Byla I-2576-142/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija, ir

Nustatė

2pareiškėjas E. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų Vadovybės apsaugos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 14852 litus 77 centus atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo. Klausimą dėl tinkamo atsakovo šioje byloje palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad iki 2006-08-08 jo pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Seimo 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 nustatantis, kad valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficiento vienetas yra jau ne minimalios mėnesinės algos dydis, o pareiginės algos bazinis dydis, taip pat nustatantis, kad 2006 metų bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas, yra lygus 430 litų, pakartotinai įteisina nuo 2003 m. nekintantį ir ekonomine, socialine ir teisine prasme diskriminuojantį pareiginės algos skaičiavimą. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Pareiškėjas savo reikalavimą pagrindžia pateiktais skaičiavimais. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 atitinka Konstituciją.

3Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

4Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį griežtai laikėsi teisės aktų nuostatų, nėra įrodymų, kad departamentas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir netinkamai apskaičiavo pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį.

5Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

6Lietuvos valstybės atstovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į skundą pasisako, kad skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Remiasi tuo, kad Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pasisakė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja.

7Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą pasisako tik, kad teismo sprendimas įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms neturės, todėl ministerija netūrėtų būti įtraukta dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

9Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

10Skundas atmestinas.

11Ginčas kilęs iš tarnybos teisinių santykių, o tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d., pareiškėjo darbdavys yra Vadovybės apsaugos departamentas. Pareiškėjas pirminiais ir pagrindiniais tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai susijęs su Vadovybės apsaugos departamentu. Todėl tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

12Bylos duomenimis, pareiškėjas dirba Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos statutiniu valstybės tarnautoju.

13Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Taip pat, kad Seimo 2007-07-19 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas pakartotinai įteisina nuo 2003 m. nekintantį ir ekonomine, socialine ir teisine prasme diskriminuojantį pareiginės algos skaičiavimą.

14Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Taip pat Seimo 2007-07-19 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris nustato, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra jau ne minimalios mėnesinės algos dydis, o pareiginės algos bazinis dydis. Ginčo teisiniams santykiams spręsti svarbi yra minėto įstatymo dalis, nustatanti, kad bazinis dydis 430 litų taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį tik 2006 metais, nes pareiškėjas nurodo, kad neteisingas MMA buvo taikomas apskaičiuojant jo darbo užmokestį iki 2006-10-31, ir prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą būtent iki šios datos.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“. Todėl pagrindo teismui abejoti šio įstatymo konstitucingumo nėra, atitinkamai nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreitis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 atitinka Konstituciją.

16Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

18pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinti.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė... 2. pareiškėjas E. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašo... 3. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 4. Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos... 5. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 6. Lietuvos valstybės atstovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija... 7. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į... 9. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 10. Skundas atmestinas.... 11. Ginčas kilęs iš tarnybos teisinių santykių, o tarnybos teisiniai santykiai... 12. Bylos duomenimis, pareiškėjas dirba Vadovybės apsaugos departamente prie... 13. Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 14. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad... 16. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai,... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 18. pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 19. Pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį... 20. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...