Byla 2A-851-259/2010
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant ieškovo R. V. atstovei advokatei Onai Klinavičienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-151/2010 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Nustatė

3Ieškovas R. V. patikslintu ieškiniu (b.l.101-103) prašė: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduodamo objekto: ( - ); 0,252 tūkst. litų balansinės vertės; 0,245 tūkst. litų likutinės vertės pagal 1992-06-12 techninį inventorizavimą; pripažinti neteisėta ir negaliojančia 1999-02-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (be numerio); pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į vieno kambario 18,03 kv. m gyvenamojo (38,46 kv. m bendrojo) ploto butą ( - ), Kaune; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendimu (b.l.119-121) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 22,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

5Teismas nustatė, kad 1990-07-13 buvo priimtas potvarkis Nr. 170 „Dėl 1990 metų valstybinių kapitalinių įdėjimų limito ir bendrojo ploto paskirstymo įmonėms ir organizacijoms plano”, kurio 5 priedėliu patvirtintas griaunamų namų dėl naujų namų statybos ir gatvių rekonstrukcijos sąrašas. Eilės Nr. 23 įrašyta ( - ) (be adreso), narių skaičius 1 (b.l.8-11). 1991-10-17 potvarkiu Nr.1602 ieškovui buvo suteiktas vieno kambario butas ( - ), Kaune (b.l.14-17, potvarkio 25 punktas). Prie potvarkio pateikiamojoje pažymoje 25 numeriu nurodyta, kad „R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė kelia iš griaunamo namo ( - ) Nr. (prie statomo tilto per Nemuną, be adreso). Gyvena savavališkai pastatytame name“ (b.l.18-19). 1991-10-17 potvarkio Nr. 1602 pagrindu buvo išrašytas Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 357 (b.l.20), o namas ( - ) – nugriautas. 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas ( - ) buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise (b.l.82-84).Nekilnojamo turto registro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l.23). 1999-02-25 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.24-25). 2008-09-09 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti lengvatine tvarka privatizuoti butą, tačiau gavo neigiamą atsakymą (b.l.26).

6Teismas nustatė, kad iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindinis yra dėl nuosavybės teisės pripažinimo į butą. Spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, teismas nustatė, jog pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. asmenims, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Tačiau jokių įrodymų, kad šis turtas nuosavybės teise priklausė ieškovui, ieškovas teismui nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog 1991-10-17 potvarkyje Nr. 1602 taip pat nurodyta, kad pastatas, kuriame gyvena ieškovas, yra savavalinė statyba, be to, pats ieškovas nurodė, kad žemės sklypas gyvenamojo namo statybai jam niekada nebuvo išskirtas, jokie projektai namo statybai nebuvo daromi, o namą statytis jam leido „tiltai“, nes tuo metu tai buvo jų teritorija (b.l.73). kadangi ieškovas statėsi namą be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas leidimų, teismas pripažino, kad ieškovas niekada neturėjo nuosavybės teisių į pastatą ( - ) be to, nors ieškovas teigė, kad jam buvo paskaičiuota kompensacija už vaismedžius ir vaiskrūmius, tačiau jokių šį faktą pagrindžiančių rašytinių įrodymų taip pat nepateikė, negalėjo paaiškinti, kokio dydžio kompensacija buvo paskaičiuota ir galiausiai pareiškė, kad jos nenuėjo pasiimti (b.l.73). Užklausus institucijas, duomenų apie paskaičiuotą kompensaciją taip pat nerasta. Tokiu būdu teismas pripažino, jog jokių įrodymų apie tai, kad buvo namo statytojas ar nuosavybės teise valdė namą ( - ) ieškovas teismui nepateikė, todėl ieškovui neturint nuosavybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovas butą ieškovui suteikė nuomos pagrindais, o ne asmeninės nuosavybės teise. Atmetęs ieškovo ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teises pripažinimo į butą, teismas atmetė ir likusius ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

7Apeliaciniu skundu (b.l.127-130) ieškovas R. V. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, dėl šių motyvų:

81) aplinkybes, kad ieškovas buvo namo statytojas, nuosavybės teise valdė namą ( - ) (be numerio), be to, jam buvo paskaičiuota kompensacija už vaismedžius ir vaiskrūmius, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai - buvę kaimynai. Tačiau teismas liudytojų parodymų visiškai nevertino, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad ( - ) gyvena nuo 1970 m., kai atėjo gyventi į uošvių namus. Jau tuo metu ieškovas gyveno garaže ir statėsi namą. Žemės sklypas, kuriame gyveno ir statėsi ieškovas, buvo už ( - ) sklypo ribų, daugiau ten gyventojų nebuvo, niekam jis netrukdė, gyveno iki pat nugriovimo. Liudytojas nurodė, kad jo žiniomis, ieškovui buvo sumokėta už sodinukus. Liudytoju apklaustas J. P., gyvenantis ( - ), patvirtino liudytojo V. B. parodymus, nurodė, kad ieškovas gyveno garaže ir pasistatė namelį. Statytojas buvo ieškovas, prie namelio pasisodino medelių. Kadangi namelis buvo nugriautas, todėl butas turi būti ieškovo. Liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jo dėdė (ieškovas), dirbdamas gelžbetonio gamykloje, po truputį statėsi namą, statė pats taip, kaip jis pats suprato ir sugebėjo. ( - ) gyveno gana ilgai, kol tiesiant aplinkkelį, iškėlė. Nurodė, kad tiek jis pats, tiek kiti ieškovo giminaičiai suprato, kad butas yra jo. Ieškovui susirgus, pradėjo rūpintis jo reikalais. Radęs ieškovo vardu gautą pranešimą iš UAB „Aservis", iš kurio teksto buvo galima suprasti, kad kreipiamasi į savivaldybės butų nuomininkus, pradėjo dokumentų paieškas. Taip pat nurodė, kad ieškovas buvo minėjęs apie išmokėtus pinigus už vaismedžius, bet bute peržiūrėjęs visus dokumentus, tai patvirtinančio dokumento nerado. Byloje taip pat yra AB „Kapitalinė statyba" raštas, kad jie negali pateikti duomenų apie ieškovui išmokėtą kompensaciją už augusius vaismedžius ir vaiskrūmius bei statinius (b.l.85). Žodžiu buvo paaiškinta, kad taip ilgai saugoti šios rūšies dokumentų galiojantys teisės aktai nereikalauja. Šie įrodymai patvirtina ieškovo teiginius apie paties pasistatytą namą, ilgą laiką gyvenimą jame, namo nugriovimą dėl statomo tilto ir vietoj nugriauto namo suteiktą ginčo butą, patvirtintas faktas apie buvusias kompensacijas už sodinukus. Byloje nenustatyta, kad ieškovo savavališkai pasistatytas namas priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kad kas nors turėjo daugiau teisių į namą, nei pats ieškovas;

92) sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovas dirbo „tiltuose", kurie leido statytis namą, nes jiems priklausė teritorija, kurioje buvo pastatytas namas. Ieškovui namą statytis leido gelžbetonio gamykla, o „tiltai" (taip vadino ieškovas) leido būti statybiniame namelyje jau vykstant tilto statybai ir pastačius tiltą, nes tuo metu ieškovas „tiltuose" dirbo sargu;

103) 2009-09-09 vykusiame teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad namą pradėjo statytis apie 1970 m., kai dirbo gelžbetonio gamykloje. Ieškovas namą statėsi po truputį daug metų pats. Pripažino, kad statėsi be projekto, jokiais leidimais nesirūpino, nes niekas jokių pretenzijų jam nereiškė. Jeigu namas nebūtų griaunamas dėl statomo per Nemuną tilto, būtų susitvarkęs visus reikalingus dokumentus ir nustatyta tvarka įregistravęs nuosavybę. Kai miesto savivaldybė priėmė sprendimą statyti tiltą ir griauti namą, dokumentų netvarkė, nes to jau nebuvo galima daryti. Namas buvo pastatytas paties ieškovo lėšomis ir darbu, jis neužėmė kažkieno kito nuosavybės, o būtent iš jo įsigytų statybinių medžiagų pastatytas nekilnojamasis daiktas - gyvenamasis namas. Niekas nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų į savavališkai pastatytą namą. Aplinkiniai kaimynai laikė jį namo savininku. Savivaldybė, suteikdama kitą gyvenamąjį plotą vietoj nugriauto, nevertino savavališkos statybos kaip priešingų teisei veiksmų, t.y. neprilygino savavališkai užimtoms patalpoms, iš kurių pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo iškeldinama nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pažymėtina ir tai, kad 1990-1992 metais nebuvo priimtas Statybos įstatymas, draudžiantis įteisinti savavališkas statybas. Akivaizdu, kad paimant nuosavybę valstybės reikmėms, privalu tinkamai atlyginti už netektą turtą;

114) ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo išsilavinimas - 4 klasės. Iš jo kalbos manieros, paaiškinimų ir atsakymų teismas turėjo galimybę suprasti, kad ieškovas turi sveikatos problemų, jam sunku nuosekliai pasakoti įvykių seką, jis skuba atsakyti į klausimą, neišklausęs iki pabaigos, pasimeta, kai nesugeba atsakyti į klausimą. Tuo galima paaiškinti, kad ieškovas iš pradžių nurodė, kad už medžius - apie 12 vienetų - jam atlygino AB „Kapitalinė statyba“, o vėliau nurodė, kad jis nenuėjo pasiimti pinigų. Tačiau tai nepaneigia, kad kompensacija už vaismedžius ir vaiskrūmius buvo paskaičiuota. Ieškovas nurodė, kad AB „Kapitalinė statyba“ vietoj numatyto nugriauti namo siūlė jam kelis butus. Pirmiausia ( - ), bet ten buvo užimtas, tada ( - ), bet ten jis nesutiko keltis dėl blogos buto būklės, galiausiai ( - ) - namas dar buvo nebaigtas, reikėjo kelis mėnesius laukti;

125) teismo išvada, kad ieškovui neturint nuosavybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, atsakovas butą suteikė nuomos pagrindais, o ne nuosavybėn, nepagrįsta. Akivaizdu, kad savavališkai statant statinį, jokie dokumentai neišduodami, statinio nepriima įstatymų nustatyta tvarka sudaryta ir veikianti komisija, negalima turto inventorizacija ir registracija. Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad asmenims, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Butų privatizavimo įstatymas priimtas 1991-05-28, o „Valstybės žinios" jį paskelbė 1991-06-20 (Nr.17-449), taigi Kauno miesto merui 1991-10-17 pasirašant potvarkį Nr. 1602 galiojo įstatymo nuostatos. Darytina išvada, kad potvarkyje Nr.1602 turėjo būti nurodyta, kad butas ieškovui suteiktas neatlygintinai. Butų privatizavimo įstatymas 7 str. 3 d. numato, kad miesto valdybos sprendimas neatlygintinai perduoti piliečių nuosavybėn gyvenamąjį namą ar butą yra pagrindas įregistruoti nuosavybę. Todėl atsakovo atstovės aiškinimas, kad pradžioje gyvenamas plotas suteikiamas nuomai, o po to butas pripažįstamas nuosavybės teise, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu potvarkiu kitiems asmenims suteikiami butai juos iškeldinant iš vadinamųjų komunalinių butų. Iš potvarkio Nr.1602 ir pažymos prie potvarkio (b.l.18-19) matyti, kad ir kitų asmenų atžvilgiu nepagrįstai nenurodoma, jog butai suteikiami neatlygintinai. Potvarkiu pripažįstamas netekęs galios sprendimo Nr. 101 punktas dėl buto suteikimo B. M., o pažymoje nurodoma, kad ji keliama iš nuosavos namų valdos. Akivaizdu, kad butas turėjo būti suteikiamas neatlygintinai, bet tai nenurodoma. Tas pats ir su tremtiniais - nurodyta tik formuluotė, kad suteikia butus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad potvarkis Nr.1602 neatitiko Butų privatizavimo įstatymo reikalavimų;

136) teismas nepagrįstai nesivadovavo LAT 2009-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2009, kurioje aiškinamas Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. taikymas: buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą valstybinį gyvenamąjį namą ar butą, jei tenkinamos šios sąlygos: 1) buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas; 2) už šio savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Ieškovo atžvilgiu abi šios sąlygos buvo. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Vienu iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 str. 4 p.). CK 4.56 str. 1 d. nurodo, kad asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ir svetimos medžiagos, tampa daikto savininku. Ieškovas pagamino naują daiktą - namą iš savos medžiagos, t.y. iš įsigytų statybinių medžiagų. Ieškovas, pasistatydamas namą, jame gyvendamas, nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, niekas neturėjo daugiau teisių į jo savavališkai pasistatytą namą. Jeigu visuomenės interesais nebūtų statomas tiltas ir dėl to namas nebūtų nugriautas, ieškovas būtų turėjęs galimybę pripažinti statybą teisėta, atlikti inventorizavimą ir kitus būtinus veiksmus. Visa tai nebuvo atlikta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių: namas buvo ilgai statomas, po to nugriautas atsakovo sprendimu. Todėl pripažintina, kad savavališkai pastatytas namas buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. Nuosavybės neliečiamumo principas įtvirtintas LR Konstitucijos 23 str. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginta. Ieškovo gyvenamasis namas buvo paimtas - nugriautas tenkinant visuomenės poreikius - statant tiltą per Nemuną, todėl jam suteiktas butas negali priklausyti valstybės institucijai - savivaldybei, nes priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų sumokėta kompensacija už nugriautą namą. Todėl darytina išvada, kad kompensacija už nugriautą namą nebuvo išmokėta;

147) teismas netyrė svarbių bylai aplinkybių. Ieškovas nurodė, kad jis nepasirašinėjo jokių su butu susijusių dokumentų, išskyrus parašą, gaunant orderį, nurodė, kad nepasirašė 1999-02-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties (be numerio) (b.l.24-25), todėl joje esantis parašas yra tikrai ne ieškovo. Be to, visi trys parašai yra skirtingi (du po sutartimi ir vienas pase). Ieškovo pavardė po parašu ir šalia parašo parašyta tuo pačiu raštu, kaip sutarties įžanginė dalis, o ne ieškovo ranka. Atsakovas nepateikė teismui šios sutarties originalo, todėl nebuvo galima atlikti grafologinę ekspertizę. Nuo buto ieškovui suteikimo 1991-10-17 iki tariamos nuomos sutarties sudarymo 1999-02-25 praėjo pakankamai daug laiko, todėl kyla klausimas, kam teisiškai butas priklausė. Atsakovo atstovė teigė, kad orderis įrodo, jog butas ieškovui suteiktas ne nuosavybėn, o apsigyventi. Tačiau buto paskirtis yra gyvenamoji patalpa, todėl natūralu, kad suteikiama apsigyventi. Be to, tuo laiku vienodi orderiai buvo išduodami tiek komunalinių butų gyventojams, tiek kooperatinių. Orderis savaime nenusako buto teisinio statuso. Orderio forma yra labai sena, įrašai orderyje nusako ieškovo teises į gyvenamąją patalpą, nurodytas orderio išdavimo pagrindas: 1991-10-17 potvarkis Nr.1602;

158) ieškovas elgėsi kaip atsakingas asmuo, nes kreipėsi į savivaldybės instituciją, teiraudamasis, ar jam nereikia privatizuoti buto. Jam buvo paaiškinta, kad butas suteiktas vietoj nugriauto, todėl privatizuoti nereikia. Šiuos ieškovo teiginius patvirtino liudytojas V. B.. Šis parodė, kad vykstant privatizacijai, jis sakė ieškovui apie buto išsipirkimą, nes daugeliui šis klausimas rūpėjo. Pastarasis jam atsakęs, jog buvo savivaldybėje, kur pasakę, jog buto išsipirkti nereikia. Liudytojas J. P. taip pat patvirtino, kad su ieškovu buvo kalba apie gyvenamojo ploto privatizavimą. Ieškovas jam sakęs, kad butą gavo pagal nukėlimą, todėl jokių išsipirkimų nereikia. Liudytojas R. K. nurodė, jog dėdė jam sakęs, kad vieną kartą ėjo aiškintis dėl buto privatizavimo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas rūpinosi butu, domėjosi privatizavimu ir tuo pačiu buto priklausymu jam nuosavybės teise, nes nuosavo buto privatizuoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad praėjo daug laiko, logiška pripažinti, kad neišliko šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovas pasitikėjo valstybės pareigūnų kompetencija ir buvo įsitikinęs, kad gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, 8 straipsnyje - asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija (6 str.). Negalioja joks įstatymas ar teisės aktas, priešingas Konstitucijai (7 str. 1 d.). Vadovaujantis šiomis konstitucinėmis normomis, galiojančiais norminiais aktais teismas turi tinkamai įvertinti visas bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.134-137) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

171) Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje kalbama apie neatlygintiną gyvenamųjų namų ar butų perdavimą piliečių nuosavybėn, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės poreikiams. Kad griaunamas namas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, dokumentų nebuvo pateikta. Pateikti dokumentai, t.y. pažyma prie 1991-10-17 potvarkio Nr. 1602, patvirtina, kad namas ( - ) iš kurio ieškovas buvo iškeltas, pastatytas savavališkai;

182) skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., nepagrįsti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas ( - ) nuosavybės teise priklausė ieškovui. 1991-10-17 potvarkyje Nr. 1602 nurodyta, kad pastatas, kuriame gyveno ieškovas, yra savavalinė statyba. Šis dokumentas, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, ir negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Be to, ieškovo paaiškinimai ir byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ginčo namą ieškovas statė teisėtai, turėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei kitus būtinus dokumentus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas niekada neturėjo nuosavybės teisių į pastatą ( - );

193) nors ieškovas teismo posėdyje teigė, kad jam buvo paskaičiuota kompensacija už vaismedžius ir vaiskrūmius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, negalėjo paaiškinti, kokio dydžio kompensacija buvo paskaičiuota. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pavirtinančių, kad buvo namo statytojas ar kad nuosavybės teise valdė namą ( - ) (be numerio), tai pat nepateikė ir netiesioginių įrodymų, kad jam buvo paskaičiuota kompensacija už vaismedžius ir vaiskrūmius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisinu pagrindu naudojosi žeme bei statė namą. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo veiksmai nuo pat pradžių buvo neteisėti, todėl iš neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti;

204) teismas pagrįstai nurodė, jog butas ( - ), Kaune, ieškovui buvo suteiktas nuomos pagrindais, o ne asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovo argumentai, jog jis manė, kad butas jam suteiktas neatlygintai vietoj nugriauto, nepagrįsti.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1991-10-17 potvarkiu Nr.1602 R. V. buvo suteiktas vieno kambario butas ( - ), Kaune (b.l. 16, potvarkio 25 punktas). Iš Savivaldybės gyvenamųjų patalpų skyriaus viršininko pažymos matyti, kad R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė iškelia iš griaunamo savavališkai pastatyto namo ( - ) prie statomo tilto per Nemuną, be adreso. 1991-10-17 potvarkio Nr. 1602 pagrindu R. V. buvo išrašytas Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 357 (b.l.20). 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas ( - ) perduotas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise (b.l.82-84), pagal Nekilnojamo turto registro duomenis butas ( - ), Kaune nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l.23). 1999-02-25 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamosios patalpos esančios ( - ), Kaune nuomos sutartis (b.l.24-25).

23Pateiktu ieškiniu atsakovui ieškovas R. V. (b.l.101-103) prašė: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduodamo objekto: ( - ); 0,252 tūkst. litų balansinės vertės; 0,245 tūkst. litų likutinės vertės pagal 1992-06-12 techninį inventorizavimą; pripažinti neteisėta ir negaliojančia 1999-02-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (be numerio); pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į vieno kambario 18,03 kv. m gyvenamojo (38,46 kv. m bendrojo) ploto butą ( - ), Kaune.

24Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendimu (b.l.119-121) ieškovo ieškinį atmetė. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ieškovas niekada neturėjo nuosavybės teisių į nugriautą pastatą ( - ) kadangi ieškovas statėsi namą be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas leidimų, tai pripažino ir pats ieškovas tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, o atsakovas butą ieškovui suteikė nuomos pagrindais, o ne asmeninės nuosavybės teise, to pagrindu atmetė visus ieškovo reikalavimus.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo, praradimo pagrindus, nuomos teisinius santykius, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

26Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto gyvenamojo namo ( - ). Ginčo butas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu nuosavybės teise. Butas ( - ), Kaune R. V. buvo suteiktas nuomos sutarties pagrindu. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, jog ieškovas po truputį statėsi namuką ( - ), jame gyveno, kad gavo kompensaciją už sodinius, kad ieškovas suprato, kad suteiktas butas yra jo nuosavybė, negali būti pagrindu tenkinti ieškinį, kadangi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog aplinkybės, nurodytos rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus nuginčytos, paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (LR CPK 197 str. 2 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai-buto nuomos sutartis, orderis apsigyventi nuomojamoje patalpoje, įrašas Nekilnojamojo turto registre apie buto nuosavybės teisę atsakovui leidžia daryti išvadą apie ieškovo ieškinio nepagrįstumą.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti buto nuomos sutartį, o atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 93). Iš bylos medžiagos matyti, kad buto nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 1999 02 25. 1964 m redakcijos CK 329 str. 5 d. numatė, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti ginčijama per 3 metų ieškinio senaties terminą. Terminas ieškovui ginčyti jo sudarytą sutartį pasibaigė 2002 02 25 dieną, kadangi ir šiuo metu galiojančio CK 6.586 str. 5 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinys dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas ir šiuo teisiniu pagrindu (LR CK 1.131 str. 1 d.).

28Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas atmestinas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

30Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31

32apeliacinį skundą atmesti.

33Kauno miesto apylinkės teismo 2010 02 02 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas R. V. patikslintu ieškiniu (b.l.101-103) prašė: pripažinti... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendimu (b.l.119-121) ieškovo... 5. Teismas nustatė, kad 1990-07-13 buvo priimtas potvarkis Nr. 170 „Dėl 1990... 6. Teismas nustatė, kad iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų... 7. Apeliaciniu skundu (b.l.127-130) ieškovas R. V. su teismo sprendimu nesutiko,... 8. 1) aplinkybes, kad ieškovas buvo namo statytojas, nuosavybės teise valdė... 9. 2) sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovas dirbo „tiltuose", kurie... 10. 3) 2009-09-09 vykusiame teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad namą... 11. 4) ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo išsilavinimas - 4 klasės. Iš... 12. 5) teismo išvada, kad ieškovui neturint nuosavybę patvirtinančių... 13. 6) teismas nepagrįstai nesivadovavo LAT 2009-02-02 nutartimi civilinėje... 14. 7) teismas netyrė svarbių bylai aplinkybių. Ieškovas nurodė, kad jis... 15. 8) ieškovas elgėsi kaip atsakingas asmuo, nes kreipėsi į savivaldybės... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.134-137) atsakovas Kauno miesto... 17. 1) Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje kalbama apie neatlygintiną... 18. 2) skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais... 19. 3) nors ieškovas teismo posėdyje teigė, kad jam buvo paskaičiuota... 20. 4) teismas pagrįstai nurodė, jog butas ( - ), Kaune, ieškovui buvo suteiktas... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatytos šios faktinės... 23. Pateiktu ieškiniu atsakovui ieškovas R. V. (b.l.101-103) prašė: pripažinti... 24. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendimu (b.l.119-121) ieškovo... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 26. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas niekada... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio... 28. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė... 30. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 31. ... 32. apeliacinį skundą atmesti.... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 02 02 sprendimą palikti nepakeistą. ...