Byla I-352-473/2010
Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Šidagienės ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Miesto energija“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija arba atsakovė) 2009-10-294 nutarimą Nr. O3-175 „Dėl šilumos kainų dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti naujas 2009 – 2011 laikotarpio šilumos kaimų dedamąsias UAB „Miesto energija“ Ukmergės rajono savivaldybės pirmiems šilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo metams, atitinkamai koreguojant nustatytą bazinę kainą.

3Pareiškėja UAB „Miesto energija“ skunde teismui nurodė ir jos atstovai 2010-03-03 teismo posėdyje paaiškino (I t. b. l. 3-13, II t. b. l. 14-17), kad 2000-12-20 tarp Ukmergės rajono savivaldybės, UAB „Energijos taupymo centras“ (investuotojas) ir pareiškėjos (operatoriaus) buvo sudaryta SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartis, kurios pagrindu sudarytos UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ir UAB „Šventupė“ turto nuomos sutartys. Pagal šias sutartis pareiškėja įsipareigojo 15 metų vykdyti investicijas išnuomoto turto eksploatavimą, būti šilumos energijos tiekėju tiems vartotojams, kuriems šilumos energiją tiekė UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ir UAB „Šventupė“, bei prie išnuomoto šilumos ūkio naujai prisijungiantiems vartotojams. Pagrindinė pareiškėjos veikla - šilumos ir karšto vandens tiekimas. Atsakovė 2003-11-18 nutarimu Nr. 03-87 pareiškėjai išdavė šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-1, kuria pareiškėjai suteikiama išimtinė teisė tiekti šilumos energiją Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos kaimų (Ukmergės rajono savivaldybė) vartotojams. Pirmosios šilumos bazinės kainos pareiškėjai 2004 - 2008 metų laikotarpiui buvo nustatytos 2004-10-21 atsakovės nutarimu Nr. 03-106. Šiuo nutarimu patvirtintos bazinės kainos galiojo iki 2009-10-31. Pareiškėja 2009-05-25 raštu Nr. 322 pateikė atsakovei bei Ukmergės rajono savivaldybei šilumos bazinių kainų projektą 2009 - 2011 metų laikotarpiui ir dokumentus, reikalingus bazinių kainų skaičiavimui pagrįsti. Ukmergės rajono savivaldybė 2009-07-03 raštu Nr. (6.17)-18-1328 pateikė pastabas dėl šilumos bazinių kainų projekto, į kurias atsižvelgta ir galutinėje 2009-10-29 Komisijos šilumos skyriaus pažymoje Nr. O5-259 (toliau – Pažyma). Ši Pažyma pareiškėjai buvo pateikta tik prieš pat Komisijos posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl bazinių kainų dedamųjų nustatymo ir su ja pareiškėja neturėjo galimybės iš anksto susipažinti. Pažymos pagrindu atsakovė priėmė skundžiamą nutarimą Nr. O3-175, kuriuo nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias pareiškėjai, neįvertinusi arba netinkamai įvertinusi tiek pagal Metodiką taikytinus, tiek pareiškėjos pateiktus rodiklius. Atsakovė, vertindama elektros energijos sąnaudas, reikalingas šilumos energijai pagaminti, taikė nepagrįstai žemą 2009 metų vasarą galiojusią jos kainą. Šilumos bazinės kainos yra tvirtinamos 3 metams, bazinių kainų dedamosios laikotarpiui iki 12 mėnesių, todėl akivaizdu, kad vos už poros mėnesių ženkliai padidėsiančios elektros energijos kainos, kurios sudaro 4,1 proc. kintamųjų sąnaudų, lems didelius pareiškėjos reguliuojamos veiklos nuostolius. Komisija sumažino pareiškėjos darbuotojų skaičių bei jiems skirtą darbo užmokesčio fondą nepagrįstai, nukrypdama nuo Metodikos, todėl neteisingai apskaičiavo darbo užmokesčio sąnaudas, dėl ko pareiškėja būtų priversta mažinti atlyginimus darbuotojams arba patirti nuostolius. Atsakovei nesilaikant Metodikos 2.9 punkto bei savo 2009-10-23 rašte Nr. R2-1669 išdėstytos pozicijos, netinkamai buvo apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, dėl ko pareiškėja visą skundžiamu nutarimu nustatytos bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpį patirs pastovius ir didelius nuostolius. Nepagrįstai mažindama pareiškėjos veiklos sąnaudas iki 2008 metų lygio, atsakovė taip pat pažeidė Metodikos reikalavimus.

4Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir 2010-03-03 teismo posėdyje jos atstovės paaiškino (I t. b. l. 132-138, II t. b. l. 14-17), kad Pažymos projektas pareiškėjai ir Ukmergės rajono savivaldybei buvo pateiktas dar iki jos svarstymo Komisijos posėdyje. Pareiškėja dar 2009-10-23 pateikė Komisijai raštą Nr. 33, kuriame nurodė, kad teikia pastabas remdamasi Komisijos pateikta bazinės kainos projekto pažyma. Taip pat 2009-10-27 raštu Nr. 35 pareiškėja nurodė, jog teikia pastabas remdamasi Komisijos pateikta patikslinta medžiaga. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo susipažinusi su Komisijos Šilumos skyriaus atliktais skaičiavimais ir turėjo galimybę teikti raštu (ar posėdžio metu išsakyti žodžiu) savo pastabas dėl atliktų skaičiavimų. Nurodo, kad Energetikos įstatymas suteikia Komisijai kompetenciją nustatant valstybės reguliuojamas kainas, įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą (Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 6 p.). Metodika nenumato galimybės nustatant bazines šilumos kainas, vertinti prognozines elektros energijos sąnaudas. Tačiau skaičiuojant šilumos bazinių kainų dedamąsias turi būti vertinamos galiojančios elektros energijos kainos. Jei ateityje elektros energijos kainos kistų, kintamosios šilumos kainos dedamosios būtų koreguojamos Metodikos 117 punkte nustatyta tvarka. Taigi elektros energijos sąnaudos paskaičiuotos vadovaujantis Metodika bei taikant galiojančias elektros energijos kainas. Komisija neginčija mažiausių sąnaudų principo svarbos, tačiau skaičiuodama ar tikrindama šilumos kainas, objektyviai įvertina šilumos tiekėjo galimybes bei siekia užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams kuo mažiausiomis sąnaudomis. Jei pareiškėja mano, kad Metodikos nuostatos, įtvirtinančios kintamųjų sąnaudų apskaičiavimo tvarką, yra neteisėtos ir pažeidžia jo interesus, jis savo teises galėtų ginti tik ABTĮ 16 skirsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjos ir Komisijos skaičiavimuose taikytas šilumos tiekėjų grupės vidutinis darbo užmokestis skiraisi, nes Komisija, atsižvelgusi į susidariusią ekonominę padėtį ir darbo rinkos tendencijas, darbo užmokesčio sąnaudas skaičiavo taikydama 2008 metų vidutinį darbo užmokestį. Pagal Metodikos 8.1.3.2 punktą, Komisija neprivalėjo skaičiavimuose taikyti pareiškėjos nurodytą už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį didesnį darbo užmokestį. Metodikos 2.9 punkto nuostatos taikytinos tik išnuomotam turtui, tuo tarpu nuosavam turtui taikomi Metodikoje įtvirtinti nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo kriterijai. Komisija, nustatydama kainas, įmonės nuosavam turtui taikė Metodikoje nustatytus nusidėvėjimo normatyvus, o išnuomoto turto nusidėvėjimui – nuomos ar koncesijos sutartyje numatytus nusidėvėjimo normatyvus. Dėl veiklos sąnaudų Komisija nurodė, kad skaičiuojant kainas, nėra lyginamos sąnaudos tarp šilumos tiekėjų absoliučia suma (tūkst. Lt), bet yra išvedami atitinkami rodikliai. Kuo mažiau šilumos tiekėjas realizuoja, tuo sąlyginai didesnės yra veiklos sąnaudos. Todėl lyginti sąnaudas taip, kaip lygina pareiškėja yra nekorektiška. Pareiškėjos faktinės ir planuojamos veiklos sąnaudos sudaro apie 24 proc. visų pastoviųjų sąnaudų ir jos viršija III grupės vidurkį, kuris yra 17,1 proc. Vadovaujantis Metodikos nuostata, kad veiklos sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos šilumos teikėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius, pareiškėjos planuojamos veiklos sąnaudos sumažintos 41,5 proc. - darbo užmokestis ir kitos sąnaudos sumažintos iki 2008 metų lygio, valdymo ir konsultavimo mokestis sumažintas 71,4 proc. Šilumos skyrius šilumos tiekimo veikloms priskyrė 727,8 tūkst. Lt, t. y. 52,1 proc. mažiau bei Įmonė, kuri visas veiklos sąnaudas priskyrė tik Šilumos tiekimui.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir jos atstovas 2010-03-03 teismo posėdyje laikėsi atsakovės atsiliepime nurodytos pozicijos (II t. b. l. 1, 4, 14-17).

6Teismo posėdyje 2010-03-16 bylos proceso šalys ir jų atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdį visiems tinkamai pranešta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

7Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

8Kaip minėta, pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-10-29 nutarimą Nr. O3-175, kuriuo Komisija nustatė šilumos bazinių kainų dedamąsias UAB „Miesto energija“ (I t. b. l. 139-140).

9Pareiškėja teigia, kad Komisija, skaičiuodama šilumos bazinių kainų dedamąsias, nukrypo nuo Metodikos nuostatų ir/ar jų nepagrįstai netaikė, nors privalėjo taikyti. Nurodo, kad Komisija: 1) vertindama elektros energijos sąnaudas, reikalingas šilumos energijai pagaminti, taikė nepagrįstai žemą jos kainą; 2) nepagrįstai sumažino pareiškėjos darbuotojų skaičių bei jiems skirtą darbo užmokesčio fondą ir todėl neteisingai paskaičiavo darbo užmokesčio sąnaudas; 3) nesilaikė Metodikos 2.9 punkto bei savo išaiškinimo ir nepagrįstai vadovavosi Metodikoje nurodytais nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimais, nepaisant to, kad pareiškėja šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį pasirašė dar 2000 m. (nepagrįstai prailgino nusidėvėjimo terminus pagal naująją Metodiką, patvirtintą 2009-07-08 Komisijos nutarimu); 4) nustatydama veiklos sąnaudas taikė ekonomiškai nepagrįstą ir Metodikoje nenumatytą veiklos sąnaudų lygio nustatymo nuo visų pastoviųjų sąnaudų principą.

10Šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ). Šiam ginčui taip pat reikšmingas Energetikos įstatyme (toliau – EĮ) ir Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta 2009-07-08 Komisijos nutarimu Nr. O3-96.

11Šilumos ūkio įstatymo (Valstybės žinios, 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259, 2009-05-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-07-01) 32 str. 4 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Komisijos pastabas, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Šilumos bazinė kaina – tai ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Komisijos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė (ŠŪĮ 2 str. 27 p.). Galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką Komisija patvirtino, 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96.

12Nustatyta, kad pareiškėja 2009-05-25 raštu Nr. 322 „Dėl teikiamos bazinės kainos skaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Ukmergės rajono savivaldybei šilumos bazinių kainų projektą ir dokumentus, reikalingus bazinių kainų skaičiavimams pagrįsti. Pareiškėja tikslino savo skaičiavimus 2009-09- 17 raštu Nr. 439, 2009-10-06 raštu Nr. 11 (I t. b. l. 214-215). Ukmergės rajono savivaldybė 2009-07-03 raštu Nr. (6.17)-18-1328 pateikė pastabas dėl šilumos bazinių kainų projekto (I t. b. l. 92-93). Komisijos Šilumos skyrius 2009-10-27 pateikė pažymą Nr. O5-246 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos bazinių kainų ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“, kurioje išdėstyti detalūs bazinių kainų dedamųjų skaičiavimai bei juos pagrindžiantys argumentai (I t. b. l. 176-193). Pareiškėja remdamasi Komisijos pateikta bazinės kainos projekto pažyma bei patikslinta medžiaga 2009-10-23 raštu Nr. 33, 2009-10-27 raštu Nr. 35 pateikė Komisijai savo pastabas (I t. b. l. 208, 209). Savo pastabas dėl Pažymos projekto Komisijai pateikė Ukmergės rajono savivaldybės meras 2009-10-26 raštu Nr. (6.17)-18-2000 ir UAB „E energija“ – 2009-10-27 raštu Nr. EE1 (I t. b. l. 211-212, 213). 2009-10-27 Komisijos posėdyje šilumos bazinių kainų UAB „Miesto energija“ nustatymas atidėtas 2009-10-29 (I t. b. l. 175). Komisijos Šilumos skyrius 2009-10-29 Komisijos posėdžiui parengė pažymą Nr. O5-259 (Pažyma), kurioje pateikti patikslinti duomenys, atsižvelgiant į 2009-10-27 Komisijos posėdžio metu pateiktas pastabas (I t., b. l. 142-159). Komisija 2009-10-29 priėmė skundžiamą nutarimą Nr. O3-175, kuriuo nustatė šilumos bazinių kainų dedamąsias pareiškėjai UAB „Miesto energija“ (I t. b. l. 141).

13Teisės normos, reglamentuojančios šilumos ūkį ir jo kainodarą, iš esmės atspindi valstybės politiką šilumos ūkio srityje (ŠŪĮ 32 str.). Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 1 dalyje numatyta, jog šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Taigi Šilumos ūkio rinka yra reguliuojama valstybės, o šilumos kainų nustatymas priklauso valstybės reguliuojamų kainų sričiai, todėl laikytina, kad šilumos ūkis yra specifinė sritis, kuri priklauso viešajai teisei. Šilumos ūkio įstatymo tikslai: 1) mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; 2) šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; 3) ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; 4) didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; 5) gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; 6) mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai (ŠŪĮ 1 str. 2 d.). Taigi, vienas iš ŠŪĮ tikslų – ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Įstatymo normos suteikia vartotojams tam tikras garantijas dėl šilumos kainų nustatymo ir atitinkamai jų dydžio.

14Energetikos įstatymo 15 str. 1 dalis numato, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. Valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas tvirtina Komisija (EĮ 17 str. 5 d.). Komisija taip pat derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas (EĮ 17 str. 8 d. 9 p.).

15Dėl Komisijos uždavinių ir funkcijų pasakytina, kad Komisijos pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti šilumos ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka (EĮ 17 str. 1 d., Komisijos nuostatų 5 p.). Vykdydama šį pavestą uždavinį, komisija atlieka šias funkcijas: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybinės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą (EĮ 17 str. 8 d. 2-3 p., Komisijos nuostatų 6.1.-6.2. p., Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatai).

16Dėl kintamųjų sąnaudų (elektros energijos technologinėms reikmėms).

17Metodikos 10 punktas nustato, kad būtinosios sąnaudos – tai pagal Metodiką nustatytos bazinių kainų galiojimo laikotarpio šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudos, naudojamos bazinėms šilumos kainų dedamosioms nustatyti bei perskaičiuoti. Šios sąnaudos skirstomos į pastoviąsias (įskaitant veiklos sąnaudas) ir kintamąsias. Metodikos 80.2.3 punktas kaip kintamąsias būtinąsias šilumos tiekėjo sąnaudas įtvirtina elektros energijos bei vandens sąnaudas. Šios sąnaudos skaičiuojamos pagal galiojančius normatyvus ir siektinus lyginamosios analizės rodiklius.

18Metodika nenumato galimybės nustatant bazines šilumos kainas, vertinti prognozines elektros energijos sąnaudas. Tačiau kintamosios dedamosios gali būti koreguojamos kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimus, kaip numato Metodikos 80.2.1.1 punktas, keičiamas veiklos efektyvumo užduotis (lyginamosios kuro sąnaudos), nustatytas Komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu bei atsižvelgus į elektros ar geriamojo vandens kainų pasikeitimus, taikant juos baziniams elektros energijos bei geriamojo vandens kiekiams (Metodikos 117 p.). Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, darytina išvada, kad skaičiuojant šilumos bazinių kainų dedamąsias turi būti vertinamos galiojančios elektros energijos kainos. Elektros energijos kainoms kintant ateityje, kintamosios šilumos kainos dedamosios galės būti koreguojamos. Taigi sąnaudas Komisija skaičiavo vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka bei taikydama galiojančias elektros energijos kainas. Todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Komisija, nustatydama šilumos bazinių kainų dedamąsias, turėjo įvertinti, kad 2010 m. elektros energijos kainos kis ir į bazinę šilumos kainą įdėti prognozines elektros energijos kainas, tuo tarpu elektros energijos sąnaudos nepagrįstai sumažintos, atsižvelgus į savivaldybės siūlymus.

19Dėl personalo ir darbo užmokesčio sąnaudų.

20Metodikos 80.1.3 punktas numato, kad darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio atitinkamai veiklai priskirta darbuotoju skaičių ir darbuotoju skaičiaus pasikeitimą dėl investicijų plane numatytu priemonių įgyvendinimo. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas atitinkamos veiklos darbuotoju skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis šilumos tiekėjo darbuotoju darbo užmokesčio dydis ribojamas atitinkamo šilumos tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio dydžiu, kuris skaičiuojamas remiantis Lyginamosios analizės aprašu. Metodikos 2.11 punkte įtvirtinta, kad, kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės aprašas, skaičiavimuose vadovaujamasi viešai Komisijos skelbiamais vidutiniais atitinkamais šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais.

21Nustatyta, jog pareiškėja 2009-10-06 raštu Nr. 11 pareiškėja pateikė Komisijai šilumos bazinių kainų projekto patikslinimą, kuriame nurodė, kad planuojamas šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičius yra 43. Įmonė 2008 metais pradėjo eksploatuoti dar vieną katilinę, todėl numatė papildomus du darbuotojus. Atsakovė į bazinių šilumos kainų skaičiavimus įtraukė 1 planuojamą darbuotoją ir darbo užmokesčio fondą skaičiavo 42 darbuotojams.

22Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens 1 kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už Šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Nustatyta, kad atsakovė darbo užmokesčio sąnaudas skaičiavo taikydama 2008 metų vidutinį darbo užmokestį.

23Metodikos 80.1.3.2 punkte įtvirtinta, kad kai šilumos tiekėjo darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos šilumos tiekėjų grupės siektinus lyginamosios analizės rodiklius, tiekėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos tiekėjų grupės vidutinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali, bet ne privalo būti didesnis už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį. Taigi Komisija, vadovaujantis Metodika skaičiuodama bazines kainas, neprivalėjo skaičiavimuose taikyti pareiškėjos nurodytą už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį didesnį darbo užmokestį.

24Dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų.

25Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas reglamentuoja Metodikos 80.1.2 punkto bei 3 priedo nuostatos. Numatyta, kad turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas, su Komisija nesuderintas turtas, nebaigta statyba, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų, turtui įsigyti skirtos subsidijos, dotacijos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei ATL pardavimo lėšos.

26Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 9 punkte įtvirtinta, kad Komisija derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas. Nustatyta, kad Komisija 2009-10-23 raštu Nr. R2-1669 informavo pareiškėją, kad Metodikos 2.9 punkto nuostatos, jog įmonėms, pasirašiusioms koncesijos ar nuomos sutartis, iki nusidėvėjimo normatyvų nustatymo pagal 2008-03-15 Šilumos kainų nustatymo metodiką, taikomi sutartyse numatyti turto nusidėvėjimo normatyvai, taikytinos tik išnuomotam turtui, tuo tarpu nuosavam turtui taikomi Metodikoje įtvirtinti nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo kriterijai, todėl pareiškėjos argumentai, kad Metodikos 2.9 punkto nuostata vertintina atsižvelgus į Pareiškėjos tikruosius ketinimus, nepagrįsti.

27Pagal ankstesnę reguliavimo tvarką, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai turėjo būti suderinti su Komisija, pagal naują tvarką Metodikoje yra apibrėžti konkretūs nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai pagal atskiras turto grupes, kurie privalomi visiems šilumos tiekėjams. Vadovaujantis Metodika, įgyvendintų ir būsimų investicijų atsipirkimas numatomas per nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir normatyvinį pelną. Tuo atveju, kai įmonės savo veiklą vykdo terminuotos turto nuomos ar koncesijos sutarties pagrindu, minėtų lėšų atsipirkimo klausimai, susiję su nuomos sutarčių terminais ar kitais galimais teisinės bazės, reglamentuojančios nuomininko veiklą, pasikeitimais turi būti apspręsti sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad bazinių šilumos kainų pareiškėjai nustatymo metu galiojo Metodikos nuostatos, atsakovė, nustatydama kainas, įmonės nuosavam turtui taikė pareiškėjai Metodikoje nustatytus nusidėvėjimo normatyvus, o išnuomoto turto nusidėvėjimui – nuomos ar koncesijos sutartyje numatytus nusidėvėjimo normatyvus.

28Dėl veiklos sąnaudų.

29Metodikos 80.1.8 punkte įtvirtinta, kad veiklos sąnaudos paskirstomos gamybai, perdavimui ir pardavimui proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai. Veiklos sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius. Pagal Metodikos 2.11 punktą, kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės aprašas, skaičiavimuose vadovaujamasi viešai Komisijos skelbiamais vidutiniais atitinkamais šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais.

30Komisija nustatė, kad pareiškėjos faktinės ir planuojamos veiklos sąnaudos sudaro apie 24 proc. visų pastoviųjų sąnaudų ir jos viršija III grupės vidurkį, kuris yra 17,1 proc. Pagal pateiktus duomenis, pareiškėjos planuojamos veiklos sąnaudos sumažintos 41,5 proc. – darbo užmokestis ir kitos sąnaudos sumažintos iki 2008 metų lygio, valdymo ir konsultavimo mokestis sumažintas 71,4 proc. Atsakovė šilumos tiekimo veikloms priskyrė 727,8 tūkst. Lt, t. y. 52,1 proc. mažiau nei pareiškėja, kuri visas veiklos sąnaudas priskyrė tik šilumos tiekimui.

31Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), todėl nagrinėjant šį mokestinį ginčą atsižvelgtina į LVAT 2009-04-01 nutartį adm. byloje Nr. A502-75/2009, kurioje teismas konstatavo, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo funkcija, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisiją nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų . Šioje byloje LVAT taip pat pasisakė, jog Komisija neprivalo vadovautis išimtinai tik pareiškėjo pateiktais duomenimis, turi teisę vertinti pateiktus duomenis, jų teisingumą ir pagrįstumą.

32Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, cituotais įstatymais, poįstatyminiais aktais bei teismų praktika, daro išvadą, kad Komisijos skaičiavimai yra objektyvūs ir atlikti vadovaujantis jai teisės aktų suteikta diskrecija. Komisija Komisija, nustatydama pareiškėjai šilumos bazinių kainų dedamąsias, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, skundžiamą nutarimą priėmė remdamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, veikė savo kompetencijos ribose ir neviršijo suteiktų jai įgalinimų, o skundžiamas nutarimas neprieštarauja Komisijos tikslams bei uždaviniams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu ir ji panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti UAB „Miesto energija“ naujas 2009 – 2011 metų laikotarpio šilumos kainų dedamąsias. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (LR ATBĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

33Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

Nutarė

34pareiškėjos UAB „Miesto energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir... 3. Pareiškėja UAB „Miesto energija“ skunde teismui nurodė ir jos atstovai... 4. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su pareiškėjos... 6. Teismo posėdyje 2010-03-16 bylos proceso šalys ir jų atstovai nedalyvavo.... 7. Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo... 8. Kaip minėta, pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti atsakovės... 9. Pareiškėja teigia, kad Komisija, skaičiuodama šilumos bazinių kainų... 10. Šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą jų... 11. Šilumos ūkio įstatymo (Valstybės žinios, 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr.... 12. Nustatyta, kad pareiškėja 2009-05-25 raštu Nr. 322 „Dėl teikiamos... 13. Teisės normos, reglamentuojančios šilumos ūkį ir jo kainodarą, iš esmės... 14. Energetikos įstatymo 15 str. 1 dalis numato, kad energetikos sektoriuje yra... 15. Dėl Komisijos uždavinių ir funkcijų pasakytina, kad Komisijos pagrindinis... 16. Dėl kintamųjų sąnaudų (elektros energijos technologinėms... 17. Metodikos 10 punktas nustato, kad būtinosios sąnaudos – tai pagal Metodiką... 18. Metodika nenumato galimybės nustatant bazines šilumos kainas, vertinti... 19. Dėl personalo ir darbo užmokesčio sąnaudų.... 20. Metodikos 80.1.3 punktas numato, kad darbo užmokesčio sąnaudos... 21. Nustatyta, jog pareiškėja 2009-10-06 raštu Nr. 11 pareiškėja pateikė... 22. Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad šilumos ir (ar)... 23. Metodikos 80.1.3.2 punkte įtvirtinta, kad kai šilumos tiekėjo darbuotojų... 24. Dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų. ... 25. Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos)... 26. Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 9 punkte įtvirtinta, kad Komisija derina... 27. Pagal ankstesnę reguliavimo tvarką, nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai... 28. Dėl veiklos sąnaudų. ... 29. Metodikos 80.1.8 punkte įtvirtinta, kad veiklos sąnaudos paskirstomos... 30. Komisija nustatė, kad pareiškėjos faktinės ir planuojamos veiklos sąnaudos... 31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodą... 32. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, cituotais įstatymais,... 33. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR... 34. pareiškėjos UAB „Miesto energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...