Byla 2-785/2007

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2283-54/2007, kuria atmestas pareiškėjo V. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr.2-137-51/2005 pagal ieškovo UAB ,,Naujapilės“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais parengtinio tyrimo institucijų, prokuratūros, teismo veiksmais atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005 ieškovas UAB ,,Naujapilė“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais parengtinio tyrimo institucijų, prokuratūros teismo veiksmais, atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos 297 937 Lt turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos Respublikos 9 170 Lt žalos atlyginimo, 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą, ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą padidino iki 184 195 Lt, advokato pagalbos išlaidų atlyginimą - iki 3 000 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą - ieškovui iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą padidino iki 18 419,50 Lt, advokato pagalbos išlaidų atlyginimą sumažino iki 1 000 Lt. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

5Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005, o atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjus pakartotinai - panaikinti byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, kuria teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą fizinio asmens V. G. teisių ir pareigų, bei priimti naują sprendimą – UAB ,,Naujapilė“ ieškinį patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi nusprendė, kad V. G. veiksmai buvo nusikalstami ir, kad būtent tai, o ne teisėsaugos pareigūnų veiksmai, sąlygojo žalos UAB ,,Naujapilė“ atsiradimą. Tačiau pareiškėjas nėra šios civilinės bylos šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl minėta nutartimi buvo pažeistos fizinio asmens V. G. teisės ir interesai, kurie turi būti apginti ir tai sudaro proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje apkaltino V. G. , kurio atžvilgiu nėra galiojančio teismo nuosprendžio, nusikaltimo padarymu, tokiu būdu teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo minėta nutartis sudaro pagrindą UAB ,,Naujapilė“ bei jos kreditoriams reikalauti iš V. G. atlyginti žalą ir dėl tokios teismo nutarties V. G. kyla pareiga ją atlyginti. Nurodė, jog prašymo atnaujinti procesą trijų mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti UAB ,,Naujapilė“ kasacinį skundą, gavimo dienos. Teigia, jog asmens teisių ir interesų pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuomet, kai yra išnaudotos visos galimybės priimtus procesinius sprendimus peržiūrėti instancine tvarka.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo V. G. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005 pagal ieškovo UAB ,,Naujapilė“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais parengtinio tyrimo institucijų, prokuratūros, teismo veiksmais atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte numatytu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teismas pažymėjo, kad tam, jog procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi išaiškino, ką šioje byloje nustatant valstybės civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pirmąją dalį reikia analizuoti ir nurodė, kad vertinant UAB ,,Naujapilė“ areštu padarytos žalos dydį, Lietuvos apeliacinis teismas turėjo atsižvelgti ir į V. G. , kaip UAB ,,Naujapilė“ valdymo organo, veiksmus, kadangi juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties matyti, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos išvada, jog V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t. y. ir žalos UAB ,,Naujapilė“ atsiradimą, nepažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos, jo teisių ir interesų. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog kolegija, vertindama areštu padarytą žalą UAB ,,Naujapilė“, įvertino ir V. G. veiksmus, tačiau ne kaip fizinio asmens, bet kaip UAB ,,Naujapilė“ valdymo organo. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. konstatavo, kad dėl ieškovui padarytos žalos yra ir paties ieškovo UAB ,,Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiškė jo valdymo organų veiksmais ar neveikimu, nes įmonė savo teises ir pareigas įgyja per valdymo organus. Teismas nurodė, kad iš 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. G. dalyvavo bylos nagrinėjime kaip ieškovo UAB ,,Naujapilė“ atstovas, ieškovo direktorius. Darytina išvada, kad teismui nebuvo pagrindo įtraukti V. G. į bylos nagrinėjimą atskira šalimi, priimta teismo nutartis nepažeidžia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų, nes nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,Naujapilė“ ir pareiškėjas, kaip įmonės direktorius, yra neatsiejamai susiję, ir pareiškėjas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip ieškovo atstovas. Be to, analizuodamas minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties tekstą, teismas padarė išvadą, kad teismas pasisakė ne apie dabartinius pareiškėjo nusikalstamus veiksmus. Pareiškėjui V. G. 1995 m. buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas – jis buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 329 straipsnį už operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimus. Nors kaip pareiškėjas nurodo, jo atžvilgiu nėra jokio galiojančio nuosprendžio, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į pareiškėjo veiksmus, dėl kurių buvo iškelta baudžiamoji byla, jo išteisinimo teisinį pagrindą (veika 2003 m. buvo dekriminalizuota), kaip reikšmingas aplinkybes vertinant UAB ,,Naujapilė“ žalos atlyginimo dydį. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos padaryta išvada vertinant ją visos bylos aplinkybių kontekste, nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nedaro įsiteisėjusios teismo nutarties neteisėtos ir nepagrįstos, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 368 straipsnio pirmoji dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą 2007 m. gegužės 15 d., t. y. kada gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, yra nepagrįsta. Terminą teismas skaičiavo nuo tada, kai UAB ,,Naujapilė“ gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, kadangi po šios nutarties priėmimo pareiškėjas padavė kasacinį skundą, kurio pagrindas buvo aplinkybės, nurodytos prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo kreipusis tik 2007 m. liepos 5 d., teismas laikė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą, suteikusį jam teisę pateikti tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau jame nurodytas termino praleidimo priežastis teismas laikė nesvarbiomis, nurodė, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.).

7Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005. Skundą apeliantės grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo kolegija įvertino V. G. veiksmus ne kaip fizinio asmens, bet kaip UAB ,,Naujapilė“ valdymo organo. Tokius teismo teiginius paneigia tai, kad juridinio asmens valdymo organo veiksmai yra juridinio asmens veiksmai, o ne atvirkščiai (CK 2.81 str.). Taigi, UAB ,,Naujapilė“ veiksmai nėra bendrovės valdymo organo veiksmai ir, atitinkamai, fizinio asmens V. G. veiksmai. Direktorius kartu yra ir fizinis asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka atsako už savo veiksmus, jei yra nustatyta jo kaltė. Tačiau fizinio asmens veiksmų tyrimas teisme negalimas jo neįtraukiant į bylos nagrinėjimą, nes kitaip būtų pažeista teisė būti išklausytam. Nagrinėjamu atveju V. G. veiksmai, atlikti jam einant UAB ,,Naujapilė“ administracijos vadovo pareigas, atitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005 iš viso nebuvo analizuojami jokie konkretūs bendrovės valdymo organų veiksmai, o tai reiškia, kad teismas, nuspręsdamas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą fizinio asmens V. G. kaltės ir pareigų, pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad V. G. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip UAB ,,Naujapilė“ direktorius dėl ko nebuvo pagrindo jo įtraukti į bylos nagrinėjimą atskira šalimi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CPK 55 straipsnio pirmąją dalį, kurioje nustatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ar pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi V. G. nagrinėjamu atveju veikė UAB ,,Naujapilė“, o ne savo interesais.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl V. G. kaltės, peržengė CPK 370 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytas proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjo klausimus, kurie turėjo būti tiriami tik atnaujinus procesą.
  4. Teismas pasisakė ne dėl visų prašyme įvardintų proceso atnaujinimo pagrindų, nes nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens pareigomis.
  5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad kasacinį skundą pateikė ieškovas UAB ,,Naujapilė“, o šiame skunde nurodytos aplinkybės tik iš dalies atitinka aplinkybes, nurodytas prašyme atnaujinti procesą. Be to, apelianto nuomone, jog V. G. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik po to, kai buvo išnaudotos visos galimybės peržiūrėti sprendimus instancine tvarka, t. y. po to, kai 2007 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria kasacinį skundą atsisakyta priimti.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą Generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB ,,Naujapilė“ prašo atskirąjį skundą patenkinti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-51/2005. Nurodo, kad V. G. konkrečiais veiksmais, atliktais jam einant bendrovės administracijos vadovo pareigas, nepadarė jokios žalos nei bendrovei, nei tretiesiems asmenims.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą Teisingumo ministerija prašo jo netenkinti. Nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas neturėtų būti naudojamas kaip būdas tęsti ginčą ir bylinėtis.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis 3K-7-362/2007).

13Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu. Apeliantas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą dėl neįtraukimo į bylos nagrinėjimą jis sužinojo 2007 m. gegužės 10 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria atsisakyta priimti UAB ,,Naujapilė“ kasacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises turėjo galimybę sužinoti anksčiau, nei jis nurodo sužinojęs, nes pačiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog dėl jo, kaip fizinio asmens, teisės ir teisėti interesai pažeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi (t. 3, b. l. 2), o pats V. G. dalyvavo priimant šią teismo nutartį kaip UAB ,,Naujapilė“ atstovas (direktorius). Kita vertus, CPK 365 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti. Įstatyminė sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas jau buvo nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nebėra. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjui atnaujintinas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes visos galimybės peržiūrėti sprendimus instancine tvarka buvo išnaudotos tik po to, kai 2007 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti UAB ,,Naujapilė“ kasacinį skundą (CPK 78 str. 1 d.).

14Esant bent vienam CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam pagrindui, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

15Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. kad teismai išsprendė bylą ir pasisakė dėl pareiškėjo, kaip fizinio asmens teisių ir pareigų, neįtraukę jo į bylos nagrinėjimą. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: (1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); (2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

16Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo kolegija įvertino V. G. veiksmus ne kaip fizinio asmens, bet kaip UAB ,,Naujapilė“ valdymo organo. Iš UAB „Naujapilė“ įstatų (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-137-51/05 t. 1, b. l. 143) matyti, kad ši bendrovė turi vienasmenį valdymo organą – direktorių bei kad direktorius atstovauja bendrovę teismuose. ABĮ 37 straipsnio aštuntojoje dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. ABĮ 19 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtinta norma, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Paminėtų teisės normų turinys leidžia daryti išvadą, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas – administracijos vadovas teisme be atskiro įgaliojimo atstovauja pačią bendrovę, kaip juridinį asmenį. Taigi ir nagrinėjamu atveju teismo procese bendrovės vadovas veikė kaip įstatyminis bendrovės atstovas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išaiškino, jog būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su V. G. , vienasmenio UAB ,,Naujapilė“ vadovo, nerūpestingumu, neatidumu ar aplaidumu sudarant prielaidas civilinių santykių partneriams nepasitikėti bendrove, kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms pradėti baudžiamąjį persekiojimą, imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. Taigi, kasacinės instancijos teismas nurodė priteisiant nuostolių sumą ištirti CK 6.282 straipsnio pirmosios dalies normos taikymui svarbias aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2007 m. vasario 5 d. nutartį, pažymėjo, kad jog šiuo atveju yra didelis ir paties ieškovo UAB „Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiškė jo valdymo organų veiksmais ar neveikimu, nes įmonė savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus (CK 2.81 str.), taip pat nurodė, kad 1995 m. gegužės 15 d. baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95 V. G. buvo iškelta kaip vieninteliam UAB „Naujapilė“ akcininkui ir administracijos vadovui (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-137-51/05 t. 2, b. l. 415-416). Dėl nurodytų aplinkybių, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. teismo nutartis nepažeidžia V. G. teisių ar įstatymo saugomų interesų, nes nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,Naujapilė“ ir pareiškėjas yra susiję tik kaip įmonė ir įmonės administracijos vadovas, o V. G. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip ieškovo atstovas ir teismas pasisakė dėl V. G. tik kaip dėl administracijos vadovo atliktų veiksmų. Pažymėtina, kad dėl minėtos Apeliacinio teismo nutarties priėmimo galimai atsirasiančios teisės ir pareigos pareiškėją lies ne kaip fizinį asmenį, o kaip UAB ,,Naujapilė“ valdymo organą.

17Nustačius, kad byloje priimta 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėjo V. G. prašymas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punktu yra nepagrįstas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai