioje pasiūlė krašto apsaugos ministrui vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 5 dalimi pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pasireiškusių galimai netinkamu 2016 m. vasario 9 d. Gynybos resursų tarybos narių ir krašto apsaugos ministro išsakytos pozicijos ir politinių nuostatų – sraigtasparnių „Mi-8T“ neremontuoti Rusijos Federacijoje ir su ja susijusiose įmonėse – įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 10 d. priėmė rezoliuciją pritarti šiam siūlymui. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. P-238 krašto apsaugos generaliniam inspektoriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo (II t., b. l. 91). Taigi tik nuo 2017 m. vasario 21 d. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo, todėl tik nuo šios dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui atsirado teisinės prielaidos spręsti dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dar 2017 m. vasario 10 d. sprendė, kad pareiškėjas turi būti grąžinamas į pareigas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas ir nurodyta išmokėti jam tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius (II t., b. l. 36). Be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-187 pareiškėjas buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (II t., b. l. 62). Teisėjų kolegija pastebi, kad kadangi pareiškėjas be teisinio pagrindo buvo nušalintas nuo pareigų, kai dar nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu ir jo atžvilgiu nebuvo pradėto tarnybinio patikrinimo, tai ir jo grąžinimas į pareigas bei sprendimas išmokėti jam tarnybinį atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, neatitiko KASOKTĮ 43 straipsnio 9 dalies taikymo sąlygų, nes pareiškėjo grąžinimo į pareigas metu nebuvo atlikta jokio tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo veiksmų ir jo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo.

4122. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad atsakovas skundžiamu Įsakymu neteisingai taikė KASOKTĮ 43 straipsnio nuostatas ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo nušalino pareiškėją nuo pareigų. Dėl to pareiškėjo skundas turi būti iš dalies tenkinamas ir skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4223. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti jį į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas negali būti tenkinamas. Nors teismas pripažino, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, buvo priimtas neteisėtai, tačiau Įsakymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės (nušalinimas nuo pareigų, tarnybinio atlyginimo nemokėjimas) buvo pašalintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėją grąžinus į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas bei išmokėjus priklausantį tarnybinį atlyginimą. Kitaip tariant, tarnybinių santykių prasme neteisėto nušalinimo nuo pareigų teisinės pasekmės buvo pašalintos, nes pareiškėjas buvo grąžintas į eitas iki nušalinimo pareigas. Be to, pareiškėją grąžinus į jo eitas pareigas, tarnybiniai santykiai buvo modifikuoti – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-187 pareiškėjas buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą – ir, galiausiai, nutrūko – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-489 pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta (II t., b. l. 167-168). Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas.

43V.

4424. Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, matyti, kad jis 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. advokatei Gerdai Storpirštienei sumokėjo 1720 Eur už skundo parengimą, 80 Eur už 2017 m. kovo 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiuose (II t., b. l. 162 – 166), 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje (II t., b. l. 95, 97) bei 500 Eur už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties parengimą.

4525. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad pareiškėjui iš atsakovo gali būti priteisiama visa 1720 Eur suma, sumokėta už advokatės pagalbą parengiant skundą teismui. Skundo parengimo metu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nebuvo grąžintas į jas. Tik bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas grąžintas į pareigas ir jam išmokėtas tarnybinis atlyginimas bei kitos susijusios sumos, todėl tai lėmė, kad buvo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl grąžinimo į pareigas bei kad buvo nutraukta bylos dalis dėl skundo reikalavimų dėl atlyginimo ir maitinimosi išlaidų kompensacijos priteisimo, pareiškėjui atsisakius nuo šios skundo dalies. Todėl nežiūrint į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, o dalis bylos nutraukta, už skundo parengimą pareiškėjui turi būti priteisiama visa prašoma suma. Ši suma neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, yra adekvati bylos sudėtingumui, todėl vertintina kaip būtina ir racionali.

