Byla 2A-24/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ryčiui Paukštei, atsakovės atstovui advokatui Juozui Rėksniui ekspertei V. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-607-104/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Utenos trikotažas“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Utenos trikotažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas vadovaujantis CK 2.87 straipsniu priteisti iš atsakovės buvusios AB ,,Utenos trikotažas“ generalinės direktorės R. S. 182 458,16 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. liepos 13 d. dirbo ieškovo AB „Utenos trikotažas“ generaline direktore ir tuo laikotarpiu atliko nepagrįstus, neteisėtus, nuostolius ieškovui sukėlusius veiksmus, dėl kurių ieškovo įmonei atsirado žala. Todėl atsakovė privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą: iš jų – 120 494,16 Lt kintamo atlyginimo, nepagrįstai priskaičiuoto už laikotarpį nuo 2007m. sausio iki 2007 m. liepos mėnesio. AB „Utenos trikotažas“, kaip emitentas, kurio vertybiniai popieriai įrašyti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą privalo tvarkyti apskaitą pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus (toliau TAS). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą atsakovė, kaip bendrovės vadovė, privalėjo užtikrinti, kad šių standartų būtų laikomasi. Tačiau vadovaujant R. S. , AB ,,Utenos trikotažas“ 2007 m. pusmečio pardavimai buvo apskaityti pažeidžiant 18 TAS, kuris nustato, kad pardavimų pajamos už produkciją turi būti pripažįstamos po to, kai yra atkrauta produkcija, ir kai įmonė pirkėjui perduoda reikšmingą rizikos dalį bei prekių nuosavybės teikiamą naudą, nes 2007 m. pusmečio duomenys buvo nepagrįstai padidinti 5 550 000 Lt ir atitinkamai buvo iškreiptas bendrovės grynojo pelno rezultatas, padidintas 3 330 000 Lt. Nors bendrovės produkcija už 5 550 000 Lt buvo pateikta pirkėjams tik liepos mėnesį, apmokėjimas už ją iš pirkėjų dar negautas, o pajamos (kurių dar realiai nebuvo), buvo pripažintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienomis, t.y. birželio mėnesį. Pagal AB „Utenos trikotažas“ nustatytą tvarką bendrovės darbuotojai gauna atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių: fiksuotos dalies ir kintamo atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų. Kadangi dalis atsakovės darbo užmokesčio yra tiesiogiai priklausoma nuo bendrovės veiklos rezultatų, sąmoningai iškreipus 2007 m. I pusmečio pelno rezultatą (atsakovė iš anksto žinojo, kad bus atleista iš darbo liepos mėnesį), bendrovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų išleido atsakovės atlyginimui 120 494,16 Lt daugiau, nei turėtų išleisti pagal realius tuo metu bendrovės veiklos rezultatus (atsakovės darbo užmokesčiui išleido viso 534 056, 24Lt, o turėjo išleisti 413 562,08 Lt). Šiais veiksmais atsakovė ne tik padarė įmonei žalą, bet ir turėjo sau tiesioginės turtinės naudos ir tuo pažeidė pareiginių nuostatų 4 ir 5 punktus, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį. Atsakovė taip pat išmokėjo savo asmeniniam vairuotojui R. T. nepagrįstas išmokas – mėnesinius priedus prie atlyginimo, priedus iš generalinės direktorės fondo, neprotingo dydžio išeitinę pašalpą, o taip pat be jokio pagrindo sudarė su juo sutartį dėl jo asmeninio automobilio nuomos, tuo padarydama 60 799 Lt žalą įmonei, kurį privalo grąžinti įmonei. Ieškovas taip pat prašė priteisti ir 1 165 Lt, įmonės sumokėtų už atsakovės apgyvendinimą viešbutyje Europa Royale Druskininkuose ir kitas paslaugas, suteiktas atsakovei laisvalaikio metu 2007 m. gegužės 19-21 dienomis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo AB „Utenos trikotažas“ naudai iš atsakovės R. S. 182 458 Lt nuostoliams atlyginti, 5 090 Lt žyminio mokesčio, 5 401 Lt atstovavimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 182 458 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė R. S. nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. liepos 13 d. dirbo ieškovo AB „Utenos trikotažas“ generaline direktore. Po atsakovės atleidimo iš darbo įmonėje buvo atliktas vidinis patikrinimas bei auditas, kurio metu paaiškėjo, kad vadovaujant R. S. , AB ,,Utenos trikotažas“ pardavimų apimtys už 2007 metų I-mąjį pusmetį buvo nepagrįstai padidintos 5 550 000 Lt ir atitinkamai buvo iškreiptas bendrovės grynojo pelno rezultatas, padidintas 3 330 000 Lt, nes bendrovės produkcija už 5 550 000 Lt buvo pateikta pirkėjams tik liepos mėnesį, o atitinkamai apmokėjimas už ją iš pirkėjų dar nebuvo gautas. Taigi pajamos, kurių dar realiai nebuvo, buvo pripažintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienomis, t. y. birželio mėnesį. Tai reiškia, kad 2007 m. pusmečio pardavimai buvo apskaityti pažeidžiant 18 TAS, kuris nustato, kad pardavimų pajamos už produkciją turi būti pripažįstamos po to, kai yra atkrauta produkcija, ir kai įmonė pirkėjui perduoda reikšmingą rizikos dalį ir prekių nuosavybės teikiamą naudą. Teismo teigimu, nurodytų aplinkybių atsakovė iš esmės neginčijo. Pagal AB „Utenos trikotažas“ nustatytą tvarką bendrovės darbuotojai taip pat ir atsakovė gauna atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių: fiksuotos dalies ir kintamo atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų (atsakovės darbo sutarties 3 p., b. l. 11). Pagal generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintus kintamos atlyginimo dalies priskaičiavimo nuostatus, atsakovės kintamo atlyginimo dalis susideda iš dvejų dalių – priskaičiavimo nuo pardavimų ir priskaičiavimo nuo pelningumo. Po atlikto patikrinimo atsakovės atlyginimas buvo perskaičiuotas pagal nustatytą realų ieškovo veiklos rezultatą (t. 2, b. l. 192) ir ieškovo generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 33 buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovės 120 494,16 Lt (t. 1, b. l 19). Teismas nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad atsakovė privalėjo užtikrinti įmonės apskaitą pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus, o to nepadarius, darbuotojams buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, kintama atlyginimo dalis, tame tarpe ir atsakovei be pagrindo buvo sumokėta 120 494,16 Lt daugiau, nei turėtų būti sumokėta, o tai reiškia, kad dėl atsakovės netinkamo pareigų atlikimo įmonė neteko 120 494,16 Lt. Nors ieškovė nesutiko su nurodyta žalos suma, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotą nuostolių dydį (t. 2, b.l. 192), nepateikė, ieškovo įsakymo dėl 120 494,16 Lt išieškojimo (t. 1, b. l. 19) nenuginčijo. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymu buvo paskirta darbo ekonomikos ekspertizė siekiant nustatyti atsakovės kintamo atlyginimo dydį, (t. 3, b. l. 103), tačiau ekspertų išvada negalima remtis, nes ekspertai savo paskaičiavimams netaikė Tarptautinių finansinės apskaitos standartų (t. 3, b. l. 103, 108), pagal kurias įmonė apskaičiuoja savo pelną. Esant tokioms aplinkybėms, teismas rėmėsi ieškovo paskaičiavimais, todėl padarė išvadą, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui nepagrįstai gautą

9120 494,16 Lt sumą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad esant AB „Utenos trikotažas“ nustatytai tvarkai, kai atsakovė gauna atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių: fiksuotos dalies ir kintamo atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo bendrovės rezultatų, ir esant situacijai, kai tarp atsakovės ir įmonės akcininkų vyko konfliktas ir atsakovė jau gegužės mėnesį žinojo, kad bus atleista iš darbo, yra pagrindas sutikti su ieškovo teiginiu dėl atsakovės suinteresuotumo neteisingai apskaičiuoti įmonės pelną siekiant gauti didesnį kintamo atlyginimo dalį. Teismo manymu, atsakovė pažeidė prievolę vengti situacijos, kai jos, kaip įmonės vadovės, asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalį ir laikyti, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala ir nauda, nurodydamas, kad apie antrojo pusmečio bendrovės pajamas duomenų byloje nėra. Taip pat teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė, kaip generalinė direktorė, 2004 m. rugsėjo 1 d. priėmė vairuotoją-ekspeditorių R. T. į antraeilės pareigas su 1 500 Lt darbo užmokesčiu, 2004 m. rugsėjo 30 d. jis buvo priimtas į pirmaeiles vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas su 1 700 Lt mėnesiniu atlyginimu ir 1 000 Lt pastoviu priedu (t. 1, b. l. 22-25). Tačiau 2007 m. sausio-gegužės mėnesiais jam buvo mokamas priedas nuo 1 342 Lt iki 1 396 Lt, iš viso be teisinio pagrindo buvo sumokėta 1 936 Lt (t. 1, b. l. 26). Be nurodytų priedų, R. T. buvo priskaičiuoti ir priedai iš generalinio direktoriaus fondo: 2007 m. sausio mėn. 300 Lt, vasario mėn. 300 Lt, kovo mėn. 300 Lt, balandžio mėn. 1 300 Lt, gegužės mėn. 1 000 Lt, birželio ir liepos mėn. 1 500 Lt, iš viso- 4 700 Lt. (t. 1, b. l. 28). Atsakovė 2007 m. liepos 9 d. patenkino vairuotojo R. T. prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir išmokėjo jam 6 mėnesių išeitinę kompensaciją t. y. 30 163 Lt (t. 1, b. l. 29-30, 26). Atsakovė sudarė 2006 m. liepos 1 d. automobilio nuomos sutartį, pagal kurią iki 2007 m. liepos 1 d. nuomavo R. T. asmeninį automobilį „Renault espace“, 1995 m. laidos už 2 000 Lt į mėnesį ir iš viso sumokėjo R. T. 24 000 Lt nuompinigių (t. 1, b. l. 31). Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad išmokėti nurodytas sumas R. T. sudaryti jo asmeninio automobilio nuomos sutartį bei atleidžiant vairuotoją, išmokėti 30 163 Lt išeitinę kompensaciją, atsakovei, kaip įmonės vadovei, nebuvo jokio teisinio pagrindo bei būtinybės, nes įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, byloje nėra. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju atsakovė neveikė išskirtinai įmonės interesais, nes jos veiksmai įmonės atžvilgiu nebuvo protingi ir sąžiningi. Atsakovės teiginiai, kad R. T. vykdydavo ir kitas užduotis, būdingas vairuotojo ekspeditoriui, jis vykdavo į tolimas komandiruotes, vykdydavo atskiras jam pavestas užduotis, niekuo nepatvirtinti, o ieškovas nurodytas aplinkybės neigia. Teismas sprendė, kad įmonės vairuotojui be pagrindo buvo sumokėta 60 799 Lt suma (1936 Lt + 4700 Lt +30 163 Lt +24 000 Lt nuompinigių) tai įmonės nuostoliai, kurie atsirado dėl atsakovės nepagristų įstatymu veiksmų. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančios Europa Royale Druskininkai 2007 m. gegužės 21 d. sąskaitos matyti, jog už apgyvendinimą viešbutyje ir procedūras ieškovui AB „Utenos trikotažas“ buvo išrašyta 1 165 Lt sąskaita, kuri atsakovės nurodymu buvo apmokėta įmonės lėšomis. Teismo manymu, atsakovės teiginys, kad pagal ieškovo Kolektyvinės sutarties 6.2 p. įmonė apmoka darbuotojams 50 procentų faktinės sanatorinių ir sveikatingumo mokyklos kelialapių vertės, o tai, kad apmokėjimui vizuota sąskaita buvo apmokėta pilnai, galėjo būti ir buhalterijos klaida, prieštarauja logikai ir faktinėms bylos aplinkybėms, nes sąskaitoje yra pačios atsakovės rezoliucija „Apmokėti“, o iš sąskaitoje nurodytų paslaugų pavadinimų darytina išvada, kad atsakovė pasinaudojo daugiau grožio, negu sveikatos priežiūros procedūromis. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti – padaryta žala, žala padaryta neteisėtais veiksmais, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, atsakovės kaltė, todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir ieškovui CK 2.87 straipsnio pagrindu priteistina 182 458 Lt žalos atlyginimui, taip pat tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistiną 182 458 Lt žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str. str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas sprendime nekonkretizavo, kokiais veiksmais (neveikimu) ir kurią iš sprendime nurodytų fiduciarinių pareigų pažeidė atsakovė. Sprendimu nepagrįstai konstatuojamas vadovo pareigų pažeidimas remiantis vien neteisingo įmonės pajamų apskaitymo faktu ir vadovui tenkančia pareiga užtikrinti apskaitos organizavimą. Teismas nenustatė bei nenurodė jokių konkrečių vadovo pareigos organizuoti apskaitą pažeidimų. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie apskaitos organizavimą, kurie leistų spręsti apie atsakomybės paskirstymą bendrovėje ir galimus organizavimo trūkumus. Byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai ir bendrovės apskaitos politika – patvirtina, kad įmonėje buvo organizuota apskaita, paskirti atsakingi asmenys, nustatyta apskaitos politika. Už apskaitą ir logistiką atsakingi asmenys dalyvavo priimant sprendimus dėl kintamos atlyginimo dalies nustatymo. Ieškovas nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kuo pasireiškė netinkamas apskaitos organizavimas, taigi neįrodė, kad atsakovė apskaitą organizavo netinkamai. Teismas nenustatė jokių atsakovės veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovė prisidėtų prie neteisingo pajamų apskaitymo, o vien faktas, kad atlyginimą gaunančio ir jį mokančio asmens ekonominiai interesai yra priešingi, nėra pagrindas konstatuoti interesų konfliktą ir pareigos jo vengti pažeidimą.

132. Ieškovas neįrodė žalos fakto, nuostolių apimties ir atsisakė pateikti apskaičiavimus pagrindžiančius atsakovės reikalautus dokumentus, pagrindžiančius pajamų ir sąnaudų perskaičiavimą. Teismas nepasisakė dėl ekspertizės akte ir teismo posėdyje išdėstytų ekspertų motyvų ir argumentų dėl pajamų apskaitymo ir taikytinų teisės aktų ir nesivadovavo ekspertizės išvada motyvuodamas tuo, kad ekspertai netaikė 18 tarptautinio apskaitos standarto. Nustatydamas nepagrįstai atsakovei išmokėtos kintamo atlyginimo dalies dydį, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais paskaičiavimais, neatsižvelgdamas į nustatytą faktą, kad tarp ieškovo akcininkų ir atsakovės dar iki atleidimo yra kilęs konfliktas ir ieškovas yra suinteresuotas asmuo. Byloje pateikti ieškovo pajamų ir pelno (2007 m. spalio 26 d. vidinio patikrinimo pažyma ir R. S. darbo užmokesčio už 2007 m. apskaičiavimas) prieštaringi, duomenys neišsamūs, byloje nepateikiami įrodymai, kuriais grindžiamas pajamų kilnojimas ir pelningumo perskaičiavimai 2007 m. sausio-gegužės mėnesiais. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalį ir apskaičiuojant žalos dydį, įskaityti ieškovo gautą naudą, remdamasi tuo, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės antrojo pusmečio pajamas. Ieškovo pateiktoje UAB ,,MGI in Salvo“ finansinio patikrinimo ataskaitoje, taip pat ieškovo paskaičiavimuose yra duomenų apie 2007 m. pirmąjį pusmetį apskaitytas pajamas, kurios turėjo būti apskaitytos antrajame pusmetyje bei 2007 m. pirmojo pusmečio atskirų mėnesių pajamas, kurios turėjo būti apskaitytos tą patį pusmetį, bet vėlesniais mėnesiais. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos fakto ir nuostolių apimties, nebuvo įrodytas ir priežastinis ryšys bei atsakovės kaltė.

143. Teismas byloje nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl 1 936 Lt sumos išmokėjimo R. T. . Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad minėta suma buvo išmokėta atsakovės sprendimu ir neįrodė jokių atsakovės veiksmų, kuriais ji prisidėjo prie galimai netinkamo personalo, buhalterijos skyrių pareigų atlikimo. Byloje nėra duomenų ir apie netinkamai organizuotą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kontrolės sistemą. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2007 m. sausio – liepos mėnesiais R. T. mokėtus priedus iš generalinio direktoriaus fondo – 4 700 Lt sumai. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas atsakovę paneigti jokiais įrodymais nepagrįstus ieškovo teiginius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiui, kad išmokos iš generalinio direktoriaus fondo R. T. neteisėtos – byloje nėra jokių duomenų, kad jos išmokėtos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar, kad R. T. nebūtų vykdęs papildomų darbų. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad išmokos R. T. buvo išskirtinės, neįprastos dėl jų skyrimo tvarkos ar dėl dydžio.

154. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 24 000 Lt nuompinigių, bendrovės sumokėtų pagal automobilio nuomos sutartį su R. T. . Iš teismo sprendimo nėra aišku kokių byloje įrodymų faktų pagrindu padaryta išvada, kad nuomotas automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti teiginiui, kad atsakovei buvo skirtas konkretus automobilis, kuriuo atsakovė buvo vežiojama, o iš R. T. nuomojamas automobilis tuo metu nebuvo naudojamas. Ieškovui neįrodžius savo teiginių, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Kadangi automobilis buvo nuomojamas bendrovės, jo nuomos išlaidos įtrauktos į sąnaudas, o byloje nėra kitų su automobilio nuoma susijusių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad automobilis įmonei nebuvo reikalingas ar nebuvo naudojamas.

165. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 30 163 Lt, kurie buvo išmokėti atleidžiant R. T. kaip 6 mėn. vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinė kompensacija. Byloje esantys duomenys apie R. T. skatinimą iš generalinės direktorės fondo, N. V. parodymai teismo posėdyje, kad tokios išmokos buvo skiriamos už papildomus darbus patvirtina, kad R. T. sąžiningai atliko pareigas ir papildomas užduotis, buvo už tai skatinamas. Atleidžiat R. T. šalių susitarimu išmokėta 6 mėnesių VDU dydžio kompensacija buvo protinga ir proporcinga, nes atsižvelgiant į R. T. darbo stažą bendrovėje R. T. būtų mokama 3 mėnesių VDU dydžio išeitinė kompensacija, atleidžiat darbdavio iniciatyva darbuotojas turėtų būti įspėjamas prieš 2 mėnesius, taigi, bet kuriuo atveju tai reikštų dar 2 darbo užmokesčių dydžio sumos sąnaudas bendrovei, be to, R. T. turėjo nepanaudotų atostogų, kurių laikui prailgėja įspėjimo terminas pagal DK 130 straipsnio 4 dalį. Teismas konstatavo, kad kompensacijos dydis buvo neprotingas ir neproporcingas, tačiau nenurodė, kokia suma laikytina protinga ir proporcinga, ir ieškovo naudai priteisė kaip nuostolius visą kompensacijos sumą.

176. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 165 Lt, kuriuos bendrovė sumokėjo pagal 2007 m. gegužės 21 d. Europa Royale Druskininkai sąskaitą. Teismas apibūdindamas 2007 m. gegužės 21 d. sąskaitoje išvardintas procedūras kaip grožio, bet ne sveikatos priežiūros paslaugas, šios išvados nepagrindė įstatymais ir nenurodė jokių motyvų. Teismas nepasisakė dėl atsakovės motyvų, kad VšĮ Druskininkų gydykla, kurioje buvo atliekamos detoksikacijos, masažo, mineralinio vandens ir vaistažolių vonios procedūros, jas priskiria prie sveikatinimo ir gydomųjų procedūrų. Kadangi atsakovė turėjo teisę į 50 proc. išlaidų už sąskaitoje išvardintas paslaugas apmokėjimą, rezoliucija ,,Apmokėti“ negali būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumas tenkinant asmeninius interesus bendrovės sąskaita.

18Ieškovas AB ,,Utenos trikotažas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

191. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos neteisėti veiksmai teismo nebuvo nustatyti. Teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įrodymus dėl apeliantės netinkamo pareigų atlikimo, teismas pagrindė visas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymui reikalingas sąlygas. Apeliantė netinkamai organizavo bendrovės pajamų ir pelno apskaičiavimą, neužtikrino tinkamo papildomo darbo užmokesčio apskaitos, netinkamai atstovavo ieškovą kaip darbdavį. Apeliantei nepagrįstai padidinus bendrovės pajamas už 2007 m. I-ąjį pusmetį, jai buvo išmokėta didesnis nei priklausė atlyginimas. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytą nuostolių dydį.

202. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad iš R. T. nuomojamo automobilio nuomos kaštai buvo įtraukti į bendrovės sąnaudas, todėl tai esą įrodo, kad automobilio nuoma yra skirta bendrovės pelnui uždirbti. Tam tikrų bendrovės išlaidų įtraukimas į sąnaudas nereiškia, kad šios sąnaudos sukuria pelną bendrovei. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie galimus vairuotojo R. T. nuopelnus bendrovei, todėl skundą argumentai, kad šešių mėnesių kompensacija vairuotojui yra protinga ir proporcinga, yra nepagrįsti.

213. AB ,,Utenos trikotažas“ kolektyvinė sutartis nenumato, kad bendrovė dengs dalį savo darbuotojų poilsio išlaidų, todėl apeliantė neteisėtai nurodė viešbučio Europa Royale Druskininkai sąskaitą apmokėti ieškovo lėšomis.

22IV. Apeliacinio teismo argumentai

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

25Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusios bendrovės vadovės atsakomybės, jos veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

26Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 4 d., 2004 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibrėždamas bendrovės vadovo statusą yra nurodęs, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrovės vadovo funkcijos – organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas – viena vertus, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusą, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo (DK 14 str. 2 d., 24 str. 1 d.). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas. Kita vertus, ABĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatos – bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi egzistuoja (įstatymuose įtvirtinamas) tam tikras vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009).

28Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei – buvusiai ieškovo bendrovės vadovei – pareikštas reikalavimas dėl žalos padarymo veikiant kaip bendrovės valdymo organui ,,vidiniuose“ santykiuose, todėl jai taikytina materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L. , A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. DK 255 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis atvejų, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, sąrašas, vienas iš jų – kai žala padaryta tyčia.

30Pagal AB ,,Utenos trikotažas“ įstatus bendrovės organai yra visuotinis susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas – generalinis direktorius (Įstatai 5.1 str.), generalinį direktorių renka ir atšaukia bendrovės valdyba (Įstatai 8.3 str.). Bendrovės veiklą organizuoja ir jai vadovauja bendrovės vadovas – generalinis direktorius, kuris valdybos ir (ar) visuotinio susirinkimo patvirtintose ribose: organizuoja bendrovės veiklą, įgyvendina jos tikslus; leidžia įsakymus, reguliuojančius administracijos darbą; priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir kt. (Įstatai 8 str.). Generalinio direktoriaus funkcijas ir tikslus nustato generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos direktorius organizuoja įmonės ūkinę, komercinę, finansinę veiklą, užtikrina patvirtintus veiklos rezultatus bei didina vertę savininkams, efektyviai valdo įmonės turtą bei išteklius, didina įmonės pelningumą, kontroliuoja įmonės finansinę padėtį, lėšų bei turto tikslingą panaudojimą, pateikia ataskaitas valdybai, pasirašo finansinės, mokestinės atskaitomybės dokumentus, užtikrina turto apsaugą ir kt. (t. 1, b. l. 15-17). Įvertinus nurodytais lokaliniais teisės aktais reglamentuotą generalinio direktoriaus veiklos pagrindą, pareigą užtikrinti jam patikėto bendrovės turto išsaugojimą ir pelningą naudojimą, generalinio direktoriaus funkcijas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovę R. S. ir bendrovę ,,Utenos trikotažas“ siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad bendrovės vadovė privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais.

31Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 str. 2 p.). Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. S. nuo 2004-09-01 iki 2007-07-13 dirbo ieškovo AB „Utenos trikotažas“ generaline direktore. Pagal darbo sutarties sudarytos su atsakove sąlygas, ieškovas įsipareigojo atsakovei mokėti pagrindinį atlyginimą (fiksuota dalis) ir kintamą atlyginimo dalį, pagal bendrovėje patvirtintus darbo apmokėjimo nuostatus, kuris priklausė nuo bendrovės veiklos rezultatų (t. 1, b. l. 11-13). Po atsakovės atleidimo iš darbo įmonėje buvo atliktas auditas ir vidinis patikrinimas, kurių metu nustatyta, jog 2007 m I-ąjį pusmetį, generalinės direktorės R. S. vadovavimo laikotarpiu, buvo iškraipytos AB ,,Utenos trikotažas“ pardavimų apimtys, įmonės pardavimai buvo nepagrįstai padidinti 5 550 000 Lt ir atitinkamai buvo iškreiptas bendrovės grynojo pelno rezultatas, padidintas 3 330 000 Lt (t. 1, b. l. 18-19). Nustačius šias aplinkybes, buvo perskaičiuotas atsakovės darbo užmokestis, atsižvelgiant į bendrovės veiklos rezultatus, ir AB ,,Utenos trikotažas“ generalinio direktoriaus 2007-11-13 įsakymu Nr. 33 nutarta išieškoti iš atsakovės bendrovės naudai 120 494,16 Lt (t. 1, b. l. 19). Apeliacinės instancijos teismo paskirtos buhalterinės ekspertizės (t. 4, b. l. 95) buvo nustatyta, kad laikotarpiu 2007 m. sausio – birželio mėnesiais AB ,,Utenos trikotažas“ pripažino pajamas nesivadovaujant tarptautinės prekybos sutarčių sąlygomis, dėl šios priežasties pajamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose buvo pripažįstamos anksčiau, nei nuosavybės teisės į prekes buvo perduotos pirkėjui ir dėl šios priežasties ieškovo pajamos nurodytu laikotarpiu buvo nepagrįstai padidintos 5 550 141,62 Lt suma, o tuo pačiu nepagrįstai padidinti ir kintami priedai atsakovei. Minėtos buhalterinės ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovė R. S. už laikotarpį 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. liepos 13 d. iš ieškovo AB ,,Utenos trikotažas“ turėjo gauti 311 040,87 Lt dydžio atlyginimą, tuo tarpu gavo – 408 903,78 Lt. Šios sumos, kaip patvirtino ekspertė teismo posėdyje, ekspertizės akte nurodytos be mokesčių valstybei. AB ,,Utenos trikotažas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad valstybės mokesčiai nuo sumokėtos R. S. 311 040,87 Lt sumos yra 96 360,46 Lt, o įmonės išmokėta jai su mokesčiais suma – 534 000 Lt, todėl pagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad R. S. nepagrįstai išmokėta 120 494,16 Lt atlyginimo. Tai paneigiančių duomenų nei apeliantė, nei jos atstovas nepateikė.

33Iš byloje esančios Europa Royale Druskininkai 2007-05-21 sąskaitos matyti, kad už apgyvendinimą viešbutyje ir procedūras ieškovui buvo išrašyta 1 165 Lt sąskaita, kuri atsakovės nurodymu buvo apmokėta įmonės lėšomis. Byloje nėra ginčo, kad sąskaitoje nurodytas paslaugas gavo atsakovė. Kolektyvinės sutarties 6.2 p. nustatyta, kad įmonė apmoka darbuotojams 50 procentų faktinės sanatorinių ir sveikatingumo mokyklos kelialapių vertės. Tačiau AB ,,Utenos trikotažas“ pilnai apmokėjo šią sąskaitą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė turėtų ieškovui atlyginti 50 procentų minėtos sąskaitos išlaidų, t. y. 582,50 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios sveikatingumo ir apgyvendinimo išlaidos ekspertizės akto duomenimis buvo priskaičiuotos prie neteisėtai atsakovei išmokėto darbo užmokesčio, ieškinio dalis dėl jų priteisimo netenkintina.

34Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato pareigą vadovui tinkamai organizuoti įmonės apskaitą ir numato jam už tai atsakomybę.

35Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovavimo AB ,,Utenos trikotažas“ metu bendrovės finansai buvo apskaitomi pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl atsakovės veiksmų produkcijos apyvartos apskaita neatitiko realybės, dėl to atsakovė neteisėtai įgijo galimybę gauti didesnes pajamas iš bendrovės, tuo bendrovei buvo padaryta žala. Remdamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala įmonei buvo padaryta tyčia. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad apie savo atleidimą iš darbo sužinojo 2007 m. gegužės mėnesį, t. y. likus dviems mėnesiams iki jos atleidimo. Todėl akivaizdu, kad atsakovė buvo suinteresuota padidinti bendrovės pajamas nesilaikydama buhalterinės apskaitos tvarkymui keliamų reikalavimų, nes padidindama bendrovės pelno rezultatus už 2007 m. I-ąjį pusmetį, ji gavo didesnę kintamą atlyginimo dalį prieš baigdama darbą įmonėje.

36Atmestini apeliantės argumentai, kad įmonėje buvo tinkamai organizuota apskaita, už apskaitą ir logistiką atsakingi asmenys dalyvavo priimant sprendimus dėl kintamos atlyginimo dalies nustatymo. Šios aplinkybės neatleidžia įmonės vadovės nuo įstatymais ir lokaliniais teisės aktais nustatytos pareigos kontroliuoti buhalterinės apskaitos vedimo teisėtumą ir pagrįstumą.

37Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė išmokėjo savo asmeniniam vairuotojui R. T. nepagrįstas išmokas – mėnesinius priedus prie atlyginimo, priedus iš generalinės direktorės fondo, nepagrįsto dydžio išeitinę pašalpą, o taip pat be jokio pagrindo sudarė su juo sutartį dėl jo asmeninio automobilio nuomos, tuo padarydama 60 799 Lt žalą įmonei. Iš bylos duomenų matyti, kad 2004-09-01 sudarytos darbo sutarties pagrindu R. T. bendrovėje dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus antraeilėse pareigose, jam buvo nustatytas 1500 Lt mėnesinis darbo užmokesčio dydis (t. 1, b. l. 22). Nuo 2004-09-30 R. T. buvo priimtas į pirmaeiles vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas, nustatytas 1700 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir 1000 Lt priedas (t. 1 , b.l. 22-25). Tačiau 2007 m. sausio-birželio mėnesiais R. T. vietoj darbo sutartyje nustatyto 1000 Lt priedo buvo mokamas priedas nuo 1342 Lt iki 1396 Lt. Iš viso be teisinio pagrindo buvo sumokėta 1 936 Lt (t. 1, b.l. 26). Padidintas priedas R. T. neatitiko sudarytos su juo darbo sutarties sąlygų, priedas išmokėtas pažeidžiant bendrovės interesus.

38Kaip minėta, atsakovė, kaip bendrovės generalinė direktorė pagal įstatymus ir bendrovės lokalinius teisės aktus privalėjo kontroliuoti įmonės finansinę padėtį, lėšų bei turto tikslingą panaudojimą. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje nėra duomenų ir apie netinkamai organizuotą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir kontrolės sistemą, dėl ko teismas neva nepagrįstai priteisė iš atsakovės R. T. išmokėtą 1 936 Lt dydžio priedą.

39Bylos duomenimis, 2004-08-31 darbo sutarties su atsakove pagrindu, atsakovei buvo skirtas tarnybinis automobilis (t. 1, b. l. 11-14). Atsakovė ir R. T. 2006-07-01 sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią iki 2007-07-01 nuomavo R. T. asmeninį automobilį „Renault espace“ (pagaminimo data 1995 m.) už 2000 Lt per mėnesį ir iš viso sumokėjo R. T. 24 000 Lt nuompinigių (t. 1, b.l. 31). Byloje nepateikta duomenų, kad bendrovei buvo poreikis turėti dar vieną automobilį. Be to, atsižvelgiant į nuomojamą automobilį, jo nuomos kaina buvo ganėtinai didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilio nuomos sutarties sudarymas buvo nereikalingas ir prieštaravo bendrovės interesams.

40Taip pat atsakovės sprendimu R. T. 2007 m. balandžio – liepos mėnesiais buvo išmokėti ir priedai iš generalinio direktoriaus fondo, iš viso – 4700 Lt. (t. 1, b. l. 28). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaitytus priedus atskiriems darbuotojams matyti, kad priedai buvo išmokėti ir kitiems bendrovės darbuotojams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad išmokos iš generalinio direktoriaus fondo išskirtinai R. T. buvo išmokėtos neteisėtai (CPK 178 str.) Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad priedai iš direktorės fondo turėjo būti išmokėti pagal bendrovėje nustatytą tvarką ir kad ši buvo pažeista. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dalis dėl 4 700 Lt priteisimo iš atsakovės netenkintina.

41Bylos duomenimis, R. T. 2007-07-09 pateikė atsakovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2007-07-13 (t. 1, b. l. 29). Atsakovė 2007-07-09 patenkino vairuotojo R. T. prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių išeitinę kompensaciją, t. y. 30 163 Lt (t. 1, b.l. 29-30, 26). Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu; susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes. Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama, taip pat neribojamas darbuotojui išmokamos kompensacijos dydis. Bylos duomenimis nepaneigti atsakovės argumentai, kad R. T. sąžiningai ir atsakingai atliko savo pareigas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nutraukiant darbo sutartį su vairuotoju R. T. , jam išmokėta išeitinė 30 163 Lt dydžio kompensacija yra neprotingai didelė. Todėl netenkintina ir ieškinio dalis dėl 30 163 Lt priteisimo iš atsakovės.

42Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos sąlygos atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti: ieškovo patirta žala – atsakovei nepagrįstai išmokėta padidinta kintama atlyginimo dalis, atsakovės iniciatyva bendrovės vairuotojui buvo išmokamos nepagrįstos išmokos, sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuri nebuvo reikalinga įmonei; neteisėti atsakovės veiksmai, netinkamai vykdžius įmonės buhalterinę apskaitą; priežastinis neteisėto atsakovės elgesio ir ieškovo patirtos žalos ryšys; atsakovės kaltė dėl ieškovo pajamų nepagrįsto padidinimo, nepagrįstų išmokų bendrovės vairuotojui išmokėjimo; ieškovą ir atsakovę žalos padarymo metu siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovės darbo veikla.

43Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistiną sumą ir priteisiant 145 847,66 Lt ((120 494,16 Lt – 582,50 Lt) + 1 936 Lt + 24 000 Lt) nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį sumažinamas iš atsakovės ieškovui priteistas žyminis mokestis, priteisiant 4 072 Lt dydžio žyminį mokestį.

44Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė buhalterinė ekspertizę, kurios išlaidas, t. y. 27 225 Lt, šalys atlygino lygiomis dalimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė buvo paskirta atsakovei išmokėto atlyginimo pagrįstumui nustatyti ir ši ekspertizė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, ekspertizės atlikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės. Dėl to iš atsakovės ieškovui priteistina 13 612,50 Lt ekspertizės išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 649 Lt (t. 4, b. l. 211), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 930 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog turėjo 13 081,62 Lt (t. 4, b. l. 104-114) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 12 000 Lt (t. 4, b. l. 63) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad didžioji dalis ieškinio patenkinta, bei remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovės ieškovui 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Įskaičius bylos šalių mokėtinas viena kitai bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovui priteistina 14 682,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

47,,Priteisti ieškovo AB „Utenos trikotažas“ (į. k. 183709468, (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės R. S. (a.k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini)) 145 847,66 Lt (šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 66 ct) nuostoliams atlyginti, 4 072 Lt (keturis tūkstančius septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, 5 401 Lt atstovavimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 145 847,66 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48Priteisti iš atsakovės R. S. 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus), o iš ieškovo AB ,,Utenos trikotažas“ 13,50 Lt (trylika litų, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.“

49Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovui AB ,,Utenos trikotažas“ 14 682,50 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „Utenos trikotažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 9. 120 494,16 Lt sumą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad esant AB „Utenos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 12. 1. Teismas sprendime nekonkretizavo, kokiais veiksmais (neveikimu) ir kurią... 13. 2. Ieškovas neįrodė žalos fakto, nuostolių apimties ir atsisakė pateikti... 14. 3. Teismas byloje nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl 1... 15. 4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 24 000 Lt nuompinigių,... 16. 5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 30 163 Lt, kurie buvo... 17. 6. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 165 Lt, kuriuos bendrovė... 18. Ieškovas AB ,,Utenos trikotažas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 19. 1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos neteisėti veiksmai teismo... 20. 2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad iš R. T. nuomojamo automobilio... 21. 3. AB ,,Utenos trikotažas“ kolektyvinė sutartis nenumato, kad bendrovė... 22. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 25. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusios bendrovės vadovės... 26. Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibrėždamas bendrovės vadovo statusą... 28. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei – buvusiai ieškovo bendrovės vadovei... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų,... 30. Pagal AB ,,Utenos trikotažas“ įstatus bendrovės organai yra visuotinis... 31. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. S. nuo 2004-09-01 iki 2007-07-13... 33. Iš byloje esančios Europa Royale Druskininkai 2007-05-21 sąskaitos matyti,... 34. Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės... 35. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės vadovavimo AB ,,Utenos trikotažas“... 36. Atmestini apeliantės argumentai, kad įmonėje buvo tinkamai organizuota... 37. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė išmokėjo savo asmeniniam... 38. Kaip minėta, atsakovė, kaip bendrovės generalinė direktorė pagal... 39. Bylos duomenimis, 2004-08-31 darbo sutarties su atsakove pagrindu, atsakovei... 40. Taip pat atsakovės sprendimu R. T. 2007 m. balandžio – liepos mėnesiais... 41. Bylos duomenimis, R. T. 2007-07-09 pateikė atsakovei prašymą dėl darbo... 42. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra... 43. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 44. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 46. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 47. ,,Priteisti ieškovo AB „Utenos trikotažas“ (į. k. 183709468,... 48. Priteisti iš atsakovės R. S. 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus), o iš... 49. Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovui AB ,,Utenos trikotažas“ 14 682,50...