Byla 2A-544-232/2015
Dėl 8243,53 Lt žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Loretos Bujokaitės (Lipnickienės), Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ME transportas“ ieškinį atsakovui S. V. dėl 8243,53 Lt žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas UAB „ME transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 8243,53 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas S. V. 2010-12-23 sudarė darbo sutartį Nr. 361, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į vairuotojo pareigas.2010 12 23 su atsaokovu buvo sudaryta individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr.354. Atsakovas nuo 2011-02-10 iki 2011-03-19 kartu su kitu vairuotoju V. B., pagal ieškovo direktoriaus 2011 02 09 įsakymą dėl jų komandiruotės, reiso Nr. 042064 vykdė savo darbines funkcijas, kurių vykdymui atsakovui ir jo porininkui buvo perduotos tarptautinių kuro tiekėjų kreditinės kuro kortelės bei kitos komandiruotės metu reikalingos materialinės. 2011-03-05 būdamas reise, atsakovas informavo ieškovą, kad prarado dvi ieškovui priklausančias kuro kreditines korteles. Tą pačią dieną ieškovas blokavo abi korteles. Nustačius, kad reiso metu nuo 2011-03-03 iki 2011-03-05 su atsakovui ir jo porininkui išduotomis ir jų prarastomis dviem kortelėmis buvo įsigyta ženkliai daugiau kuro, nei reiso metu realiai galima buvo sunaudoti, įsigyta 8978,30 l dyzelinio kuro už 10 174,98 EUR, darbdavys 2011 03 28 paprašė ieškovo ir jo porininko pasiaiškinimo. 2011 03 29 įsakymu darbdavys įpareigojo atsakovą atlyginti pusę materialinės žalos 5087,49 EUR, tą pačią dieną šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo geruoju.

6Atsakovas iki darbo sutarties nutraukimo atlygino 2700 EUR žalos ir liko pagal susitarimą skolingas 8243,53 Lt negrąžintos žalos dalį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.

7A. S. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas kreipdamasis į teismą yra akivaizdžiai nesąžiningas, reikalavimas atlyginti žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 2012 m. balandžio mėnesį darbe jam patyrus autoįvykį, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Atsakovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl ko toliau dirbti vairuotoju jis negalėjo, o darbdavys negalėjo pasiūlyti kito darbo. Todėl šalys susitarė, kad atsakovas iš darbo išeis jo paties prašymu, o darbdavys mainais atsisakys reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir neturės jokių pretenzijų atsakovui dėl likusios nesumokėtos žalos dalies. Gavęs ieškovo pareiškimą ir teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo atsakovas kreipėsi į buvusį darbdavį ir buvęs jo tiesioginis viršininkas R. J. jį patikino, kad jo skola yra anuliuota. Kad darbdavys anuliavo jo skolą patvirtina ir tai, kad išeinant iš darbo jam buvo sumokėtas visas darbo užmokestis ir 1 000 eurų garantinė įmoka galimiems nuostoliams padengti. Vykstant į komandiruotę, kuro kortelės buvo išduotos ne jam o jo porininkui V. B., kuris už jas pasirašė, todėl ne atsakovas, o V. B. buvo atsakingas už šių kortelių praradimo ir nuostolių įmonei padarymą panaudojant šias korteles. Tuo tarpu ieškovas, būdamas stipresniąja sandorio šalimi įmonei padarytą žalą padalino abiem vairuotojams, o atsakovas nežinodamas savo teisių ir bijodamas prarasti darbą pasirašė darbdavio pateiktus dokumentus, tame tarpe ir 2011-03-29 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, nes sudarytas nesant tam teisėto pagrindo reikalaujant atlyginti įmonei kito asmens padarytą žalą.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

9Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė UAB „ME transportas“ iš S. V. 8 243,53 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 243,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-09-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 247 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš S. V. 12,82 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas nurodė, kad darbo santykiuose darbuotojas laikomas silpnesne santykių šalimi, tačiau tokia jo padėtis nesuteikia jam daugiau teisių ar garantijų negu numato įstatymas, bei neatima galimybių ginti darbdavio pažeistas savo teises. Todėl atsakovo teiginį, kad jis susitarimą dėl žalos darbdaviui atlyginimo pasirašė iš baimės ir besąlygiškai, teismas vertino kritiškai. Teismas sprendė, jog sudarydamas sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės asmuo suvokė ir sutiko su jos sąlygomis, nes priešingu atveju nebūtų pasirašęs darbo sutarties su darbdaviu, taigi žinojo, kad privalės visiškai atlytinti darbdaviui padarytą žalą. Žalos dėl per didelio kiekio kuro pirkimo pagal prarastas korteles fakto atsakovas neginčija. Todėl darbdavio reikalavimas atlyginti padarytą žalą negalėjo atsakovo nei išgąsdinti, nei nustebinti tiek, kad būtų praradęs gebėjimą suvokti ko iš jo reikalauja darbdavys ir kokios sumos. Tačiau atsakovas neginčijo darbdavio įsakymo dėl žalo atlyginimo, pasirašė susitarimą su darbdaviu dėl žalos atlyginimo ir jį vykdė. Neginčijo nei savo prievolės atlyginti žalą, nei žalos sumos. Neginčijo to nei susipažinęs su direktoriaus įsakymu nei vėliau inicijavus darbo ginčą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino savo prievolę darbdaviui ir sutiko su nurodyta jam atlyginti žalos suma, ir šią aplinkybę vertina, kaip atsakovo pripažintą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas panaikino jo skolą nesumokėtoje dalyje, nepatvirtino jokie įrodymai. Net jei atsakovas dėl skolos panaikinimo iš tiesų kalbėjo su ieškovo darbuotoju vadybininku R. J. ir šis patikino atsakovą, kad įmonė iš jo skolos nereikalaus, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, nes R. J. neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimus įmonės finansiniais klausimais, ką jis patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl teismas sprendė, kad neįgalintų darbuotojų pažadai ir susitarimai nesukelia įmonei jokių teisinių pasekmių ir tuo pagrindu ieškovas neturi prievolės ieškovui atlyginti žalą. Teismas konstatavo, jog atsakovas Susitarimo po jo sudarymo neginčijo, su juo sutiko ir vykdė, todėl, šis Susitarimas nėra akivaizdžiai niekinis, ieškinį tenkino visiškai.

11III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

12Apeliantas (atsakovas) S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; grąžinti atsakovui žyminio mokesčio 279,55 Lt permoką. Nurodė, kad priešingai nei nurodė teismas jokios sutarties pasirašymas nesudaro pagrindo manyti, kad darbuotojas būdamas silpnesniąja šalimi, esant nenumatytai situacijai, nuo kurios priklauso jo kaip darbuotojo ateitis įmonėje, nepasimes ir vykdys visus susitarimus neturėdamas jokios baimės prarasti savo darbo vietos. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad 2011-03-29 susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasirašytas tik po to, kai prieš tą pačią dieną S. V. atžvilgiu buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr.042064, kuriuo atsakovui buvo įsakyta atlyginti įmonei padarytą žalą. Apie šio įsakymo apskundimą bei galimybę pareikšti nesutikimą su juo atsakovui paaiškinta nebuvo. Todėl atsižvelgiant į tokį nesąžiningą ieškovo netiesioginį spaudimą atsakovui, jis neturėjo jokios kitos išeities kaip tik pasirašyti minėtą susitarimą.

13Atsakovas nesutinka su teismo išvada „kad jis pripažino savo prievolę darbdaviui ir sutiko ją atlyginti", kadangi direktoriaus įsakymą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo pasirašė jausdamas baimę būti atleistam iš darbo, bei nežinodamas savo teisių ginčyti ieškovo įsakymą ir nežinodamas savo atsakomybės ribų pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

14Teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisakė dėl to ar darbdavio reikalavimas atlyginti žalą apskritai buvo pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas nepasirašė už kuro kortelių saugojimą, todėl ir atsakomybė jam kilti negalėjo. Šalių pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas atsakė tik už jam perduotas vertybes. Kadangi pavogtos kuro kortelės perduotos atsakovui nebuvo, direktoriaus įsakymas atlyginti žalą bei juo pagrindu surašytas susitarimas yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

15Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, jų priežastinio ryšio su atsiradusia žala ieškovui, todėl ir šiuo pagrindu sprendimas naikintinas.

16Ieškovo paskaičiavimai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti, kadangi nepateikta jokių įrodymų kiek kuro sunaudota, šio reiso metu išskaitant kuro vagystę, bei kiek kuro turėtų sunaudoti atsakovo vairuojamas automobilis pagal automobilio techninius parametrus, todėl ieškinio suma bei reikalavimo pagrindas yra ieškovo neįrodyti ir atsakovo ginčyti.

17Per visą įmonėje išdirbtą laiką atsakovas nėra matęs ir bendravęs su įmonės direktoriumi, visus iškylančius klausimus sprendė per R. J., todėl ir šiuo atveju skolos anuliavimo klausimas buvo išspręstas būtent bendraujant su juo. Faktą, kad jis buvo pranešęs atsakovui jog skola jam anuliuota, pripažino ir pats R. J. po faktinių aplinkybių protokolo ir garso įrašo pagarsinimo.

18Ieškovas UAB „ME Transportas“ atsiliepimu prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad vykdydami darbines funkcijas tiek transporto priemone, tiek tarptautinių kuro tiekėjų kreditinėmis kuro ir kelių kortelėmis naudojasi abu vairuotojai atsakovas ir jo porininkas V. B., ši faktą atsakovas pats patvirtino Trakų rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu. Taip pat 2011-03-28 paaiškinime atsakovas patvirtino, kad reiso vykdymui jis gavo tarptautinių kuro tiekėjų kreditines kuro ir kelių korteles. Todėl bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

19Atsakovo teiginys, kad jam buvo daromas netiesioginis spaudimas ir jis neturėjo jokios kitos išeities kaip tik pasirašyti Susitarimą yra nepagrįstas, kadangi pats atsakovas pripažino savo atsakomybę, neginčijo ieškovo priimto įsakymo dėl žalos atlyginimo, sutiko atlyginti pusę ieškovo patirtos materialinės žalos bei geranoriškai vykdė pasirašytą Susitarimą bei atlygino ieškovui 2700 eurų žalos. Šioje byloje atsakovas aiškiai suvokė ir suprato jo pasirašyto susitarimo turinį ir iš jo kylančius įsipareigojimus bei juos vykdė.

20Ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios dalies skolos priteisimo pagal tarp šalių pasirašytą susitarimą, o ne dėl padarytos žalos atlyginimo. Padarytos žalos dydis buvo apskaičiuotas po reiso pabaigos ieškovui iš tarptautinių kuro tiekėjų tinklų gavus ataskaitas apie atsakovo reiso metu atliktus dyzelinio kuro pirkimus.

21Neįgalintų darbuotojų pažadai ir susitarimai nesukelia įmonei jokių teisinių pasekmių ir to pagrindu negalima teigti, kad atsakovas neturi prievolės ieškovui grąžinti skolą. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

23Byloje kilęs ginčas dėl darbuotojo ir darbdavio susitarimo tarp darbuotojo pasirašiusio individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir darbdavio susitarimo dėl žalos atlyginimo teisėtumo vykdymo.

24Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytą žalą kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų.

25Remiantis bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad apeliantas dirbo pas ieškovą pagal 2010-12-23 šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 361, vairuotoju. (b.l.19-22) iki 2013 02 25 kai darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo (apelianto) prašymu, remiantis DK 127 straipsnio 1 dalimi. 2011-12-23 šalys taip pat sudarė visiškos apelianto materialinės atsakomybės sutartį Nr. 354 (b.l.23-24).

26Nuo 2011-02-10 iki 2011-03-19 atsakovas su kitu vairuotoju V. B. pagal 2011-02-09 direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės (reiso Nr. 042064) buvo išsiųsti į komandiruotę į užsienį (b.l.25), pavedant kelionę atlikti vilkiku registracijos Nr. ( - ) su puspriekabe šaldytuvu DG-675 atitinkamai pavedant buhalterijai apmokėti kelionės išlaidas.

27Krovininio automobilio kelionės lape išduotame 2011 02 10 grįžimo data pažymėta 2011 03 19, nurodytos abiejų vairuotojų pavardės: V. B. ir S. V. taip pat nurodytas vilkiko ir puspriekabės markė bei registracijos numeriai, išduoti dokumentai: TIR Carnet, CMR, leidimai, kreditinės kuro ir kelių kortelės. Kelionės lape nurodyta jog išvažiuojant dokumentus priėmė V. B. (b.l.26).

28Apeliantas neginčija, kad šame reise buvo prarastos kreditinės kuro kortelės ( - ) ir Shell ( - ) (26,27). Taip pat neginčija jog 2011 03 05 su porininku informavo ieškovą, kad prarado ieškovui priklausančias kreditines kuro korteles, kurias ieškovas 2011-03-05 tą pačią dieną kai gavo vairuotojų pranešimą apie kortelių dingimą užblokavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-03-28 ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (b.l.27), o atsakovas 2011-03-28 pateikė ieškovui pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2011-03-02 pakrovimo metu iš jų buvo pagrobtos kuro kortelės, apie kurių dingimą pastebėjo tik atvažiavę piltis, kuro 2011-03-05 (b.l. 28). 2011 03 29 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. 042064 nurodyta įmonę patyrus 10174,98 eurų žalą, įsakant apeliantui atlyginti 5087,49 eurų materialinės žalos ( b.l.29). Su minėtu įsakymu apeliantas supažindintas pasirašytinai (b.l.29). Tą pačią dieną, 2011-03-29 šalys pasirašė susitarimą dėl darbuotojo materialinės žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, kuriuo apeliantas pripažino padaręs darbdaviui 5087,49 EUR žalos ir įsipareigojo ją atlyginti pagal susitarimo 3 punkte numatytą grafiką per 18 mėnesių mokėdamas po 300 EUR kas mėnesį ir paskutinįjį mėnesį sumokėdamas 287,49 EUR (b.l.30-32) žala turėjo būti išmokėta laikotarpiu nuo 2011 03 29 iki 2012 08 29. Apeliantas šio susitarimo pagrindu ieškovui atlygino 2700 eurų žalos. Nutraukus darbo sutartį atsakovas liko skolingas ieškovui 2387,49 eurų žalos dalį ir nuo darbo sutarties nutraukimo savo įsipareigojimų pagal Susitarimą nebevykdė. Šias aplinkybes apeliantas taip pat pripažįsta.

29Apeliantas teigia jog nėra atsakingas už padarytą žalą, nes šalių pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1.1. punkte nurodyta jog darbuotojas atsako už krovinių, bagažo, transporto priemonių, degalų dokumentų ir kitų materialinių vertybių jam perduotų vykdant jo pareigas pagal darbo sutartį. Todėl jo nuomone už žalą praradus korteles turėjo atsakyti tik materialines vertybes priėmęs saugoti asmuo, nurodo jog jam kortelės perduotos nebuvo, todėl jis dėl jų praradimo kilusios žalos atlyginti neprivalo. Ieškovo direktoriaus įsakymas bei šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo yra niekiniai prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms todėl negaliojantys. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Pirma apeliantas klaidingai nurodo jog kortelės buvo perduotos V. B. saugoti. Akivaizdu, kad kuro kortelės buvo išduotos vairuotojams jų darbo funkcijoms atlikti ir kadangi vairuotojai atlikdami savo funkcijas vienas kitą keičia kortelėmis naudotis buvo būtinybė jiems abiems, kelionės lape nurodytos abiejų vairuotojų pavardės nurodant, kad išvažiuojant dokumentus priėmė V. B.. Apelianto cituojamame individualios visiškos atsakomybės sutarties 1.1.1. punkte numatyta, kad darbuotojo visiška materialinė atsakomybė atsiranda nuo atitinkamų žymų apie turto ar vertybių perdavimą važtaraštyje ar kitame dokumente padarymo arba faktinio šio turto perdavimo darbuotojui. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms laikytina jog kuro kortelės buvo perduotos abiem keliones lape nurodytiems vairuotojams ne saugojimui (pvz. sandėliavimui), o jų darbinėms funkcijoms atlikti, o V. B. tik patvirtino jų išdavimo faktą, kurio ir pats apeliantas neginčijo, o pasisakydamas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad įprasta praktika dirbant buvo, kad vienas vairuotojas pasirašo gaudamas korteles ir kitus dokumentus patvirtindamas jų išdavimą tačiau naudojasi abu vairuotojai. Jis taip pat nurodė kad ir ginčo reise nors už dokumentų išdavimą pasirašė jo porininkas V. B. bet kortelėmis užpilant degalus naudojosi abu vairuotojai jis kortelėmis naudojosi V. B. poilsio metu kai pastarasis miegodavo.

30Taigi, byloje įrodyta, kad faktiškai kuro kortelės kartu su kitais dokumentais buvo perduotos abiem vairuotojams ir buvo naudojamas kaip priėjimas prie resursų reikalingų darbo funkcijoms atlikti, todėl dėl jų neišsaugojimo fiksuotina abiejų darbuotojų kaltė, dėl kortelių praradimo žalos dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai bei ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta pažyma, žala apskaičiuota atsižvelgiant į pravažiuotų kilometrų kiekį, bei naudojantis kortelėmis įsigytų degalų kiekį, todėl akivaizdus ir ryšys tarp atsakovo ir jo porininko veiksmų bei kilusios žalos.

31Be to, pažymėtina jog ieškovas iki pat ieškinio pareiškimo nei darbdavio įsakymo dėl žalos atlyginimo, nei susitarimo dėl žalos atlyginimo neginčijo šalių, o pirmosios instancijos teismui nepriėmus jo priešieškinio, atskiro ieškinio, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, dėl susitarimo ir įsakymo nuginčijimo nėra pareiškęs. Apeliantas susitarimą vykdė ir yra atlyginęs didžiąją žalos dalį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nors darbo santykiuose darbuotojas ir laikomas silpnesne santykių šalimi, tačiau tokia jo padėtis nesuteikia jam daugiau teisių ar garantijų negu numato įstatymas, bei neatima galimybių ginti darbdavio pažeistas savo teises.

32Apeliantas teigia jog susitarimą dėl žalos darbdaviui atlyginimo pasirašė nenorėdamas prarasti darbo. Tačiau tolimųjų reisų vairuotojo specialybė yra paklausi darbo rinkoje, todėl net jei tikėti jo versija, kad dėl konfliktinės situacijos būtų priverstas nutraukti darbo santykius su ieškovu, tai negalėjo būti kliūtimi ginčyti darbdavio veiksmus, nes apeliantui nesudarytų sunkumų susirasti kitą darbdavį. Apeliantas neįrodinėjo jog susitarimą pasirašė dėl ekonominio spaudimo ar kad patyrė realių darbdavio grasinimų ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis) Apeliantas pasirašydamas sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės turėjo suvokti ir be abejonės suvokė jos esmę, kad yra atsakingas už darbdavio materialinių vertybių ir darbo priemonių išsaugojimą ir kad priešingu atveju jam gali tekti atlyginti darbdaviui žalą ir sutiko su tokiomis darbo sąlygomis.

33Apeliantas teigia jog šalių pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo prieštarauja imperatyvioms, jo nuomone DK 245 straipsnio ir šalių pasirašytos Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1.1, punkto nuostatoms todėl teismas turėjo ex officio taikyti niekinių sandorių pasekmes. Tačiau DK 245 straipsnis nėra imperatyvi įstatymo nuostata jame pateikiama materialinės atsakomybės sąvoka, o šalių pasirašytos sutarties 1.1.1. punktas kaip minėta numatė darbuotojo atsakomybės ribas, jame nurodoma, kad darbuotojo atsakomybė atsiranda nuo atitinkamų žymų krovinio važtaraštyje ar kitame dokumente padarymo arba faktinio šio turto perdavimo darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė jog nesant reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Šiuo atveju darbuotojas gera valia pripažino padaręs žalą darbdaviui ir sutiko ją atlyginti, šalys susitarė dėl tokio atlyginimo tvarkos, žalos išmokėjimas išdėstytas per pusantrų metų. Toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes jokia darbo teisės norma nedraudžia taip susitarti. Tokį draudimą numatančios normos nenurodo ir apeliantas. Todėl šalių susitarimui netaikytinos niekinio sandorio pasekmės. Ieškovas yra įvykdęs dalį sandorio todėl remiantis CK 1.79 straipsnio 2 dalimi preziumuojama jog jis sandorį patvirtino ir remiantis minėto straipsnio 1 dalimi prarado teisę sandorį nuginčyti.

34Apelianto teiginiai neva ieškovas buvo sutikęs jo įsiskolinimą anuliuoti neturi įtakos ginčo sprendimui, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pokalbiai skolos panaikinimo tema su vienu iš ieškovo darbuotoju vadybininku R. J. ir jo žodiniai patikinimai, kad įmonė iš atsakovo skolos nereikalaus, neturi teisinės reikšmės, nes šis darbuotojas neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus įmonės finansiniais klausimais, ką R. J. patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdyje.

35Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

36Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

Nutarė

38Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas UAB „ME transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas S. V. 2010-12-23 sudarė darbo sutartį Nr.... 6. Atsakovas iki darbo sutarties nutraukimo atlygino 2700 EUR žalos ir liko pagal... 7. A. S. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad darbo santykiuose darbuotojas laikomas silpnesne santykių... 11. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 12. Apeliantas (atsakovas) S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-04-30... 13. Atsakovas nesutinka su teismo išvada „kad jis pripažino savo prievolę... 14. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisakė dėl to ar darbdavio... 15. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės... 16. Ieškovo paskaičiavimai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti, kadangi... 17. Per visą įmonėje išdirbtą laiką atsakovas nėra matęs ir bendravęs su... 18. Ieškovas UAB „ME Transportas“ atsiliepimu prašė Trakų rajono apylinkės... 19. Atsakovo teiginys, kad jam buvo daromas netiesioginis spaudimas ir jis... 20. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios dalies skolos priteisimo pagal... 21. Neįgalintų darbuotojų pažadai ir susitarimai nesukelia įmonei jokių... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 23. Byloje kilęs ginčas dėl darbuotojo ir darbdavio susitarimo tarp darbuotojo... 24. Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė... 25. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais byloje... 26. Nuo 2011-02-10 iki 2011-03-19 atsakovas su kitu vairuotoju V. B. pagal... 27. Krovininio automobilio kelionės lape išduotame 2011 02 10 grįžimo data... 28. Apeliantas neginčija, kad šame reise buvo prarastos kreditinės kuro... 29. Apeliantas teigia jog nėra atsakingas už padarytą žalą, nes šalių... 30. Taigi, byloje įrodyta, kad faktiškai kuro kortelės kartu su kitais... 31. Be to, pažymėtina jog ieškovas iki pat ieškinio pareiškimo nei darbdavio... 32. Apeliantas teigia jog susitarimą dėl žalos darbdaviui atlyginimo pasirašė... 33. Apeliantas teigia jog šalių pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo... 34. Apelianto teiginiai neva ieškovas buvo sutikęs jo įsiskolinimą anuliuoti... 35. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus kolegija, vadovaudamasis Lietuvos... 38. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti...