Byla AS-180-117-07
Dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. C. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 59-590 ir sprendimą Nr. 59-9281. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą šiems aktams apskųsti. Nurodė, kad iki 2006 m. lapkričio 9 d. nežinojo apie tai, kad miškas, į kurį ginčijamais teisės aktais jai atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybės saugomoje teritorijoje ir jo kirsti negalima, t.y., varžoma teisė disponuoti turtu. Taigi iki nurodyto momento nežinodama apie savo teisių pažeidimą pareiškėja negalėjo jų ginti teisme. Termino praleidimą taip lėmė pareiškėjos amžius, sveikatos būklė.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino, pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

8Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems aktams apskųsti. Iš su skundu patektų dokumentų matyti, kad ginčijamuose aktuose nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 II, XXVI, XXIX, XXXIV ir XXXV punktuose reglamentuoti specialieji žemės naudojimo apribojimai, todėl pareiškėja, gavusi skundžiamus administracinius aktus, turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl grąžintinam miškui nustatytų apribojimų, tačiau to nepadarė. Teismo nuomone, svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai trukdžiusia laiku kreiptis į teismą, pripažįstama ne bet koks susirgimas, o tik ūmi liga ar gydymas gydymo įstaigos stacionare. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų apie ligų paūmėjimą ar pareiškėjos stacionarų gydymą gydymo įstaigose laikotarpiu nuo 1999 m. iki skundo padavimo teismui dienos, todėl, teismo nuomone, jos sveikatos būklė nelaikytina termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Asmens amžius administracinių teismų praktikoje taip pat nelaikytinas objektyvia termino praleidimo priežastimi. Be to, kaip matyti iš prie skundo pateikto pareiškėjos prašymo VĮ ,,Veisiejų miškų urėdija“ urėdui, pareiškėjos amžius netrukdė jai paduoti prašymo dėl jai priklausančio miško kirtimo.

9Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju termino kreiptis į teismą praleidimą nulėmė ne objektyvios kliūtys, bet subjektyvios priežastys, todėl terminas neatnaujintinas.

10III.

11Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Asmens individualios fizinės savybės (amžius, sveikatos būklė) neturi apriboti jo teisės teisme ginti savo interesus. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai asmeniui garantuoja teisę į teisminę gynybą.

132) Pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises nei matininkas, nei žemėtvarkos tarnybos darbuotojai neinformavo jos apie tai, kad miškas, į kurį jai atkuriamos nuosavybės teisės, yra kraštovaizdžio draustinyje, vandens telkinių apsauginėje juostoje.

143) Tik iš VĮ ,,Veisiejų miškų urėdija“ urėdo pasirašyto 2006 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. VI(7.19)-853 pareiškėja sužinojo, kad nuosavybės teise jai priklausantis miškas yra kraštovaizdžio draustinyje, kuriam taikomi įvairūs disponavimo apribojimai. Šiame rašte pateikta informacija leido pareiškėjai suvokti, kad pažeidžiamos jos teisės, kad atkurta nuosavybė nėra reali galimybė disponuoti turtu, todėl kreiptasi į teismą, siekiant apginti pažeistas teises.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskirasis skundas atmestinas. Pareiškėja į teismą, skųsdama 1999 m. liepos 9 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos teisės aktus, kuriais jai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kreipėsi akivaizdžiai praleidusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą šiems aktams apskųsti. Faktą, kad praleistas skundo padavimo terminas, pripažįsta ir pati pareiškėja, tačiau mano, kad jis, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, turėtų būti atnaujintas.

18Svarbiomis termino praleidimo priežastimis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme laikytinos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, galėjusiomis objektyviai sutrukdyti skundą teismui paduoti laiku.

19Ginčijamuose aktuose buvo nurodyta, kokiame teisės akte reglamentuoti specialieji žemės naudojimo apribojimai, taikomi nekilnojamajam turtui, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės. Juose minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas viešai ir pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti. Tačiau ji, nebūdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, daugiau nei septynerius metus nesidomėjo, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos jos turtui. Pareiškėjos minimas Valstybinės įmonės ,,Veisiejų miškų urėdija“ 2006 m. lapkričio 9 d. raštas nėra reikšmingas sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi jame nurodytas aplinkybes pareiškėja turėjo galimybę išsiaiškinti žymiai anksčiau. Kolegijos vertinimu, asmens amžius bei jo sveikatos būklė, jei tai neturi įtakos kitoms šio asmens savybėms, galinčioms riboti jo sugebėjimus aktyviai veikti, nepripažintina priežastimis, trukdžiusiomis atlikti konkretų veiksmą. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei pareiškėjos amžius, nei sveikata jai nesutrukdė tinkamai įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Byloje nėra duomenų, kad iškart po ginčijamų aktų priėmimo pareiškėjos sveikata būtų pablogėjusi taip, kad jos gebėjimas būti aktyviai būtų apribotas. Pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, jog pati dėl amžiaus bei sveikatos būklės nepajėgi suprasti jos atžvilgiu priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galėjo laiku kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.

20Teisė kreiptis į teismą privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą teismui praleido. Nenustačius svarbių termino parleidimo priežasčių, terminas negali būti atnaujinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas jau susiklosčiusių teisinių santykių apibrėžtumas bei stabilumas. Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino teisėtai ir pagrįstai. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Atskirąjį skundą atmesti.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai