Byla AS-552-816-14
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. N. skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) teismui pripažinus, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 12-01-467; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 12 285,37 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 4) administracinės bylos dalį, kurios ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti iki kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą (Konstitucinio Teismo bylų Nr. 12/2013 ir 21/2013); 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 818,40 Lt.

5Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio gavęs sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nemanė, jog yra pažeidinėjamos jo teisės, nes žinojo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. yra priimtas Laikinasis įstatymas. Pareiškėjas nurodė manęs, kad pensijos mažinimui yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Apie tai, kad pensija buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas teigė nežinojęs. Apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėjas nurodė sužinojęs 2012 m. vasario 6 d. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tik 2013 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog ginčuose dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą ir konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas paaiškino į teismą nesikreipęs, nes pagrįstai tikėjosi, kad bus išmokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jos neišmokėjimą. Pareiškėjas nurodė, jog yra įsitikinęs, kad nėra praleidęs trejų metų senaties termino, kadangi apie savo teisių galimą pažeidimą galėjo sužinoti tik 2012 m. vasario 6 d., o apie tai, kad valstybinės pensijos mažinimui buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, sužinojo tik gavęs atsakovo atsakymą, t. y. 2014 m. kovo 20 d.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 16) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti R. N. skundą.

8Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nustatė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota nuo 2010 m. sausio 1 d., pareiškėjui 2010 metų sausio mėnesio pensija buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, todėl trejų metų terminas skundui paduoti baigėsi 2013 m. vasario mėnesį, t. y. pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo. Teismas vertino, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

9Skundo reikalavimą sustabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, neatnaujinus praleisto termino pareiškėjo reikalavimui dėl pensijos nepriemokos priteisimo, teismas laikė išvestiniu iš minėto pareiškėjo reikalavimo, todėl jį taip pat atsisakė priimti.

10III.

11Pareiškėjas R. N. atskiruoju skundu (b. l. 26-29) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

12Pareiškėjas pabrėžia, kad į teismą nesikreipė, nes pagrįstai tikėjosi, jog jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jos neišmokėjimą. Pareiškėjas pažymi, jog iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo bei 2013 m. birželio 11 d. pranešimo žiniasklaidai, apie galimą savo teisių pažeidimą nežinojo. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl negalima atnaujinti termino skundui paduoti, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14IV.

15Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą pritaikius Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nepatenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

16Pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), pagrįstai nurodė, kad procesinis terminas reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti yra 3 metai.

17Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str.) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi nusprendė, kad kreipimuisi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nuostata pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą.

18Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. Ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas apie jo teisę gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją galimai pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. balandžio mėnesį, t. y. daugiau nei metais praleidęs trejų metų procesinį terminą.

19Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) dėl termino atnaujinimo yra pažymėjęs, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo pabrėžtina, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio mėnesį kreipėsi į administracinį teismą teisminės gynybos teisinių santykių srityje, kuri įstatymų leidėjo nebuvo sureguliuota nei procesinio termino kreiptis į teismą prasme, nei kitais aspektais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Pabrėžtina, kad būtent šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo prieita prie išvadų, kad specialiuoju procesiniu terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas. Pabrėžtina ir tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte (užpildant teisinio reguliavimo spragą jis nuo 2013 m. kovo 12 d. įtvirtintas administracinių teismų praktikoje), todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galimai pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje (2013 metų) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

21Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija vertina, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjo) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, t. y. kad pareiškėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog valstybė po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo nustatys neišmokėtos pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmą ir grąžins neišmokėtą dėl ekonominės krizės valstybinės pensijos dalį, tačiau įsitikinęs, kad įstatymų leidėjas to nedaro, prašo teisminės gynybos. Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad turtiniai praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

22Išvardytas priežastis teisėjų kolegija pripažįsta svarbiomis priežastimis, kurios pareiškėjui sudarė objektyvias kliūtis paduoti teismui skundą per 3 metų procesinį terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą dėl praleisto termino atnaujinimo bylose dėl valstybinių pensijų, paskirtų ir pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nepriemokų priteisimo (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-169/2014, AS143-219/2014, AS502-212/2014, AS502-213/2014, AS756-215/2014, AS525-267/2014, AS756-279/2014, AS756-280/2014, AS143-467/2014, AS502-472/2014, AS525-469/2014, AS602-205/2014, A525-409/2014 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose.

23Remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, naikinama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija pirmiau išvardytas priežastis pripažįsta svarbiomis procesinio termino paduoti skundą praleidimo priežastimis, todėl tenkina pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, atnaujina kreipimosi į teismą terminą ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą tenkinti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo R. N. prašymą patenkinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

27Skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. N. skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio gavęs sumažintą... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi... 8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 9. Skundo reikalavimą sustabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės... 10. III.... 11. Pareiškėjas R. N. atskiruoju skundu (b. l. 26-29) prašo... 12. Pareiškėjas pabrėžia, kad į teismą nesikreipė, nes pagrįstai tikėjosi,... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. IV.... 15. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos... 16. Pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio... 17. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas... 19. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį,... 20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino... 21. Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo... 22. Išvardytas priežastis teisėjų kolegija pripažįsta svarbiomis... 23. Remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus apygardos administracinio teismo... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą tenkinti.... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį... 27. Skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti... 28. Nutartis neskundžiama....