Byla Iv-1312-580/2012
Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Rūtai Didikei, atsakovo atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Arbolitas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3UAB „Arbolitas“ skunde prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisijos) 2011-10-10 sprendimą Nr. S-227 (7-181/2011), išskyrus jo dalį, kuria pakeistas nurodymas sumokėti 40 % dydžio baudas pakeistas nurodymu sumokėti 10 % dydžio baudas, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-07-13 sprendimą Nr. 69 - 171, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-07 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. TV0/3-8, kuriuo patvirtintas 2010-12-09 patikrinimo aktas Nr. 2-3-26.

4Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija), atlikusi UAB „Arbolitas“ mokestinį patikrinimą 2010-12-09 surašė patikrinimo aktą Nr. 2-3-26, kurį mokesčių administratorius 2011-03-07 sprendimu Nr. TVO/3-8 patvirtino ir nurodė sumokėti jame priskaičiuotas sumas bei skyrė 40 % atitinkamų mokesčių ir įmokų baudas, t. y. 132 368 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) baudos, 31 486 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų baudos, 6 610 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) baudos, 1 902 Lt pelno mokesčio baudos, 20 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudos. Atsakovas 2011-07-13 sprendimu Nr. 69-171 Inspekcijos sprendimą patvirtino. Pareiškėjas 2011-08-01 pateikė skundą Komisijai, kuri 2011-10-10 sprendimu Nr. S-227-(7-181/2011) iš dalies panaikino atsakovo skundžiamo sprendimo dalį, t. y. vietoje nurodymo sumokėti 40 proc. dydžio 6 610 Lt PVM baudą, 40 proc. dydžio 1 902 Lt pelno mokesčio baudą ir 40 proc. dydžio 20 Lt socialinio mokesčio baudą, nurodė sumokėti 10 proc. dydžio 1 652 Lt PVM baudą, 10 proc. dydžio 475 Lt pelno mokesčio baudą ir 10 proc. dydžio 5 Lt socialinio mokesčio baudą, kitą atsakovo sprendimo dalį patvirtino.

5Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius neišsiaiškino kokią iš kasos išsimokėtos 2 026 650,03 Lt sumos dalį J. M. panaudojo įmonės reikmėms, o kokią – asmeniniams reikalams. Neatsižvelgta, kad 2009-10-27 įtariamojo apklausos protokole J. M. nurodė dalį pinigų panaudojęs įmonės reikmėms. Tai užfiksuota Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 baudžiamajame įsakyme. Ši pinigų dalis negalėjo būti laikoma dividendais ir apmokestinama. Mokesčių administratorius nenustatė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu visą iš kasos išimtą 2 026 650,03 Lt sumą laikė J. M. asmenine nauda, išvadas grindė prielaidomis, kuo pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalį.

6Pažymėjo, kad Komisija tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų bei pateiktų įrodymų, t. y. įmonės direktoriaus 2008-10-23 įsakymo Nr. 20 „Dėl komandiruotės į Ispaniją“. Pagal 2008-09-12 avansinio mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ) bei pagal 2008-10-27 sąskaitą Nr. ( - ) įmonė įsigijo skrydžio ir apgyvendinimo Tenerifėje paslaugas. Įmonė įsakymu pavedė įmonės direktoriui ir vadybininkei vykti į Tenerifę bendrovės reikalais, o buhalterei apskaičiuoti komandiruotės išlaidas. Pagal GPM įstatymo 17 straipsnio nuostatas, pareiškėjo patirtos išlaidos darbuotojų komandiruotėms, yra neapmokestinamos. Tai, kad darbuotojai buvo įpareigojami vykti į Tenerifę įmonės reikalais vykdyti tarnybinį pavedimą arba atlikti darbo funkcijas, nebuvo nagrinėta, formaliai perkeliant įrodinėjimo naštą pareiškėjui. Kelionės įsigijimas iš „Delta“ agentūros nepaneigia darbuotojų vykimo į komandiruotę fakto. Komisija nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nevertindama, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti savo paskaičiavimus pilna apimtimi, o tik tuomet mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kodėl tie paskaičiavimai neteisingi.

7Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8Atsiliepime nurodė, kad 2009-10-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM (toliau – FNTT) Tauragės apskrities skyriaus tyrėjas atliko pareiškėjo kasos apžiūrą ir nustatė, kad dokumentinis grynųjų pinigų likutis pareiškėjo kasoje buvo 2 031 650 Lt, o realus – 5000 Lt. Grynųjų pinigų trūkumas pareiškėjo kasoje 2009-10-20 buvo 2 026 650 Lt. Grynųjų pinigų likučio skirtumo J. M. nepagrindė. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo kasos likutis 2008-01-04 buvo 1 597 233 Lt, 2008-12-31 – 2 213 933 Lt, 2009-10-20 – 2 031 650 Lt. Pagal 2008-04-15 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą 700 000 paskirta dividendams. FNTT tyrimo metu nustatė, kad 2006-2009 metais iš pareiškėjo kasos UAB „Arbolitas“ vadovas J. M. išsiėmė 2 026 650 Lt, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentais pinigų išėmimo neįformino bei į apskaitos registrus neįtraukė. Tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Priskirdamas kasoje trūkstamas lėšas dividendams mokesčių administratorius rėmėsi J. M., D. M., I. Žukauskienės paaiškinimais, FNTT išvada, Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 baudžiamuoju įsakymu.

9Nėra galimybės nustatyti, kokias pinigines sumas realiai kiekvienais metais išsimokėjo bendrovės direktorius J. M.. Pareiškėjas finansinėse ataskaitose pateikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo turtą ar jo panaudojimą. Kad piniginės lėšos priskiriamos dividendams patvirtina 2010-02-20 Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr.1-47-761/2010 nustatytos aplinkybės. Pagal pareiškėjo ekonominius rodiklius nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. turėjo 14 745 Lt grynojo pelno ir dividendams galėjo skirti 14 745 Lt Pagal 2008-04-15 visuotino akcininkų susirinkimo protokolą iš 2007 m. turėto 762 945 Lt grynojo pelno buvo nutarta skirti dividendams 700 000 Lt. 2008 m. pareiškėjas turėjo 475 524 grynojo pelno, todėl dividendams galėjo skirti 475 524 Lt ir likutį iš 2007 m. 62 945 Lt. 2009 m. iš kasos buvo paimta grynųjų pinigų 773 436 Lt. Nuo iš kasos dividendams išimtų pinigų privalėjo sumokėti mokesčius. Baudžiamuoju įsakymu patvirtinta ir tai, kad 2006 m., 2007 m., 2008 m. balansinėse ataskaitose nurodyti kasoje pinigai ar pinigų ekvivalentai neatitinka tikrovės. Dėl to negalima iš dalies nustatyti pareiškėjo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. J. M., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2006-01-01-2008-12-31 laikotarpiu iš pareiškėjo kasos išsimokėjo 1 253 214 Lt dividendų, 2009-01-01- 2009-12-31 laikotarpiu iš kasos paėmė 773 436 Lt grynųjų pinigų. Inspekcija nenustatė, o pareiškėjas nenurodė, faktų, patvirtinančių kokia pajamų dalis buvo panaudota įmonės reikmėms.

10Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pagal pareiškėjo direktoriaus 2008-10-23 įsakymą „Dėl komandiruotės į Ispaniją“, J. M. ir D. M. pavedama vykti į Ispaniją – Tenerifę pareiškėjo reikalais. Pareiškėjo pinigais buvo apmokamos J. M. ir jo šeimos narių išlaidos. Be to, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 įsigijo įvairaus turto ir paslaugų, nesusijusių su pareiškėjo veikla: buitinė technika, baldai, vaizdo technika, skrydžiai į Tenerifę, žūklės reikmenys, dviračiai. Šios sąskaitos registruotos apskaitoje, o PVM įtrauktas į atskaitą. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ar paaiškinimų, pagrindžiančių šio turto panaudojimą PVM apmokestinamoje veikloje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 pirko įvairių prekių už 66 502,61 Lt, nesusijusių su įprastine pareiškėjo veikla. Kai kurios prekės registruotos kaip ilgalaikis turtas ir nudėvimos per ilgalaikio turto nudėvėjimo normas, kitos prekės ir paslaugos iš karto nurašomos į sąnaudas. Pareiškėjas, sumų susijusių su šių prekių ir paslaugų įsigijimu, negalėjo priskirti leidžiamiems atskaitymams, todėl nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną už 2006 m. – 4 258,98 Lt, už 2007 m. – 5 643,65 Lt, 2008 m. –21 790,68 Lt ir 2009 m. – 7 787,83 Lt. Kadangi pareiškėjas 2009 m. patyrė 912 575 Lt nuostolių, tai pelno mokestis už 2009 metus neapskaičiuotas. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. nurašė veikloje nenaudojamą nusidėvėjusį, dingusį ilgalaikį turtą už 57 791,05 Lt. Pareiškėjas ilgalaikį turtą nurašė 2009-12-31, todėl privalėjo atstatyti 5 450,84 Lt pirkimo PVM ir deklaruoti 2009-12 mėn. PVM deklaracijoje FR0600. Inspekcija sprendime nustatė, kad pareiškėjo direktoriaus bei vadybininkės kelionė į Tenerifę nebuvo skirta darbo reikalams. Minėta kelionė buvo įsigyta iš „Delta“ turizmo centras agentūros, kuri organizuoja poilsines bei tolimąsias keliones. Pareiškėjas nenurodė faktinių aplinkybių bei nepateikė dokumentų, kad kelionė ir apgyvendinimo paslaugos buvo susijusios verslo reikalais, o ne poilsinė.

11Mokesčių administratoriui nėra galimybės apskaičiuoti mokesčio sumą atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant PVM, pelno ir socialinį mokesčius, kai pateiktose deklaracijose (apskaitos dokumentuose) nurodomi neteisingi (nepatikimi, prieštaringi) duomenys, todėl vadovaujantis Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisyklių III skyriaus 6.3.6. punktu taikomas ekonominių modelių metodas. Taikant ekonominių modelių metodą ir vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, už bendrovėje papildomai išmokėtą pinigų sumą apskaičiuojamas papildomai mokėtinų į biudžetą 78 714 PSD įmokų ir vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui apskaičiuotų 16142 Lt PSD įmokų delspinigių.

12Pažymėjo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų teisingam ir pagrįstam mokesčių apskaičiavimui. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

13Skundas atmestinas.

14Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi kompleksinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, 2010-12-09 surašė patikrinimo aktą Nr. 2-3-26. Patikrinimo metu rėmėsi bendrovės pateiktais dokumentais, FNTT Ūkinės veiklos tyrimo Tauragės apskrities poskyrio 2010-01-20 specialisto išvada Nr. 5-8/2, liudytojų apklausos parodymuose užfiksuotais duomenimis, duomenimis fiksuotais bendrovės apskaitoje, Inspekcijos turimais duomenimis. Taikant ekonominių modelių metodą buvo apskaičiuota 330 921 Lt GPM, 92 069 GPM delspinigių, 78 714 PSD įmokos, 16 142 PSD įmokų delspinigių. Papildomai įmonei priskaičiuota: 16 524 Lt PVM, 3 280 Lt PVM delspinigių, 4 754 Lt pelno mokesčio, 1 155 Lt pelno mokesčio delspinigių, 15 Lt socialinio mokesčio, 19 Lt socialinio mokesčio delspinigių (Komisijos byla, 23-31 l.). Pareiškėjas, nesutikdamas su papildomai priskaičiuotomis mokestinėmis prievolėmis, 2011-02-04 pateikė rašytines pastabas (Komisijos byla, 12-17 l.). Inspekcija 2011-03-07 priėmė sprendimą Nr. TV0/3-8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriame pareiškėjui nurodė sumokėti į biudžetą 16 524 Lt PVM, 3 280 Lt PVM delspinigių, 4 754 Lt pelno mokesčio, 1 155 Lt pelno mokesčio delspinigių, 51 Lt laikinojo socialinio draudimo mokesčio (toliau - LSDM), 19 Lt LSDM delspinigių, 330 921 Lt GPM, 92 069 Lt GPM delspinigių, 78 714 Lt privalomųjų sveikatos draudimo įmokų, 16 142 Lt PSDĮ delspinigių, 132 368 Lt GPM baudą, 31 486 Lt PSDĮ baudą, 6 610 Lt PVM baudą, 1 902 Lt PM baudą, 20 Lt SDM baudą (Komisijos byla, 3-8 l.). Atsakovas 2011-07-13 sprendimu Nr. 69 - 171 „Dėl UAB „Arbolitas“ 2011-03-30 skundo“ Inspekcijos sprendimą patvirtino.

15Komisija 2011-10-10 sprendime Nr. S-227-(7-181/2011) „Dėl UAB „Arbolitas“ 2011-08-01 skundo“ iš dalies panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-07-13 sprendimo Nr. 69-171 dalį, vietoje nurodymo sumokėti 40 proc. dydžio 6 610 Lt PVM baudą, 40 proc. dydžio 1 902 Lt pelno mokesčio baudą ir 40 proc. dydžio 20 Lt socialinio mokesčio baudą, nurodė sumokėti 10 proc. dydžio 1 652 Lt PVM baudą, 10 proc. dydžio 475 Lt pelno mokesčio baudą ir 10 proc. dydžio 5 Lt socialinio mokesčio baudą. Kitą atsakovo 2011-07-13 sprendimo Nr. 69-171 dalį patvirtino (b. l. 8-23).

16Teismas sutinka su Komisijos ir mokesčių administratoriaus pateiktu aplinkybių vertimu dėl iš pareiškėjo iš kasos išsimokėtos 2 026 650,03 Lt sumos. Pareiškėjas teismui nepateikė naujų argumentų ar įrodymų paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes.

17Mokesčių administratoriaus sprendimas grindžiamas FNTT 2010-01-20 specialisto išvada Nr. 5-8/2 „Dėl UAB „Arbolitas“, Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu. FNTT 2010-01-20 specialisto išvadoje Nr. 5-8/2 „Dėl UAB „Arbolitas“ nurodyta, kad FNTT Tauragės apskrities skyriaus tyrėjas 2009-10-20 atliko UAB „Arbolitas“ kasos apžiūrą. Apžiūros metu nustatė, kad dokumentinis grynųjų pinigų likutis Pareiškėjo kasoje buvo 2 031 650 Lt, o realiai pareiškėjo direktorius J. M. patikrinimui pateikė 5 000 Lt. FNTT tyrimo metu taip pat nustatė, kad dokumentinis Pareiškėjo kasos likutis 2008-01-04 buvo 1 597 233 Lt, 2008-12-31 – 2 213 933 Lt, 2009-10-20 2 031 650,03 Lt. Tyrimo metu nustatė, kad 2006-2009 metais iš pareiškėjo kasos dividendams UAB „Arbolitas“ vadovas J. M. išsiėmė 2 026 650,03 Lt, tačiau pinigų išėmimas neužfiksuotas pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Segtuve „UAB „Arbolitas“ visuotinio akcininko susirinkimo protokolai“ rastas įsegtas 2008-04-15 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 01, kuriuo nutarta, kad iš pelno dividendų akcininkams skiriama 700 000 Lt. Patikrinus pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentus, nerasta jokių dokumentų, kurie patvirtintų minėtos sumos išmokėjimą UAB „Arbolitas“ akcininkams kaip dividendų. FNTT 2010-01-20 specialisto išvadoje Nr. 5-8/2 nustatė, kad buhalterinės apskaitos dokumentais pinigų išėmimas neįformintas bei į apskaitos registrus neįtrauktas. Tuo pažeisti BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimai (Komisijos byla, 32-35 l.).

18Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-761/2010 UAB „Arbolitas“ direktorių J. M. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 20 minimalių gyvenimo lygių 2 600 Lt dydžio baudą. Teismas baudžiamajame įsakyme konstatavo, kad J. M., būdamas atsakingas už pareiškėjo buhalterinės apskaitos organizavimą, 2006-01-01–2008-12-31 laikotarpiu iš pareiškėjo kasos išsimokėjo 1 253 214 Lt dividendus, o 2009-01-01–2009-12-31 laikotarpiu iš kasos paėmė 773 436 Lt grynųjų pinigų, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentais pinigų išėmimo neįformino, į apskaitos registrus neįtraukė bei mokesčių į valstybės biudžetą nuo išmokėtų pinigų nesumokėjo, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti pareiškėjo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tikrinamuoju laikotarpiu. Pagal pareiškėjo ekonominius rodiklius teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. turėjo 14 745 Lt grynojo pelno ir dividendams galėjo skirti 14 745 Lt, pagal 2008-04-15 visuotino akcininkų susirinkimo protokolą iš 2007 m. turėto 762 945 Lt grynojo pelno dividendams buvo nutarta skirti ne visą 762 945 Lt sumą, o 700 000 Lt, 2008 m. pareiškėjas turėjo 475 524 grynojo pelno, todėl dividendams galėjo skirti 475 524 Lt ir likutį iš 2007 m. 62 945 Lt. Teismas nurodė, jog 2009 metais iš kasos buvo paimta 773 436 Lt grynųjų pinigų (Komisijos byla, 85-88 l.).

19Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1-2 dalys numato, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą. Mokestis šiuo būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 -04-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-388/2009 ir 2008-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr.A261-1507/2008 yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 straipsnyje nustatytą FNTT paskirtą – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą bei to paties įstatymo 7 straipsnyje apibrėžtas institucijos funkcijas, FNTT laikytina institucija, kurios sprendimais galima vadovautis MAĮ 72 straipsnio pagrindu.

20Mokesčių administratorius patikrinimo akte turėjo įstatyminį bei faktinį pagrindą perskaičiuoti mokesčio bazę, pripažįstant iš kasos J. M. paimtus pinigus kitos rūšies jo pajamomis. Pareiškėjas nei mokestinio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti institucijų nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 teismo baudžiamajame įsakyme pažymėta, jog 2009-10-27 įtariamojo apklausos protokole J. M. pažymėjo, kad dalį paimtų pinigų panaudojo įmonės reikmėms. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Teismo baudžiamajame įsakyme aprašant J. M. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu pažymėta tai, kad jis visiškai prisipažino, kad nuo 2006 m. iki 2009 m. susikaupė apie 2 milijonai. Šių pinigų neįformino kaip dividendų ir nesumokėjo mokesčių, tai ketindamas padaryti ateityje. Faktiškai pinigų kasoje nebuvo, nes jie buvo panaudoti. Patikrinimo akte pateiktuose J. M. paaiškinimuose, paimtuose iš 2009-10-27 protokolo, yra pažymėta, kad jis dalį pinigų yra panaudojęs įmonės reikmėms. Teismo vertinimu paaiškinimuose nurodytas pinigų panaudojimo faktas šioje mokestinėje byloje nėra reikšmingas dėl dviejų aplinkybių.

21Kaip jau minėta MAĮ 72 straipsnio 2 dalis leidžia mokesčių administratoriui pakartotinai netikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo. Todėl neatlikdamas papildomo patikrinimo mokesčių administratorius turėjo teisę remtis Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-20 teismo baudžiamuoju įsakyme nustatytais faktais ir laikyti, kad J. M. pajamomis 1 253 214 Lt dividendų bei 773 436 Lt grynųjų pajamų. Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis pažymi, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas nuosprendis, veiksmų administracinių pasekmių. Todėl esant teismo nuosprendyje konstatuotam faktui dėl papildomų pajamų buvimo, kiekio ir rūšies, teismas ne tik neturi pareigos, bet ir teisės naujai vertinti faktus, kurie nustatyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje.

22Kita vertus, mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo abejoti teismo baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis ir iš naujo tikrinti faktines aplinkybes, liečiančias mokestinę bazę, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad J. M. pinigus būtų panaudojęs įmonės reikmėms. Pareiškėjas remiasi MAĮ 67 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir teigia, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Minėtas straipsnis numato pareigas abiems ginčo šalims ir įgyvendina rungtyniškumo principą. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius savo pareigą atliko tinkamai, nes vadovaudamasis MAĮ 72 straipsnio 2 dalimi jis neprivalėjo rinkti naujų įrodymų, apie tokių įrodymų buvimą byloje nėra duomenų. Tuo tarpu pareiškėjas MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nepasinaudojo savo teise ir netinkamai vykdė pareigą pagrįsti nesutikimą su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis. Nei viename mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime nebuvo atskleista jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų pinigų panaudojimą.

23Teismo baudžiamajame įsakyme taip pat yra nustatytas faktas, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pareiškėjo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tikrinamuoju laikotarpiu. Tai sąlygoja Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisyklių taikymą. Šių taisyklių 6.3.6 punktas mokesčių administratoriui leidžia taikyti ekonominių modelių metodą.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-21 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (I dalis) nurodyta, kad taikant ekonominių modelių metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus. Mokesčių administratoriui svarbu įvertinti, kad mokesčių administratoriaus pasirinktas ekonominių modelių metodas garantuotų teisingą mokestinės prievolės apskaičiavimą, įvertinimas būtų atliktas išsamiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Jokių argumentų dėl metodo taikymo netinkamumo pareiškėjas nepateikė.

25Papildomi mokesčiai pareiškėjui buvo priskaičiuoti ir dėl įsigytų prekių ir paslaugų panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje. Laikotarpiu 2006-2009 m. pareiškėjas pripažintas be pagrindo į PVM atskaitą įtraukusiu 7093,95 Lt įvairių prekių ir paslaugų pirkimo PVM, o leidžiamiems atskaitymams priskyręs prekių už 66 502,61 Lt. Pareiškėjas skunde teismui yra pareiškęs nesutikimą tik su vienos iš paslaugų – kelionės į Tenerifę, išlaidų išbraukimu iš PVM atskaitos.

26PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 13 punktas draudžia iš pelno atskaityti kitas nesusijusias su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudas bei sąnaudas, nelaikomas leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymą.

27Vertintini mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai dėl komandiruotės į Ispaniją. UAB „Arbolitas“ 2008-10-23 įsakymu Nr. 20 „Dėl komandiruotės į Ispaniją“ pavedė įmonės direktoriui J. M. ir D. M. vykti į Ispaniją – Tenerifę bendrovės reikalais. Bendrovės buhalterei pavedė apskaičiuoti komandiruotės išlaidas už 2008 spalio mėn. 26, 27, 28, 29, 30, 31 dienas ir 2008 lapkričio mėn. 1, 2 dienas (Komisijos byla, 90 l.). Pagal UAB „Arbolitas“ 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) D. M. išmokėta 500,00 Lt, pinigų išmokėjimo pagrindas 2008-10-23 direktoriaus įsakymas Nr. 20 (Komisijos byla, 53 l.). O pagal UAB „Arbolitas“ 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) J. M. iš kasos išmokėta 1500,00 Lt, pinigų išmokėjimo pagrindas 2008-10-23 direktoriaus įsakymas Nr. 20 (Komisijos byla, 52 l.) Iš UAB „Delta“ turizmo centras UAB „Arbolitas“ pagal 2008-10-27 sąskaitą serija DLT 38864 įsigijo apgyvendinimo Tenerifėje 2008-10-26 – 2008-11-02 paslaugas už 8 460,00 Lt (Komisijos byla, 118 l.). Pagal 2008-09-12 sąskaitą apmokėjimui Nr. ( - ) atliko avansinį mokėjimą 5 000 Lt sumai už kelionę (Komisijos byla, 15 l.).

28PMĮ 17 straipsnyje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

29PMĮ 21 straipsnyje reglamentuojamos komandiruočių sąnaudos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną ir iš jo atskaitant komandiruotės sąnaudas, pirma, būtina turėti įrodymus, jog darbuotojas atitinkamo išvykimo metu atliko darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją, antra, būtina turėti buvimo komandiruotėje užsienyje faktą bei komandiruotės sąnaudas patvirtinančius įrodymus. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2009-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1492/2009, 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438 – 1128/2010).

30UAB „Arbolitas 2008-10-23 įsakymo Nr. 20 pagrindu J. M. ir D. M. kelionės į Ispaniją negali būti vertinamos kaip komandiruotės, kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų komandiruočių išlaidų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams sąlygų. Pareiškėjas neįrodė kad J. M. ir D. M. atliko darbo funkcijas, vykdė tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją. Pareiškėjas nepateikė argumentų ar rašytinių įrodymų, kokiuose dalykiniuose susitikimuose minėti asmenys dalyvavo, kokius verslo sandorius sudarė, ar kitu būdu komandiruotėje kėlė kvalifikaciją ar užsiėmė verslo reikalais. Skunde teismui taip pat nepateikta jokių konkrečių argumentų bei dokumentų, kurie patvirtintų komandiruotės ryšį su pareiškėjo vykdoma veikla.

31Laikytina, kad mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis surinkta faktine medžiaga, pareiškėjo kelionės metu išmokėtas sumas pripažino nesusijusiomis su įmonės veikla, todėl pareiškėjas negalėjo patirtų kelionės išlaidų priskirti leidžiamiems atskaitymams. Dėl kitų prekių ar paslaugų įsigijimo ir priskyrimo įmonės veiklai pareiškėjas argumentų nepateikė ir neginčijo mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, todėl teismas dėl jų nepasisako.

32Pritaikęs ekonominių modelių metodą mokesčių administratorius papildomai pareiškėjui priskaičiavo 330 921 Lt GPM, 92 069 Lt GPM delspinigių bei 78 714 LT PSD įmokų ir 16 142 Lt PSD delspinigių. Mokesčių administratorius konstatavo, kad iš kasos paimdamas 773 436 Lt J. M. turėjo sumokėti 116 015 Lt GPM ir 46 406 Lt PSD, už paimtus dividendus J. M. turėjo sumokėti 2006 m. – 2212 Lt GPM, 2007 m. – 105 000 Lt GPM, 2008 m. – 107 694 Lt GPM ir 32 308 Lt PSD.

33GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal GPM įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GPM įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B, o pagal minėto straipsnio 2 dalies 1 punktą (2008-12-23 įstatymo redakcija Nr. XI-111) A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos. Pagal GPM įstatymo 12 straipsnio (2008-12-23 įstatymo redakcija Nr. XI-111) nuostatas pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai. GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (2005-06-07 įstatymo Nr. X-235 redakcija) nurodyta, kad nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 27 procentai, nuo 2008-01-01 – 15 ir 24 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2 dalies (2008-04-10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija) 1 punkte nurodyta, kad pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto, o pagal 2008-12-23 6 straipsnio 2 dalies redakciją Nr. XI-111 pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13-1, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo 23 straipsnio 1 dalį taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Kadangi dividend išmokėjimo diena nenustatyta, mokesčių administartorius turi pagrindo laikyti, kad dividendai už 2008 metus paskirstyti 2009 metais.

34GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

351996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 8 dalyje (2008-12-22 įstatymo Nr. XI-98 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) nurodė, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti GPMĮ, gaunantys kitas, nei šio straipsnio 1-6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių GPMĮ nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumoėktas GPM, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje (2008-12-22 įstatymo Nr. XI-98 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad, kai asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais.

36Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 19 straipsnio 2 dalyje (2008-12-22 įstatymo Nr. XI-98 redakcija) buvo numatyta, kad pažeidus šio įstatymo 17 straipsnio 4–8 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

37Dėl PVM atskaitos pažeidimų papildomai priskaičiuotas PVM, pelno mokestis, socialinis mokestis bei šių mokesčių delspinigiai ir baudos. Šių mokesčių paskaičiavimas pagrįstas patikrinimo akte, pareiškėjas nepateikia argumentų dėl šių mokesčių paskaičiavimo teisingumo.

38Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos skundžiamas sprendimas priimtas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų išsamia analize, pagrįstas leistinais į rodymais ir jų tinkamu vertinimu. Laikytina, kad Komisija tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalimi, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

39Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

Nutarė

40Skundą atmesti.

41Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. UAB „Arbolitas“ skunde prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos... 4. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija),... 5. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius neišsiaiškino kokią iš... 6. Pažymėjo, kad Komisija tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų bei... 7. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė... 8. Atsiliepime nurodė, kad 2009-10-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos... 9. Nėra galimybės nustatyti, kokias pinigines sumas realiai kiekvienais metais... 10. Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pagal pareiškėjo... 11. Mokesčių administratoriui nėra galimybės apskaičiuoti mokesčio sumą... 12. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų... 13. Skundas atmestinas.... 14. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi kompleksinį... 15. Komisija 2011-10-10 sprendime Nr. S-227-(7-181/2011) „Dėl UAB... 16. Teismas sutinka su Komisijos ir mokesčių administratoriaus pateiktu... 17. Mokesčių administratoriaus sprendimas grindžiamas FNTT 2010-01-20... 18. Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu... 19. Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1-2 dalys numato, kad... 20. Mokesčių administratorius patikrinimo akte turėjo įstatyminį bei faktinį... 21. Kaip jau minėta MAĮ 72 straipsnio 2 dalis leidžia mokesčių... 22. Kita vertus, mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo abejoti teismo... 23. Teismo baudžiamajame įsakyme taip pat yra nustatytas faktas, kad dėl... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-21 aprobuotas Lietuvos... 25. Papildomi mokesčiai pareiškėjui buvo priskaičiuoti ir dėl įsigytų... 26. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad PVM mokėtojas turi teisę... 27. Vertintini mokestinio patikrinimo metu surinkti įrodymai dėl komandiruotės... 28. PMĮ 17 straipsnyje reglamentuojama leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka... 29. PMĮ 21 straipsnyje reglamentuojamos komandiruočių sąnaudos. Šio straipsnio... 30. UAB „Arbolitas 2008-10-23 įsakymo Nr. 20 pagrindu J. M. ir D. M. kelionės... 31. Laikytina, kad mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis surinkta... 32. Pritaikęs ekonominių modelių metodą mokesčių administratorius papildomai... 33. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija)... 34. GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo pažeidimus... 35. 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 8 dalyje... 36. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 19 straipsnio 2 dalyje (2008-12-22... 37. Dėl PVM atskaitos pažeidimų papildomai priskaičiuotas PVM, pelno mokestis,... 38. Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 39. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,... 40. Skundą atmesti.... 41. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...