Byla AS-146-494-08
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barnesis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barnesis“ skundą atsakovui Valstybinei metrologijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4UAB „Barnesis" skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. V-52 „Dėl leidimo eksploatuoti žaidimo automatus anuliavimo" 1-3 punktus.

5Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl jo panaikinimo. UAB „Barnesis" nurodė, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, įmonė kiekvieną dieną praranda klientus ir pajamas, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ji išvengtų nuostolių ir ateityje nekiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

6II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartimi skundą priėmė, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. UAB „Barnesis" nenurodžius jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtinas teismo sprendimo įvykdymui garantuoti, teismo konstatavimu, nėra pagrindo imtis prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nurodė, jog skundo tenkinimo atveju pareiškėjas patirtus nuostolius (žalą) galės išsiieškoti iš atsakovo teisės aktų nustatyta tvarka.

7III.

8Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį dalyje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo panaikinti ir sustabdyti 2008 m. birželio 11 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr.V-52 „Dėl leidimo eksploatuoti žaidimo automatus anuliavimo" galiojimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl jo panaikinimo. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, nukrypo nuo teismų praktikos, priėmė nepagrįstą nutartį. Pareiškėjas paaiškina, jog piniginės lėšos, investuotos į žaidimo automatus, yra dar neatsipirkusios, todėl, negalėdamas eksploatuoti automatų, jis kiekvieną dieną patiria nuostolius. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis privalėtų išgabenti iš įmonės patalpų pastatytus žaidimo automatus ir juos išmontuoti arba rūpintis jų saugojimu (tai susiję su papildomomis sąnaudomis). Be to, pareiškėjas tokiu atveju reikalautų žalos (žaidimo automatų įsigijimui ir eksploatacijai panaudotų lėšų ir negautų pajamų) atlyginimo iš atsakovo. Pareiškėjo teigimu, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes atsakovo įsakymo vykdymas padarytų daugiau žalos, negu sukeltų teigiamų pasekmių. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina atsižvelgti į tai, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, iki teismo sprendimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (aprobuota 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. AS2-646/2007). Pareiškėjas paaiškina, jog iki įsakymo priėmimo iš 36 žaidimo automatų eksploatavimo gautos pajamos buvo skiriamos žaidimo automatų remontui ir eksploatacijai, administracijos darbuotojų atlyginimams mokėti. Šiuo metu, netekęs pajamų, pareiškėjas negali laiku atsiskaityti su savo darbuotojais, todėl iškyla grėsmė, kad įmonės darbuotojai gali pareikšti pretenzijas darbdaviui dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1- 573/2006). Pareiškėjas teigia, jog esant teisiniam netikrumui dėl atsakovo veiksmų, įmonė gali bankrutuoti, negalėti planuoti savo tolimesnės veiklos. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo, šis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Pareiškėjas nurodo, jog pradėjus vykdyti įsakymą, jo pagrindu atsakovas gali priimti naujus teisės aktus, kurie dar labiau suvaržytų jo teises, gali prasidėti nauji teismo procesai. Tuo tarpu ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymas neturėtų esmingai pažeisti viešųjų ir trečiųjų asmenų interesų, net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Pažymima, kad ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymo atveju atsakovas nepatirtų jokios žalos, o pareiškėjas, eksploatuodamas ginčijamu įsakymu uždraustus naudoti žaidimo automatus, galėtų toliau vystyti savo veiklą, įgyvendinti užsibrėžtus veiklos tikslus. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV.

10Atskirasis skundas atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. V-52 „Dėl leidimo eksploatuoti žaidimo automatus anuliavimo") galiojimo laikino sustabdymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl jo panaikinimo. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Pareiškėjas reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, įmonė kiekvieną dieną praranda klientus ir pajamas, turės papildomų išlaidų dėl žaidimo automatų išgabenimo, išmontavimo bei saugojimo, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, jis išvengtų nuostolių ir ateityje nekiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo įsakymo vykdymas padarys daugiau žalos negu sukels teigiamų pasekmių, netekęs pajamų, pareiškėjas negali laiku atsiskaityti su savo darbuotojais, todėl iškyla grėsmė, kad įmonės darbuotojai pareikš pretenzijas dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio, kad įmonė bankrutuos. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo įsakymo pagrindu atsakovas gali priimti naujus teisės aktus, kurie dar labiau suvaržytų jo teises, gali prasidėti nauji teismo procesai. Tuo tarpu ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymas neturėtų esmingai pažeisti viešųjų ir trečiųjų asmenų interesų, net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo, pareiškėjo teigimu, šis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus jam palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Pažymėtina, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gręsiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Šios priemonės nėra taikomos tik siekiant užkirsti kelią galimai žalai, kuri gali atsirasti dėl skundžiamo akto vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjo prašymu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjui nurodant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo galimą padaryti žalą, turi būti konstatuotas ne tik tokios žalos padarymo realumas, bet ir tai, kad dėl tokios žalos teismo sprendimą gali būti neįmanoma arba žymiai sunkiau įvykdyti. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodo dėl skundžiamo akto galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo jam galimai kilsiančias neigiamas pasekmes (nuostolius), savo teiginių dėl sunkumų atsiskaitant su darbuotojais bei galimo įmonės bankroto atitinkamais dokumentais nepagrindžia. Vien pareiškėjo nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės (nuostoliai), neigiamų pasekmių atsakovui bei tretiesiems asmenims neatsiradimas, sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, nėra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes nepatvirtina, jog, tokių priemonių nepritaikius, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju būtų tikslinga. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barnesis“ atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį paliekant nepakeistą.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai