Byla ATP-573-361/2015

Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimo

Nustatė

2Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialistas V. K. 2015-04-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė V. P. 579 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 621 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už tai, kad ji, 2014 m. rugsėjo mėnesį, savo valdoje, esančioje ( - ), kadastro Nr. ( - ), neturėdama leidimo miškui kirsti, plynai iškirto 0,2 ha miško, kirtavietė užpilta žemės gruntu, taip sunaikinta 0,2 ha ploto miško paklotė. Kirtavietėje liko 4 pušys, 3 eglės, 6 ąžuolai ir vienas uosis. Taip V. P. pažeidė Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 5, 6 dalis ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų III skyriaus 20 punkto reikalavimus.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2015-06-26 nutarimu panaikino 2015-04-21 nutarimą ir bylą nutraukė.

4Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-26 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2015-04-21 nutarimą. Nurodo, kad teismas nutarime neanalizavo Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, Valstybinės miškų tarnybos pateiktos 2015-06-18 pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) Nr. 59023, Valstybinės miškų tarnybos pateiktos 2015-06-17 pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) Nr. 58997, Valstybinės miškų tarnybos pateiktos 2015-06-17 pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. 58996 ir priedo prie šios pažymos „Taksoraščio ištraukos“. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 str. 6 d. reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau - Miškų valstybės kadastras) santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija). Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34-40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip - kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2. punktas). Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas - miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra teisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 str. įtvirtinta miško sąvoka. Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Vadovaujantis Miškų valstybės kadastru ir pateiktomis teismui pažymomis iš Miškų valstybės kadastro, akivaizdu, kad ginčo teritorijoje augo pribręstantis, 74 metų amžiaus eglynas, t. y. 6 eglės 74 m amžiaus, 3 pušys 74 m amžiaus, 1 beržas 74 m amžiaus ir ažuolai. Šiuo metu išlikę medžiai: 6 ąžuolai, 1 uosis, 3 eglės, ir 4 pušys. Įvertinus Miškų valstybės kadastro duomenis, akivaizdu, kad niekuo nepagrįstas V. P. paaiškinimas, kad ginčo sklype ji iškirto menkaverčius medžius, t. y. drebules, karklus, blindes, sklypas paruoštas miško užsėjimui ir miško atsodinimui spygliuočiais. Vadovaujantis Miškų valstybės kadastru, V. P. minimų medžių ginčo sklype net nebuvo. Teismas net nesivargino išsiaiškinti, kur dingo medžiai ginčo sklype įregistruoti Miškų valstybės kadastre po valstybinės miškų inventorizacijos. Ar galimas sklypo paruošimas miško užsėjimui ir miško atsodinimui spygliuočiais, užverčiant sklypą gruntu iškastu valant tvenkinį.

5Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo žemės sklype įvykdytas plynas kirtimas, kuriam reikalingas leidimas (išlikusių medžių skalsumas liko mažesnis už 0,2), sunaikinta kirtavietėje miško paklotė, iškirtus medžius kirtavietė su kelmais buvo užversta gruntu iškastu valant tvenkinį, pažymėtina, kad šioje valdoje, dėl kirtimo, miško iš viso nebeliko. Tai akivaizdžiai patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Jokiu būdu tokio veiklos negalima pavadinti sklypo paruošimo miško užsėjimui ir miško atsodinimui spygliuočiais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.4. punktas (20.4 baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius) leidžia kirsti minėtus medžius neplynais kirtimais, o kirtavietėje įvykdytas plynas kirtimas, išlikusių medžių skalsumas mažesnis už 0,2. Šių nuostatų 21. punktas reikalauja, kad būtu pateiktas Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką kertant 20.4 punkte minimus medžius. (21. Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, o 20.1,20.2 ir 20.6 punktuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Atsižvelgiant, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad niekuo nepagrįstas teismo teiginys, jog Valstybinės miškų tarnybos pateikti įrodymai nepatvirtina ten buvus brandų mišką ir 0,2 ha miško iškirtimo fakto. Apeliantas mano, kad V. P. 2015 m. balandžio 21d. pagrįstai buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 579 Eur baudą už ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertino, jog nėra pakankamai duomenų, kad V. P. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Su tokia išvada sutinka ir apygardos teismas.