4626. Pareiškėjui gali būti priteisiama ir 80 Eur suma už advokatės pagalbą surašant 2017 m. kovo 21 d. rašytinius paaiškinimus, kadangi pareiškėjui buvo procesinė būtinybė tokius paaiškinimus pateikti, atsižvelgus į tai, kad 2017 m. kovo 14 d. rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė atsakovas Krašto apsaugos ministerija (II t., b. l. 1-3). Už rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėta suma vertintina kaip racionalaus, protingo dydžio, ji neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl gali būti priteisiama. Teismo vertinimu, į pagrįstas bylinėjimosi išlaidas įtrauktina ir 500 Eur išlaidų, patirtų dėl advokatės pasirengimo ir atstovavimo 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžiuose, suma. Įvertinus, kad advokatei reikėjo pasirengti šiems posėdžiams, į juos vykti iš kito miesto, atsižvelgus į šių posėdžių trukmę, laikytina, kad minėta suma protinga, racionali, ji neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Tačiau šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl procesinių veiksmų, atliktų po to, kai pareiškėjas buvo grąžintas į pareigas Lietuvos kariuomenėje ir turėjo realią galimybę atsisakyti skundo reikalavimo dėl jo grąžinimo į pareigas. Kadangi teismo sprendimu skundas tenkinamas iš dalies ir skundo reikalavimas dėl grąžinimo į pareigas atmetamas, aptartos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos ¼ dalimi (atsižvelgiant į pradinio skundo reikalavimų skaičių) ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 435 Eur suma (580 Eur × 0,75).

4727. Taigi viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2155 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma (1720 Eur + 435 Eur).

4828. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007). Teismas pažymi, kad pareiškėjo išlaidos, patirtos už atskirojo skundo parengimą, yra patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, neturi pagrindo spręsti dėl šios prašymo dalies. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ši prašymo dalis perduotina nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

49Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50pareiškėjo A. N. skundą iš dalies patenkinti.

51Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 1406 „Dėl plk. A. N. nušalinimo nuo pareigų“.

52Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

53Priteisti pareiškėjui A. N. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2155 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

54Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjo A. N. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atskirojo skundo surašymo, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

55Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjui A. N., jo atstovei adv. Gerdai... 3. atsakovo atstovui Vincui Zaliauskui,... 4. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Teisučiui Jasiulioniui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 6. Teismas... 7. I.... 8. 1. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos... 9. 2. Lietuvos kariuomenė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės Karinių oro... 10. 3. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų tarybos... 11. 4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d.... 12. 5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras šioje byloje skundžiamu... 13. II.... 14. 6. Pareiškėjas A. N. 2016 m. gruodžio 11 d. skundu... 15. 6.1. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė tuo, kad Įsakyme nenurodytas... 16. 6.2. KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalis imperatyviai teigia, kad karys ne tik turi... 17. 6.3. Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 4 dalį,... 18. 6.4. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 19. 6.5. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos... 20. 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į... 21. 7.1. Atsakovas paaiškino, kad pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 5 dalį, jeigu... 22. 7.2. A. N. nuo pareigų buvo nušalintas dėl to, kad... 23. 7.3. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo... 24. 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą... 25. III.... 26. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi... 27. 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d.... 28. 11. Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš naujo nagrinėjant... 29. Teismas konstatuoja:... 30. IV.... 31. 12. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9... 32. 13. Skundžiamo Įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų buvo... 33. 14. Karių nušalinimo nuo pareigų pagrindus reglamentuoja KASOKTĮ 43... 34. 15. Pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 8 dalį profesinės karo tarnybos kariui... 35. 16. KASOKTĮ 43 straipsnio 12 dalis krašto apsaugos ministrui deleguoja... 36. 17. Pagal KASOKTĮ 26 straipsnį karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti... 37. 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą,... 38. 19. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu... 39. 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos... 40. 21. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016... 41. 22. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, pripažįsta,... 42. 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas... 43. V.... 44. 24. Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi... 45. 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad... 46. 26. Pareiškėjui gali būti priteisiama ir 80 Eur suma už advokatės pagalbą... 47. 27. Taigi viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2155 Eur bylinėjimosi... 48. 28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių... 49. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87... 50. pareiškėjo A. N. skundą iš dalies patenkinti.... 51. Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22... 52. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.... 53. Priteisti pareiškėjui A. N. iš atsakovo Lietuvos... 54. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjo A. N.... 55. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...