Byla I-1187-244/2013
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas H. H. Q. skunde (b. l. 1–4) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. Q. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - ) Respubliką“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

3Skunde pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes 2012 m. rugsėjo 24 d. įvykusios pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu jis nurodė, kad yra (( - )) tautybės ir priklauso komunistinio jaunimo sąjungai „( - )“. Pagrindinės priežastys, paskatinusios jį išvykti iš ( - ) – žmogaus teisių pažeidimai, be to, ( - ) piliečiams nėra užtikrinama rinkimų teisė. 2012 m. spalio 1 d. atliktos papildomos apklausos metu pareiškėjas pakartojo, kad ( - ) yra pažeidinėjamos žmogaus teisės, papildomai nurodė, kad jį kilmės valstybėje yra daug kartų sumušę nusikalstamų grupuočių nariai, ir todėl negali grįžti į ( - ) nes ten bus su juo susidorota. Pareiškėjas taip pat pateikė paaiškinimus ir dėl savo materialinės padėties ir neneigia, kad prie jo sprendimo išvykti iš kilmės valstybės prisidėjo ir sunkios pragyvenimo sąlygos. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokių oficialių rašytinių įrodymų dėl objektyviai egzistuojančių priežasčių, todėl nurodyti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėjo būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Šiuo atveju pareiškėjui kyla pagrįsta baimė, kad, grąžinus jį į kilmės valstybę, jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Atsakovas pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau, skirdamas draudimo atvykti į šalį terminą, atsakovas nenurodė tokio sprendimo motyvų.

4Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas savo teiginio apie priklausymą komunistinio jaunimo sąjungai nevertina kaip persekiojimo baimės priežasties. Jis tiesiog informuoja, jog priklauso politinei jėgai, kuri yra vienintelė ( - ) Respubliką valdanti partija. Apie tai, kad yra nuo ko nors nukentėjęs dėl šios partinės priklausomybės, pareiškėjas duomenų nepateikė, nors tokia galimybė buvo suteikta. Vien teiginys, kad asmuo patyrė smurtą kilmės šalyje, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog asmuo iš tiesų tai patyrė. Pareiškėjas įvardija ekonomines priežastis pateikdamas raštu atsakymą į klausimą, dėl kokių priežasčių išvyko iš ( - ). Asmenims, kurie buvo išsiųsti iš šalies, gali būti paskelbtas draudimo atvykti terminas iki penkerių metų, todėl draudimas atvykti į šalį vienus metus yra teisėtas.

6Skundas atmestinas.

7Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) sprendimo Nr. ( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) Respublikos piliečiui H. H. Q. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - ) Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

8Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos klausimus, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Pagal Įstatymo nuostatas, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga.

9Pagal Įstatymo 76 str. 1 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

10Įstatymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas.

11Įstatymo 86 str. 1 d. nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis yra, gynyba ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

12Įstatymo 87 str. 1 d. nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

13Įstatymo 87 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

14Europos Sąjungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodoma, kad pabėgėliu laikomas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už šalies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Įstatymo 86 straipsnio, reglamentuojančio pabėgėlio statuso suteikimą, 1 dalyje įvesta dar viena persekiojimo priežastis – tautybė, kitos sąlygos paliktos tos pačios. Analogiškai pabėgėlio statusą nustato ir Direktyvos 2 straipsnio c punktas. Nustatant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai.

15Pareiškėjas skundą teismui grindžia tuo, jog priklauso komunistinio jaunimo sąjungai „( - )“ ir kad išvyko iš ( - ) dėl to, kad ten pažeidinėjamos žmogaus teisės, kad jį daug kartų yra sumušę nusikalstamų grupuočių nariai.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti visą informaciją, kuri pagrįstų teiginius apie jo persekiojimo baimę, žmogaus teisių pažeidimus ir patirtą smurtą ( - ).

17Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą ar dėl jo priklausymo rizikos grupėms, ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų.

18Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

19Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575 – 1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte.

21Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovo sprendimą, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 86 straipsnio ar 87 straipsnio 1 dalis, nes pats pareiškėjas savo teiginio apie priklausymą komunistinio jaunimo sąjungai („( - )“ yra miestas – liet. ( - ) m.) nevertina kaip persekiojimo baimės priežasties. Jis tiesiog informuoja, jog priklauso politinei jėgai, kuri, remiantis visuotinai žinoma informacija bei ją patvirtinančia kilmės šalies informacija, yra vienintelė (duomenys neskelbtini) Respubliką valdanti partija. Apie tai, kad pareiškėjas yra nuo ko nors nukentėjęs dėl šios partinės priklausomybės, byloje duomenų nepateikta, todėl laikyti tai argumentu prieglobsčio prašymui pagrįsti nėra pagrindo.

22Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kilmės valstybėje neužteko pinigų pragyventi, tačiau ši aplinkybė yra ekonominio pobūdžio. Ekonominio pobūdžio motyvai neatitinka priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatose, t. y. taikant šias normas nurodytos aplinkybės bylai nėra reikšmingos. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr. pvz., 2010 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1080/2011, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-856/2010, 2009 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1193/2009).

23Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo gyvybei yra iškilusi grėsmė dėl nusikaltėlių persekiojimo. Teismas remdamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Tarybos direktyvos 2004/86/EB 6 ir 7 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos policija, teisingumo institucijos negali ar nenori suteikti pareiškėjui apsaugos. Byloje nėra pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas apskritai yra persekiojamas ar jo gyvybei yra iškilusi grėsmė. Teismas šią išvadą daro, įvertinęs Migracijos departamento pateiktą aktualią informaciją, kuria atsakovas ir rėmėsi, priimdamas ginčijamą sprendimą. Pagal Migracijos departamento pateiktą aktualią informaciją, žmogaus teisių pažeidimai siejami su valdžios netoleruojama politine, religine, etnine gyventojų veikla, tačiau pareiškėjo atžvilgiu vykdomų persekiojimų dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas. Byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių individualaus persekiojimo ar smurto buvimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą. Vien pareiškėjo pasakojimai savaime negali būti pakankamas pagrindas tenkinti jo prašymą.

24Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes, tokių įrodymų nepateikė bei nenurodė ir pats pareiškėjas.

25Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisėms ir laisvėms gali grėsti pavojus dėl bendros situacijos kilmės valstybėje ir nusikaltėlių vykdomo persekiojimo.

26Remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, t. y. priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje. Taip pat byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad egzistavo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, esančios pagrindu suteikti papildomą apsaugą. Atsižvelgdama į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, todėl Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą

27Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį samprata. Pagal ją akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – yra toks, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Pagal aptariamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

28Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d. ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes H. H. Q. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

29Pareiškėjas skunde nesutinka su skundžiamo Migracijos departamento sprendimo punktu dėl uždraudimo jam atvykti į šalį vienus metus, nes sprendime nėra nurodyti šio draudimo motyvai. Pabrėžtina, kad Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog viena iš kategorijų užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tie asmenys, kurie buvo išsiųsti iš šalies. Tokiems užsieniečiams gali būti paskelbtas draudimo atvykti terminas iki penkerių metų. Įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui Nr. ( - ) dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiškėjas taptų šiai kategorijai priklausančiu asmeniu, todėl draudimas atvykti į šalį vienus metus yra motyvuotas ir teisėtas.

30Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką. Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo priimtas, nepažeidžiant Įstatyme nustatytų terminų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį pavojaus ( - ) Respublikoje, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 str. 1 d. ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

31Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) sprendimas Nr. ( - ) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

32Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą iš naujo.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Pareiškėjo H. H. Q. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas H. H. Q. skunde (b. l.... 3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas,... 4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 5. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas savo teiginio... 6. Skundas atmestinas.... 7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos... 8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos... 9. Pagal Įstatymo 76 str. 1 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam... 10. Įstatymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu... 11. Įstatymo 86 str. 1 d. nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas... 12. Įstatymo 87 str. 1 d. nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta... 13. Įstatymo 87 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos... 14. Europos Sąjungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta... 15. Pareiškėjas skundą teismui grindžia tuo, jog priklauso komunistinio jaunimo... 16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo suteikta galimybė... 17. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų,... 18. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo... 19. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje... 21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovo sprendimą, daro išvadą,... 22. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kilmės valstybėje neužteko pinigų... 23. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo gyvybei yra iškilusi grėsmė dėl... 24. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų... 25. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisėms ir... 26. Remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad... 27. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta akivaizdžiai nepagrįsto prašymo... 28. Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2... 29. Pareiškėjas skunde nesutinka su skundžiamo Migracijos departamento sprendimo... 30. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, vadovaudamasis... 31. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos... 32. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. Pareiškėjo H. H. Q. skundą atmesti... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...