8V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Šis straipsnis numato atsakomybę už savavališkas medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų. Taigi V. P. buvo kaltinama savavališku miško kirtimu. Aprašant pažeidimo aplinkybes, protokole pažymėta, jog iškirsta plynai 0,2 ha ploto miško, iškirsta ir išvežta 32,8 m³ medienos tūris, miško paklotė ir kirtavietė sunaikinti užvežant gruntą, todėl plotas ir tūris neteisėtai iškirstos medienos apskaičiuoti pagal Miškų kadastro duomenis; pažeisti Miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Paminėti teisės aktai įpareigoja atlikti kirtimus tik turint leidimus, nustatomi atvejai, kai tie leidimai nereikalingi.

9Iš bylos medžiagos galima spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. laikėsi pozicijos, jog augantys medžiai nebuvo kertami, o kadangi miškas valytas nuo menkaverčių, bebrų nugraužtų medžių ir krūmynų, leidimo nereikėjo. Vadinasi kilo ginčas dėl to, ar tam tikroje teritorijoje buvo medžių, krūmų, kurių kirtimui buvo reikalingas leidimas, kadangi ATPK 621 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę būtent už tokių augalų kirtimą be leidimo. V. P. teiginius, jog ginčo teritorijoje buvo bebrų nugraužtų medžių, krūmynų, drebulių, gluosnių, karklų, blindžių patvirtina apklaustų liudytojų parodymai, o suderintame techniniame projekte pažymėta, jog plotas priaugęs menkaverčių krūmų bei pelkinės augmenijos. Apie tai, jog projektas administracinės atsakomybės nustatymui būtų reikšmingas, apylinkės teismo posėdyje užsiminė ir pats institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas V. K., nurodęs, jog, jeigu apie projektą būtų sužinojęs anksčiau, visą „tą reikalą“ būtų nutraukęs.

10Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, savo poziciją, jog ginčo teritorijoje buvo medžių ir krūmų grindžia Miškų kadastro duomenimis. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad vadovaujantis Miškų valstybės kadastru ir pateiktomis teismui pažymomis iš Miškų valstybės kadastro, akivaizdu, kad ginčo teritorijoje augo pribręstantis, 74 metų amžiaus eglynas, t. y. 6 eglės 74 m amžiaus, 3 pušys 74 m amžiaus, 1 beržas 74 m amžiaus ir ąžuolai, šiuo metu išlikę medžiai: 6 ąžuolai, 1 uosis, 3 eglės, ir 4 pušys. Tačiau šie apelianto argumentai gana neaiškūs, kadangi iš jų išplauktų, kad buvo iškirsta 3 eglės iš šešių, 1 beržas, nežinia kiek ąžuolų, nė vienos pušies ir dar atsirado viena papildoma, bei atsirado 1 uosis. Akivaizdu, jog šaltinis, kuriuo remiasi apeliantas, grįsdamas kaltinimą dėl miško kirtimo, nepakankamai atspindi objektyvias aplinkybes, todėl jo tikrai nepakanka paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamos V. P. teiginius apie teritorijoje augusius augalus, kai pastaruosius jos teiginius patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (parodymai bei projektas). Kitų svarių įrodymų, pagrindžiančių V. P. inkriminuojamą pažeidimą, nėra. Be kita ko, net ir pritariant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, vertinimui, jog ginčo teritorijoje augo tam tikrų paminėtų medžių, susidarytų nelogiška situacija, kai neturint leidimo imamasi kirsti medžius, tačiau vis dėlto dalis jų paliekama.

11Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad šiuo atveju buvo atliktas plynas kirtimas, kuriam reikalingi leidimai. Šių argumentų nepakanka asmens kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo pripažinimui. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, o ne kas kitas, turi įrodinėti visas kaltinimo aplinkybes. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Jeigu apeliaciniame skunde, remiantis Miškų kadastro duomenimis, vardijami, kokie medžiai augo ginčo teritorijoje, byloje yra atitinkamos pažymos, kyla klausimas, kodėl nebuvo detalizuota administracinio teisės pažeidimo protokole, kokie augalai iškirsti, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti aiškiai įvardijama pažeidimo esmė.

12Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. P. kaltė dėlinkriminuoto administracinio teisės pažeidimo neįrodyta, o Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

15Nutartis neskundžiama.