Byla e2A-1268-265/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016-01-19 rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype, adresu ( - ). Ieškovės teigimu, ginčijamas rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“

    62015-11-24 prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu), pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalį.

    1. Ieškovės teigimu, neteisėtai įrengus nuotekų rezervuarą pažeidžiamos jos, kaip to paties žemės sklypo, esančio adresu ( - ), nuomininko (naudotojo) teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, jog ieškovės sveikatingumo komplekse besilankantys asmenys, kuriems teikiamos sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos, atliekamos sveikatos gerinimo procedūros, jautė iš UAB „Batrima“ pastatyto rezervuaro sklidusius nemalonius kvapus, tai trikdė šių asmenų poilsį ir blogino ieškovės teikiamų sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugų kokybę.
    2. Ieškovė taip pat teigė, kad pastatas – klubas, adresas ( - ), kuriam funkcionuoti pastatytas nuotekų rezervuaras, nuo 2015-10-28 nuosavybės teise priklauso nebe UAB „Batrima“, o UAB „Armedika“ ir Ko, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad UAB „Batrima“ iš viso neturėjo teisės derinti leidimų išdavimo ir gauti rašytinį pritarimą statyti inžinerinius statinius nepriklausančiam pastatui – klubui – funkcionuoti.
    3. Ieškovės teigimu, neteisėto rašytinio pritarimo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras – taip pat laikytini neteisėtais, todėl statytojas UAB „Armedika“ ir Ko turi būti įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nuotekų rezervuarą. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Batrima“ sklype, adresas ( - ), jau anksčiau buvo savavališkai ir neteisėtai įrengusi nuotekų surinkimo rezervuarą, dėl to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo į Palangos miesto apylinkės teismą, ir trečiasis asmuo UAB „Batrima“ buvo priversta pašalinti savavališkai įrengtą nuotekų rezervuarą.
  2. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko, laikė jį pagrįstu ir prašė tenkinti. Nurodė, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryta teisinė klaida. Pažymėjo, kad pagal 2015-11-24 technines sąlygas Nr. 280/15 nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai:?pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus bei gavus savininko sutikimą; antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę Uniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus ( - ) gatvėje. Ginčo teritorijoje įrengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą nebuvo numatyta, todėl parengtas projektas neatitinka išduotų techninių sąlygų. Nuotekų surinkimo rezervuarą neteisėtai leista statyti šalia pastato, kuriame teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.
  3. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

73.1. Atsakovė teigė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriam išduoti nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, rašytinis pritarimas išduotas inžineriniams tinklams statyti ne ieškovės nuosavybės ribose, nuotekų rezervuarą numatyta prijungti ir jis prijungtas ne prie ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų, todėl šie klausimai nesusiję su ieškovės teisėmis ar interesais. Taip pat pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos sutikimas su ieškiniu savaime nėra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį.

83.2. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu statinio projektui pritarta naujų statinių statybai: pagal 1.1 p. – nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklų statybai; 1.2 p. – įvadinių vandentiekio tinklų statybai. Nors ieškovė ieškiniu prašė panaikinti visą rašytinį pritarimą statinio projektui, tačiau iš esmės ieškiniu ginčija tik pritarimą dėl nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklų statybos sprendinių. Atsakovės manymu, tokiu būdu ieškovė siekia sąmoningai pakenkti atsakovės verslui.

93.3. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko pažymėjo, jog UAB „Palangos vandenys“ išdavė prisijungimo sąlygas, parengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą, kuriam buvo pritarta ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu. Prisijungimo sąlygose nuotekų išleidimui buvo numatyta suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginė linija būtų prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų ( - ) gatvėje, tačiau rengiant projektą ir įvertinus realiai esamą situaciją, kad nuotekų tinklų prijungimas pagal išduotas technines sąlygas prie ( - ) gatvėje esančių tinklų, kurie yra kitoje ( - ) upės pusėje, yra techniškai sudėtingas ir brangus, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalimi, vietoje prisijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo pagal išduotas prisijungimo sąlygas buvo nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Tam pritarė viešasis vandens tiekėjas UAB „Palangos vandenys“, kuris ir rengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą. Atsakovės nuomone, naujam nuotekų rezervuaro įrengimui nebuvo reikalingos naujos nuotekų tinklų savininkės UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygos, nes trečiojo asmens UAB „Batrima“, vėliau atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko vietinio nuotekų tinklo nebuvo numatyta prijungti prie centralizuoto UAB „Palangos vandenys“ priklausančio nuotekų tinklo.

103.4. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko taip pat pabrėžė, kad rašytinis pritarimas projektui dėl įvadinių vandentiekio tinklų statybos, kuris parengtas pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir joms neprieštarauja, yra išduotas pagrįstai, teisėtai ir atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės argumentai, kad iš nuotekų surinkimo rezervuaro sklis nemalonus kvapas, plis tarša, bus trikdoma ieškovės vykdoma veikla, yra tik prielaidos, nepagrįstos įrodymais. Paaiškino, kad įrengtas nuotekų rezervuaras yra sandarus, uždaras ir sertifikuotas, todėl į aplinką neskleidžia nei taršos, nei nemalonaus kvapo, nėra daroma žala gamtai ir kitiems asmenims.

  1. Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ dublike nesutiko su atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko atsiliepimo argumentais, laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos bei argumentų.
  2. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko triplike papildomai pažymėjo, jog vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą rengė UAB „Palangos vandenys“, ir nei UAB „Batrima“, nei UAB „Armedika“ ir Ko neprašė UAB „Palangos vandenys“ išduoti 2015-11-24 prisijungimo sąlygų. Teigė, kad nuotekų išleidimo sprendiniai niekaip nesusiję su nuotekų tinklų prijungimu prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto nuotekų šalinimo (kanalizavimo) tinklo, todėl prisijungimo sąlygose nurodyti sprendiniai nėra privalomi rengiant statybos projektą. 2015-11-24 prisijungimo sąlygose numatytas vienas iš nuotekų išleidimo sprendinių – pastatyti nuotekų siurblinę ir prijungti ją prie centralizuotų nuotekų tinklų ( - ) gatvėje, tačiau tokio sprendinio nurodymas techninėse sąlygose neapriboja statytojo teisės pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais, ar įsirengs vietinius tinklus. Atsakovė pabrėžė, kad net ir panaikinus rašytinį pritarimą, nuotekų rezervuaro griovimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuo atveju, jei neteisėtos statybos negalima įteisinti.
  3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija tripliku ieškovės ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, nuspręsta panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo surinkimo tinklus, UAB „Armedika“ ir Ko įpareigota pašalinti pagal 2016-01-19 rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype ( - ). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
    1. Galiojančiose UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 prisijungimo (techninėse) sąlygose Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu) nuotekų išleidimui numatytas vienintelis variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus ( - ) gatvėje. Tuo tarpu rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui, kuriame numatyta vietinė nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų rezervuarą. Teismas nurodė, jog UAB „Palangos vandenys“ buvo išdavusi 2015-06-02 prisijungimo (technines) sąlygas Nr. 107/15, pagal kurias buvo numatyta galimybė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šios prisijungimo sąlygos UAB „Palangos vandenys“ 2015-09-17 raštu Nr. (12.41)IS 1344 panaikintos, ir rengiant statinio projektą turėjo būti vadovaujamasi būtent 2015-11-24 prisijungimo sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu). Ginčijamas rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 išduotų prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu) ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
    2. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ginčo teritorijai galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimu Nr. T2-22 patvirtintas Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kurio 2.5.1 punkto 6 dalyje numatyta, gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. Teismo nuomone, atsakovė, kaip ginčo objekto statytoja, neturėjo teisės pasirinkti, ar naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais, ar įsirengti vietinius tinklus, nes tai prieštaravo prisijungimo sąlygoms, kuriomis ji privalėjo vadovautis rengiant statinio projektą.
    3. Teismas konstatavo, jog ieškovės teiginiai dėl jos teisių pažeidimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir juos atmetė, tačiau sutiko su ieškove, jog tam tikri ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, susiję su atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko naudojamu nuotekų rezervuaru, gali kilti ateityje.
    4. Teismas padarė išvadą, jog nuotekų rezervuaro įteisinimas yra netikslingas ir sunkiai tikėtinas, nes vietiniai teisės aktai teikia prioritetą būtent nuotekų tinklų prijungimui prie centralizuotos sistemos, todėl įpareigojo statytoją UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype, esantį ( - ).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14

  1. Apeliantė UAB „Armedika“ ir Ko apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-07-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodo, jog nuotekų rezervuaras nėra prijungtas nei prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto nuotekų šalinimo (kanalizavimo) tinklo, nei prie ieškovei ar kitiems asmenims priklausančių inžinerinių tinklų, tai yra atskiras objektas, todėl jo statybai iš viso nereikėjo gauti prisijungimo sąlygų. Apeliantės teigimu, tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-14 rašte suformuluotas privalomasis nurodymas, ir būtent dėl to, kad prisijungimo sąlygos nėra reikalingos, panaikintos išduotos 2015-06-02 prisijungimo sąlygos.
    2. Mano, kad nors vietiniai teisės aktai teikia prioritetą nuotekų tinklų prijungimui prie centralizuotos sistemos, tačiau jie nepaneigia galimybės ir statytojo teisės statyti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, kaip išaiškinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-14 rašte.
    3. Kraštutinė priemonė – nuotekų rezervuaro pašalinimas (griovimas) – net tuo atveju, jei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinis pritarimas būtų panaikintas, negalėtų būti taikomas, o turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naujo rašytinio pritarimo išdavimo ir rezervuaro statybos įteisinimo.
    4. Apeliantės nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje ir subjektinės teisės ginčyti nuotekų rezervuaro statybą leidžiantį dokumentą bei prašyti panaikinti statybos padarinius, kadangi rašytinis pritarimas nėra išduotas ieškovei, pritarimui išduoti nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, rašytinis pritarimas išduotas inžineriniams tinklams statyti ne ieškovės nuosavybės ribose, projekto sprendiniuose nuotekų rezervuarą numatyta prijungti ir jis prijungtas ne prie ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų.
  2. Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
    1. Argumentuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimu leisto statyti nuotekų rezervuaro statyba yra nesuderinama su UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 prisijungimo (techninėmis) sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu), rašytinis pritarimas neatitinka nustatytų specialiųjų reikalavimų, prieštarauja imperatyviems Statybos įstatymo reikalavimams, todėl ir atsakovės įrengto nuotekų rezervuaro įteisinimas nėra galimas.
    2. Teigia, jog šiuo atveju pažeidžiamas jos ir visuomenės interesas į švarią aplinką, nes nuotekų rezervuaro statyba yra susijusi su viešuoju interesu.
  3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes ginčijamas leidimas (pritarimas) vietinės nuotekų sistemos statybai buvo išduotas padarius teisinę klaidą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus bei įpareigojo atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016-01-19 rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype, ( - ).
  4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1779-460/2017 išnagrinėjus atsakovės (apeliantės) UAB „Armedika“ ir Ko apeliacinį skundą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.
  6. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko nuomojasi valstybinės žemės sklypą, adresu ( - ) (e. bylos t. 1, b. l. 13–16), kuriame nesudėtingų statinių statybai – nuotekų išvadams (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklai; nuotekų surinkimo tinklai) – ir įvadiniams tinklams (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklai) Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-01-19 išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-160119-00009 statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų ( - ), statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“ (toliau – rašytinis pritarimas) (e. bylos t. 1, b. l. 108–109). Projekto rengėja – UAB „Palangos vandenys“, statytoja UAB „Batrima“. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“, kuriai buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas, pagal 2018-10-28 susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas (e. bylos t. 1, b. l. 154) ir įvykdė nuotekų rezervuaro statybos darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos darbai baigti 2016-02-25 (e. bylos t. 1, b. l. 160).
  7. Ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, pagal kurio 28 punktą (iki 2016-12-31 galiojusi redakcija) nurodyta, kad siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui savivaldybės administracijai su prašymu pateikiami Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, tarp jų – statinio projektas, kuris turi būti parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis. Prisijungimo sąlygos yra statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punktas).
  8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės ir kilo dėl statinio projekto neatitikimo prisijungimo sąlygoms.
  9. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Palangos vandenys“ 2015-06-02 išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai: I variantas – pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų gavus jo sutikimą; arba II variantas – įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šis alternatyvus, leidžiantis įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą, prisijungimo sąlygų variantas UAB „Palangos vandenys“ 2015-09-17 raštu Nr. (12.41)IS 1344 panaikintas ir nurodyta UAB „Palangos vandenys“ projekto suderinimą laikyti negaliojančiu (e. bylos t. 1, b. l. 8).
  10. 2015-09-17 raštu pakeitus prisijungimo sąlygas išliko tik galimybė prisijungti prie kito asmens nuotekų tinklų gavus jo sutikimą. Iš atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog

    182015-09-21 ji kreipėsi į ieškovę UAB sveikatos centrą „Energetikas“ dėl leidimo tiesti inžinerinius tinklus per ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, taip pat teikė komercinį pasiūlymą dėl leidimo prisijungti prie ieškovės valdomų nuotekų tinklų, tačiau atsakymo į prašymus iš ieškovės negavo (e. bylos t. 2, b. l. 17–19). Ieškovė nepateikė šias atsakovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

  11. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-424 redakcija) nustatė, kad statinio projektas taip pat turi būti parengtas laikantis teritorijų planavimo dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo teritorijoje galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimu Nr. T2-22 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (toliau – Specialusis planas), kurio 2.5.1 punkto 6 dalyje numatyta, jog gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė.
  12. Iš UAB „Palangos vandenys“ 2015-09-17 rašto Nr. (12.41)IS 1344 turinio matyti, jog būtent pasiremiant šia Specialiojo plano nuostata panaikinta viena iš 2015-06-02 išduotų prisijungimo sąlygų alternatyvų – vietinio nuotekų rezervuaro įrengimo galimybė.
  13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vertinant ginčijamo akto ir statybos teisėtumą svarbus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-12-14 raštas Nr. 2D-19607(16.2) „Dėl UAB „Palangos vandenys“ 2015-06-02 išduotų techninių prisijungimo sąlygų Nr. 170/15 tiesti inžinerinius tinklus žemės sklype ( - )“ (e. bylos t. 1, b. l. 174–176), kuriuo Inspekcija išnagrinėjo atsakovės skundą dėl 2015-06-02 išduotų sąlygų pakeitimo. Iš Inspekcijos rašto turinio matyti, jog UAB „Palangos vandenys“ 2015-06-02 išduotų techninių prisijungimo sąlygų Nr. 170/15 I variantas – prisijungti prie kito asmens, t. y. ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“, valdomų buitinių nuotekų tinklų gavus jos sutikimą, neatitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias prisijungimo sąlygas išduoda inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ir naudotojas. Sąlygų II variantas – galimybė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, Inspekcijos vertinimu, iš viso nėra prisijungimo sąlyga. Inspekcija iš esmės padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju UAB „Palangos vandenys“ nebuvo subjektas, galintis išduoti 2015-06-02 prisijungimo sąlygas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, jog nesiaiškinta, kodėl UAB „Palangos vandenys“ panaikino 2015-06-02 išduotas technines prisijungimo sąlygas.
  14. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Palangos vandenys“ išduotas sąlygas keitė ne tik 2015-09-17, bet 2015-11-24 išdavė naujas technines sąlygas Nr. 280/15, kuriose numatytas I variantas: suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų gavus savininko sutikimą; II variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus ( - ) gatvėje (e. bylos t. 1, b. l. 43–44). UAB „Palangos vandenys“ 2015-12-30 raštu Nr. (12.41)IS-1808 panaikintos 2015-06-02 išduotos sąlygos bei panaikintas 2015-11-24 išduotų sąlygų I variantas – suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų gavus savininko sutikimą (e. bylos t. 1, b. l. 45).
  15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė turėjo vadovautis 2015-11-24 išduotomis sąlygomis (su 2015-12-30 pakeitimu), t. y. likusiu vieninteliu variantu – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti prie esančių buitinių nuotekų tinklų ( - ) gatvėje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, pagal kurias išduotas sąlygas yra parengtas projektas. Bylos duomenys šiuo klausimu prieštaringi: projekte nurodyta, jog jis parengtas pagal 2015-06-02 išduotas sąlygas, pagal jas 2015-06-03 suformuluota projektavimo užduotis (e. bylos t. 3, b. l. 36–41), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog tos pačios dienos projektavimo užduotyje taip pat yra nurodyta, jog projektas turi atitikti ir 2015-11-24 išduotas sąlygas (e. bylos t. 1, b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepašalino šių prieštaravimų, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nenustatyta, pagal kurias prisijungimo sąlygas atsakovė kreipėsi dėl rašytinio pritarimo į savivaldybę.
  16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo apeliacine tvarka, taip pat konstatavo, jog šios nutarties 21 punkte minėto Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, yra numatyta galimybė projektuoti individualų vandens tiekimą ir individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų bei suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigoti atsakovę pašalinti statinį – nuotekų rezervuarą, netirta ir nevertinta, ar egzistuoja pagrindas taikyti būtent šią Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalį ir joje nustatytą kriterijų – techninį sudėtingumą prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų. Pažymėtina, jog nors apeliantė ieškinyje argumentavo techniniu sudėtingumu ir brangumu, o būtent – prisijungimo sąlygose nuotekų išleidimui numatyta suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginė linija būtų prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų ( - ) gatvėje, esančių kitoje ( - ) upės pusėje, tačiau šie argumentai pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti ir nėra aišku, ar nebuvo teisinio pagrindo taikyti Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies nuostatos. Iš atsakovės papildomai pateiktų paaiškinimų ir pridėtos kadastro žemėlapio nuotraukos matyti, kad norint prisijungti prie esančių buitinių nuotekų tinklų ( - ) gatvėje, reikėtų nutiesti apie 195 metrus nuotekų tinklų per nesuformuotą žemės sklypą ir po Šventosios upe, o teritorija patenka į kurortų apsaugos zoną ir sutampa su pajūrio juostos riba, o šioje teritorijoje draudžiami statybos, kasybos ir kitokie teritorijos tvarkymo darbai. Teritorijos pobūdžio pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nevertino, nepasisakė, ar objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti 2015-11-24 išduotose sąlygose (su 2015-12-30 pakeitimu) numatytą vienintelę nuotekų tinklų įrengimo galimybę. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neturi teisės pasirinkti, ar naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais, ar įsirengti vietinius tinklus, nors Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalis, teikdama prioritetą viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemai, nepaneigia individualaus vandens tiekimo ir nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių statybos galimybės. Atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus tokia statytojo teisė įtvirtinta ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje, tačiau aptartų teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams galimybės pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.
  17. Iš šios nutarties 22 punkte aptarto Inspekcijos rašto taip pat matyti, kad UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-13 raštu nurodė, jog žemės sklype ( - ), veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimas nėra tikslingas, nes aptarnauja tik vieną abonentą, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-11-18 rašte nurodyta, jog savivaldybė nėra numačiusi nutiesti centralizuotus tinklus ar sudaryti nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo sutartį su UAB sveikatos centru „Energetikas“ dėl jam nuosavybės teise priklausančių buitinių nuotekų tinklų žemės sklype. Minėta, jog ieškovė į atsakovės paklausimus ir pasiūlymus dėl galimybės prisijungti prie ieškovei priklausančių tinklų neatsakė. Šios nustatytos aplinkybės taip pat yra svarbios ginčijamo akto ir statybos teisėtumo vertinimui Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies ir Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies požiūriu, tačiau Inspekcijos 2015-12-14 rašto Nr. 2D-19607(16.2) ir jame nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
  18. Pažymėtina, jog aptariamu Inspekcijos raštu atsakovei pasiūlyta parengtą projektą teikti derinti ir kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog pagal pradines prisijungimo sąlygas, išduotas 2015-06-02, vietinės nuotekų šalinimo sistemos įrengimas buvo galimas, todėl Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovė įgijo teisėtą lūkestį įgyvendinti vietinio rezervuaro statybos projektą bei kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurį panaikindamas pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės įgytų teisėtų lūkesčių. Be to, pažymėtina, jog nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo vertinimui svarbūs ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-10-16 ir 2016-03-07 patikrinimo aktai (e. bylos t. 2, b. l. 20–24), kurie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo analizuojami, nors jais nenustatyta aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
  19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nevertinta ir aplinkybė, jog byloje ginčijamas rašytinis pritarimas, gautas 2016-01-19, statybos darbai faktiškai atlikti 2016-02-25, tuo tarpu prisijungimo sąlygos keistos ne kartą iki pat 2015-12-30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės taip pat reikšmingos atsakovės teisėtų lūkesčių bei teisinio stabilumo požiūriu, o pirmosios instancijos teismas nevertino tokių UAB „Palangos vandenys“ veiksmų, ypač akcentuodamas aplinkybę, jog sąlygas išdavęs subjektas (UAB „Palangos vandenys“) pats ir buvo statinio projektuotojas, todėl ginčijamo akto ir statybos teisėtumas turėtų būti vertinamas ir šiuo požiūriu. Be to, vertinant statybos teisėtumą svarbi ir aplinkybė, jog atsakovei priklausančiame objekte UAB „Palangos vandenys“ tiekia tiek geriamąjį vandenį, tiek nuotekų tvarkymo paslaugas. Tai patvirtina atsakovės pateikta 2016-11-17 su UAB „Palangos vandenys“ sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis SR Nr. 02313, iš kurios 1.4 punkto matyti, jog abonento patalpos nėra prijungtos prie nuotekų sistemos, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sudaryta sutartis įrodo, jog yra galimybė tvarkyti nuotekas neprisijungus prie centralizuotos sistemos.
  20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, konstatavo, jog įpareigojant atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pastatytą nuotekų rezervuarą nespręsta dėl asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų vykdymo, nustatymo. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šis klausimas neanalizuotas, bylos aplinkybės nevertintos šiuo aspektu, teismas nesprendė kaltės klausimo, nors vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio (ginčo teisinių santykių metu galiojusi redakcija; šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 33 straipsnis) nuostatomis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pati pripažino savo klaidą išduodama rašytinį sutikimą rezervuarui įrengti, o statinio projekto rengėja, minėta, buvo UAB „Palangos vandenys“, todėl svarbu nustatyti savivaldybės, UAB „Palangos vandenys“ ir galimai kitų asmenų kaltės laipsnį.
  21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.
  22. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  23. Paskyrus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka iki paskirto teismo posėdžio pradžios ieškovė ir atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir pasvarstymus dėl kai kurių kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau nė viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų, susijusių su kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nustatymu, išskyrus atsakovės pateiktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį bei kadastro žemėlapio nuotrauką. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, kuriems nustatyti ir analizuoti bylą nagrinėti iš naujo grąžino kasacinis teismas.
  24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, ypač susiję su techninėmis nuotekų tinklų prijungimo galimybėmis prie esančių tinklų ( - ) gatvėje, taip pat, jeigu bus konstatuota, jog rašytinis pritarimas statybai išduotas neteisėtai ir jo pagrindu vykdyta statyba neteisėta, turės būti vertinama statinio įteisinimo galimybė, o jos nesant – atsakingi už neteisėtos statybos padarinius asmenys ir jų kaltės laipsnis, sprendžiama, kieno lėšomis turėtų būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
  25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018 nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

20panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. liepos 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai