Byla e2A-1499-730/2019
Dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180509-00025; 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180510-00029, 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN50-30180510-00030 ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), gyventojai A. Ž., J. D. ir V. S. pasirašė durų keitimo aktą, kuriame konstatavo, kad gyvenamojo namo išorinės durys, naudojamos nuo 1938 metų, yra fiziškai ir morališkai nusidėvėjusios, ir buvo nutarta duris pakeisti. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai pakeitė medines lauko įėjimo duris, įstatydami analogiškas medines duris, nekeisdami durų matmenų, spalvos bei išvaizdos. Atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180509-00025, kuriame nurodė, kad ieškovė savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statinio paprastojo remonto darbams, 2017 m. gruodžio mėn. kultūros paveldo vietovėje – ( - ) regioniniame parke atliko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), paprastojo remonto darbus pakeisdama pastato išvaizdą. Rytinėje pastato dalyje pakeitė fasado elementą – lauko įėjimo duris, pakeisdama jų spalvą ir suskaidymą. Vadovaudamasis paminėtu savavališkos statybos aktu Departamentas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180510-00029, kuriuo pareikalavo išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Departamentas tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN50-30180510-00030, kuriuo iš ieškovės pareikalavo savavališkai nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), paprastojo remonto darbų, pakeičiant pastato išvaizdą, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180509-00025. Ieškovė su minėtais aktais nesutinka ir mano, kad namo išorinių durų pakeitimas analogiškomis durimis, nekeičiant jų matmenų bei spalvos, neprieštarauja statybos techniniam reglamentui, dėl durų pakeitimo nereikalingas atskiras leidimas, nes tai nelaikytina paprastuoju remontu.

72.

8Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė bylos dalį dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180509-00025 panaikinimo nutraukti, kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad savavališkos statybos aktas ieškovei buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai už 2017 m. gruodžio mėnesį savavališkai vykdytus daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), paprastojo remonto darbus ( - ) miesto istorinės dalies teritorijoje ir saugomoje teritorijoje – ( - ) regioniniame parke (( - )). Ginčijamame savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šis aktas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku teisme. Privalomieji nurodymai ieškovei surašyti teisėtai ir pagrįstai. Inspekcijos specialistas surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-369(16.320). Iš kartu su faktinių duomenų patikrinimo aktu pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad pakeistos daugiabučio gyvenamojo namo durys skiriasi tiek spalva, tiek suskaidymu. Šios faktinių duomenų patikrinimo akte fiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti paprastojo remonto darbai, pakeičiant pastato išvaizdą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pakeistos durys yra analogiškos prieš tai buvusioms, nes savivaldybė nurodė, kad lauko durų pakeitimas (pakeičiant jų spalvą, medžiagiškumą ir suskaidymą), iš dalies turėjo įtakos bendrai pastato išvaizdai, ji akivaizdžiai pagerinta. Atsakovės teigimu, daugiabučio gyvenamojo namo durų pakeitimo darbai atitinka Reglamento 3 priedo 4.1 punktą ir 5 punktą, todėl nurodomiems darbams atlikti yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad pasikeitus metų laikui, tai yra artėjant žiemai, atsirado būtinybė skubiai atlikti paprastojo remonto darbus, negali ir nėra pripažintina atleidžiančia statytoją nuo prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus surašytą R. D. 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180509-00025, 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-30-180510-00029 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN50- 30180510-00030 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

123.1.

13Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), gyventojų dalis nutarė pakeisti gyvenamojo namo lauko duris. Viena iš gyventojų R. D. užsakė naujas duris su įstatymo paslauga ir už jas atsiskaitė. Byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovės – asmens, kuriam asmeniškai surašyti savavališkos statybos aktas ir du privalomieji nurodymai, ir valstybės institucijos, kuri surašė šiuos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus nurodė, kad nagrinėjami atsakovo aktas ir nurodymai buvo surašyti nepagrįstai, nes nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas ir vertinimas, o, kilus ginčui, nespręstas ekspertinio tyrimo klausimas, byloje pateiktas tik savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kuriame nurodyta, kad po durų pakeitimo pastato išvaizda akivaizdžiai pagerėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad aktas ir nurodymai surašyti ir ne tam asmeniui, nes byloje nepateikta duomenų, kad name būtų įsteigta bendrija, o R. D. yra namo valdytoja, ji taip pat nėra statytoja, kaip ir nėra tinkama namo atstovė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei surašyti aktai nebuvo pagrįsti objektyviu aplinkybių tyrimu, duomenų vertinimu, sprendė, kad nurodyti aktai nepagrįsti ir naikintini.

143.2.

15Pirmosios instancijos teismas dėl į bylą neįtrauktų asmenų, tai yra namo gyventojų, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje pasisakė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, gyventojų susirinkime nutarus pakeisti jų gyvenamojo namo lauko duris, R. D., atstovaudama daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, užsakė naujas duris su įstatymo paslauga ir atsiskaitė su rangovu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė veikė kaip daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų atstovė, o ne savo iniciatyva, todėl teismas priimdamas sprendimą dėl savavališkos statybos ir įpareigodamas ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės pasisakė ir dėl kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ieškovė ir po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo nepareiškė prašymo į bylą įtraukti trečiųjų asmenų, kaip jų neprašė įtraukti ir atsakovas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinį toks teismo sprendimas jokių kitų asmenų interesų nepaliečia, nes negalimas regresinis reikalavimas.

16III. Apeliacinio skundo argumentai

174.

18Apeliantė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

194.1.

20Apeliantė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl į bylą neįtrauktų suinteresuotų asmenų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-332-777/2019 nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teigia, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva įtraukti trečiuosius asmenis, tai yra namo bendraturčius A. Ž., V. S. ir L. Š., ir turėjo pasiūlyti šiems asmenims pateikti poziciją dėl pareikšto ieškinio.

214.2.

22Apeliantė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl nepranešimo apie teismo posėdį ir bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant apeliantei nurodė, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl apeliantė teismo šaukimą ir pranešimus turėjo gauti Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemyje. Apeliantė teigia, kad nagrinėjimu atveju negavo šaukimo į 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdį, todėl tai yra savarankiškos absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

234.3.

24Apeliantė dėl ginčijamų aktų teisėtumo nurodė, kad ieškovė yra asmuo, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, užsakovė, taip pat vienas iš asmenų, kuris investavo lėšas į savavališką statybą, todėl sprendžia, kad tinkamai nustatė subjektą ir jam suprašė administracinius sprendimus. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ekspertinio vertinimo būtinumo, kadangi ekspertizės klausimas turi būti išspręstas CPK nustatyta tvarka. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nutylėjimu sutiko su ieškiniu, yra visiškai nepagrįsta, neatitinka įstatyme įtvirtintų proceso teisės normų.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

27Apeliacinis skundas tenkinamas.

285.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

306.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

327.

33Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

348.

35Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėmis ar teisėtiems interesams. Absoliučia dauguma atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas ir teismo iniciatyva. Asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems gali būti nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis garantijomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į nagrinėjamos bylos procesą yra teismo teisė, tokie asmenys gali būti įtraukti į procesą, jeigu tai neprieštarauja proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams.

369.

37Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Formuluotė „teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

3810.

39Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių ginčas buvo nagrinėtas ir dėl šalių ginčo Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-2608-666/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės R. D. apeliacinį skundą 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-332-777/2019 panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turės įtakos ir kitų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą ginčo gyvenamojo namo bendraturčių (A. Ž., R. D., V. S., L. Š.) teisėms ir pareigoms, tai sudarė pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

4011.

41Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas šalių civilinę bylą nustatė, kad po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė nepareiškė prašymo į bylą įtraukti trečiųjų asmenų, kaip jų neprašė įtraukti ir atsakovas. Nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą ir vertindamas, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, darė išvadą, kad toks teismo sprendimas jokių kitų asmenų interesų nepaliečia, nes negalimas byloje regresinis reikalavimas. Pažymėjo, kad šiuo atveju trečiųjų asmenų įtraukimas prieštarautų ir proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama.

4212.

43Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005). Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą iš naujo netinkamai vertino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, nepašalino nustatytų pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pažeidimų, sprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą ginčo gyvenamojo namo bendraturčių (A. Ž., R. D., V. S., L. Š.) teisių ir pareigų.

4413.

45Antra, ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjęs ginčą priėmė priešingą sprendimą, tai yra tenkino ieškovės ieškinį panaikindamas apeliantės priimtus administracinius aktus ir darydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju namo bendraturčiai neturi suinteresuotumo būti bylos dalyviais, byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes vertino netinkamai. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nėra tinkama namo atstovė ir netapo tinkamai įgaliotu asmeniu spręsti klausimus dėl nekilnojamojo turto. Ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad ieškovė veikia kaip namo pirmininkė ir įgaliota atstovė (7, 31–33 b. l.), bet ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad R. D. užsakydama naujas duris su įstatymo paslauga ir sumokėdama rangovui už suteiktą paslaugą veikė kaip daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų atstovė, o ne savo iniciatyva (nutarties 14 punktas), veikė kaip gyventojų deleguota atstovė (nutarties 19 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nešalindamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, neįtraukdamas į bylą gyvenamojo namo bendraturčių (A. Ž., R. D., V. S., L. Š.), nesuteikdamas šiems bendraturčiams galimybės išreikšti poziciją dėl nagrinėjamos bylos, taigi, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų ir duomenų (CPK 178 straipsnis), neobjektyviai nusprendė, kad ieškovė veikė be daugiabučio namo bendraturčių sutikimo.

4614.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 13 ir 14 punktuose, sutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turės įtakos ir kitų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą ginčo gyvenamojo namo bendraturčių (A. Ž., R. D., V. S., L. Š.) teisėms ir pareigoms, tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

4815.

49Apeliantė nurodo, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl teismo šaukimą ir pranešimus turėjo gauti Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemyje. Apeliantė teigia, kad nagrinėjimu atveju negavo šaukimo į 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdį.

5016.

51Iš apeliantės pateiktų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų kortelės duomenų matyti, kad apeliantei nebuvo išsiųstas teismo šaukimas. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2029-206/2019 siunčiant teismo šaukimą apeliantei nėra nurodyta, kad šaukimas yra siunčiamas per elektroninių paslaugų portalo sistemą, byloje taip pat nėra duomenų, kad šaukimas buvo išsiųstas ir registruotu laišku, atsižvelgiant į tai, sutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tai yra kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo pranešta nors vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui – šiuo atveju apeliantei.

5217.

53Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5418.

55Atsižvelgdamas į šias ir anksčiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant ir apeliantė šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą, todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą sprendimą panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

5719.

58Kadangi skundžiamas spendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

60Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės... 7. 2.... 8. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 12. 3.1.... 13. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad... 14. 3.2.... 15. Pirmosios instancijos teismas dėl į bylą neįtrauktų asmenų, tai yra namo... 16. III. Apeliacinio skundo argumentai... 17. 4.... 18. Apeliantė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 19. 4.1.... 20. Apeliantė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl į bylą... 21. 4.2.... 22. Apeliantė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl nepranešimo... 23. 4.3.... 24. Apeliantė dėl ginčijamų aktų teisėtumo nurodė, kad ieškovė yra asmuo,... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 27. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 28. 5.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. 6.... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 32. 7.... 33. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 34. 8.... 35. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai... 36. 9.... 37. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl... 38. 10.... 39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių ginčas buvo nagrinėtas ir dėl... 40. 11.... 41. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iš... 42. 12.... 43. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis.... 44. 13.... 45. Antra, ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 46. 14.... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 13 ir 14 punktuose, sutinkama... 48. 15.... 49. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl teismo... 50. 16.... 51. Iš apeliantės pateiktų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų kortelės... 52. 17.... 53. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 54. 18.... 55. Atsižvelgdamas į šias ir anksčiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus,... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. 19.... 58. Kadangi skundžiamas spendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 60. Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir...