Byla 2S-1074-230/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Genstatyba“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai iki ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-245-2/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Genstatyba“ pareiškimą atsakovui Marijampolės rajono savivaldybės administracijai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Genstatyba“ prašė atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą imtis bet kokių veiksmų arba dalyvauti tam tikruose sandoriuose, susijusiuose su Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kultūros namų pastato (plotas 2139,98 kv.m, pastatas mūrinis, 3 aukštų) su kiemo statiniais (kiemo aikštele) ir šiam objektui priskirto 0,4481 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 1801/0004:95), esančio Stoties g. 14, Marijampolėje, privatizavimu.

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su atsakovui Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kultūros namų pastato (plotas 2139,98 kv.m) su kiemo statiniais ir šiam objektui priskirto 0,4481 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 1801/0004:95), esančio Stoties g. 14, Marijampolėje, privatizavimu.

7Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarties, ir prašė šią nutartį panaikinti, o ieškovo UAB „Genstatyba“ ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su teisminio ginčo objektu, taikymo Marijampolės savivaldybės administracijai atmesti.

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi Marijampolės savivaldybės administracijai taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui dalyvauti sandoriuose ir imtis veiksmų, susijusių su Marijampolės savivaldybės administracijai priklausančio kultūros namų pastato ir 0,4481 ha žemės sklypo, esančio Stoties g. 14, Marijampolėje, privatizavimu. Teismas atskirojo skundo argumentus laikė pagrįstais ir nutartį panaikino, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Teismas nurodė, kad pareiškimo padavimo metu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškinio rūšinio teismingumo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas to teismo, kuriame buvo gautas prašymas. Vėliau klausimą dėl rūšinio teismingumo analogiškoje byloje išsprendė Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-647-230/2008) ir pasisakė, kad ieškinys dėl savivaldybės turto privatizavimo viešojo aukciono būdu yra teismingas apygardos teismui. Todėl ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į apygardos teismą. Kadangi ieškovas paduotu pareiškimu nebuvo pareiškęs materialinio reikalavimo, todėl ieškinio priėmimo klausimas nebuvo spręstas, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sprendžiamas vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 dalimi, t.y. iki ieškinio pateikimo, o klaidingas procesinio dokumento pavadinimas (ne „Prašymas“, o „ Ieškinys“) nebuvo laikomas kliūtimi procesiniams veiksmams atlikti (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

9Ieškovas UAB „Genstatyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti ginčo bylą iš esmės. Ieškovas sutinka, jog teismas neturi teisės nagrinėti bylą, pažeisdamas imperatyvias rūšinio teismingumo taisykles, nes toks pažeidimas būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 34 ir 35 straipsniais, galėjo savo žinion priimtą bylą perduoti kitam teismui, o ne panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad byla laikoma iškelta nuo to momento, kai ieškinys yra priimtas teisėjo rezoliucija ar nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalis), o iškelta byla iš vieno teismo gali būti perduodama kitam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Kadangi byla šiuo atveju yra iškelta Marijampolės rajono apylinkės teisme, todėl teismas privalėjo bylą perduoti Kauno apygardos teismui, o ne panaikinti atsakovui taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti, nes 2008 m. gegužės 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje toks įpareigojimas ieškovui nebuvo nurodytas. Teismas nepagrįstai vadovaujasi CPK 148 straipsnio 2 dalies norma, teigdamas, kad ieškinys nebuvo pareikštas ir jo priėmimo klausimas nebuvo svarstomas, o laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos iki ieškinio pareiškimo.

10Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas paduodamas pareiškimą pažeidė CPK 148 straipsnio 3 dalį, nes, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo ieškinio paduoti iš karto. Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi išsprendė teismingumo klausimą tokio pobūdžio bylose, nurodęs, jog ginčai, kylantys iš vykdomo savivaldybei priklausančio turto privatizavimo aukciono būdu, yra neteismingi apylinkės teismams, todėl laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tas teismas, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį, nes rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, ir rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

11Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovo paduotas pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 1-5), kurį jis įvardija kaip ieškinį, traktuotinas, kaip pareiškimas iki ieškinio padavimo teismui, kadangi toks pareiškimas iš esmės atitinka CPK 148 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ieškovo paduotu pareiškimu nėra suformuluotas ieškinio dalykas – materialinis reikalavimas, o tik pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė šias aplinkybes, taip pat faktiškai ir nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Nors teismas įpareigojimo pateikti ieškinį neįrašė nutarties rezoliucinėje dalyje, tačiau toks formalus apsirikimas negali būti pagrindu ieškovo paduotą pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažinti ieškiniu. Teisėjo rezoliucija ant ieškovo pareiškimo „ieškinį priimti“ šiuo atveju reiškia ne ieškinio, o pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo priėmimą. Kadangi, kaip jau nustatyta, ieškinys nebuvo paduotas, todėl jis ir negalėjo būti priimtas bei negalėjo būti iškelta byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), nes byla be ieškinyje keliamų reikalavimų (be pagrindinio ieškinio elemento – ieškinio dalyko) yra negalima. Todėl neiškėlus bylos, jos neįmanoma perduoti kitam teismui pagal teismingumą, nes jos kaip tokios nėra. Tai reiškia, kad nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl bylos perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kadangi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjo, kad reikalavimai, kylantys iš savivaldybei priklausančio turto privatizavimo aukciono būdu, yra teismingi apygardos teismams, todėl toks ieškinys jau negalėjo ir negali būti priimtas apylinkės teisme, nes šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti jį priimti, ką numato CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo buvo panaikintos pagrįstai, faktiškai remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi šioje bylos medžiagoje nėra teismui pareikštų reikalavimų, kuriuos reikėtų užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovui neužkertamas kelias padavus ieškinį apygardos teismui prašyti būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Dėl šių priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai