Byla Ik-1101-189/2012
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant atsakovo atstovei A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Versluva“) dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; Departamentas) direktoriaus įsakymą Nr. V-72 „Dėl nuobaudos BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š.“ skyrimo (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai buvo skirta nuobauda – įspėjimas.

5Skunde nurodė, jog nagrinėjant nuobaudos bankroto administratoriui skyrimo klausimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad bankroto administratorius neturėjo visų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prašomų dokumentų, nes jų nebuvo perdavęs įmonės BUAB „Gilojos transportas“ vadovas. Pažymėjo, jog bankroto administratorius bendradarbiavo su Inspekcija bei pateikė mokesčių administratoriui visus dokumentus, kuriuos pats buvo perėmęs. Tai patvirtinta pateikiami priėmimo perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad dokumentai buvo perduodami Inspekcijai iš karto, kai tik juos gaudavo bankroto administratorius. Paaiškino, jog esant situacijai, kai bankroto administratorius nedisponuoja dokumentais, kuriuos prašo pateikti Inspekcija, laikytina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra objektyviai neįgyvendinamas. Todėl mano, jog negali būti paskiriama nuobauda bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui už tai, kad objektyviai nėra įmanoma pateikti prašomų dokumentų, o informacija apie tai, kad tokių duomenų nėra, jau yra ankščiau pateikta mokesčių administratoriui.

6Nurodė, jog skundžiamas Įsakymas yra priimtas pažeidžiant teisės normas, nustatančias, kad viešojo administravimo aktas turi būti motyvuotas ir paremtas objektyviais duomenimis (faktais), t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams. Taip pat teigė, jog Įsakyme yra nurodyta, kad Įspėjimas yra skiriamas vadovaujantis „valstybės tarnautojo 2011 m. rugpjūčio 26 d. išvada“, bei tuo pačiu pažymi, jog šios argumentacijos nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad atskiri viešojo administravimo subjekto dokumentai negali būti sudėtine Įsakymo dalimi. Nurodė, kad Įmonių bankroto valdymo departamento (toliau – ir Departamentas) direktorius priimdamas ginčijamą Įsakymą nevertino pažeidimo reikšmingumo, neįvertino aplinkybės, kad Inspekcijai buvo perduoti visi turimi dokumentai, o prašomi duomenys buvo nepateikti dėl objektyvių priežasčių. Manė, jog šiuo atveju šis pažeidimas turėjo būti įvertintas kaip nereikšmingas bankroto procesui, todėl už jį nuobauda neturėjo būti skiriama.

7Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (jo įgaliotam asmeniui) vieną iš nuobaudų: įspėjimą ar viešai skelbiamą įspėjimą. Nurodė, kad tokia formuluotė reiškia, kad Departamento direktorius gali pasirinkti skirti ar neskirti nurodytas nuobaudas ir šis sprendimas priklauso nuo to, kaip Departamentas įvertina pažeidimą – reikšmingas jis ar nereikšmingas. Todėl, šiuo atveju, turėjo būti ne tik konstatuotas formalus teisės aktų pažeidimas, bet ir įvertinamas šio pažeidimo mastas bei padariniai. Atkreipė dėmesį, jog Įsakyme turėjo būti aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tokia tvarka nėra tiksliai nurodyta nei ginčijamame Įsakyme, nei lydraštyje, su kuriuo pateiktas ginčijamas Įsakymas.

8Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

9Nurodė, jog Departamentas 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (6.14)A2-2551 informavo UAB „Versluva“ direktorę G. Š., jog pradėtas UAB „Versluva“ veiklos, administruojant BUAB „Gilojos transportas“, tikrinimas ir vadovaudamasis Taisyklių 9.1 punktu, nurodė UAB „Versluva“ direktorei G. Š. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl rašte nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimą pagrindžiančių dokumentų kopijas, informuojant, jog per nustatytą terminą nepateikus Departamentui minėtų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų, Departamentas, priimdamas sprendimą dėl UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Gilojos transportas“, laikys, jog UAB „Versluva“ pripažįsta rašte nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratorius UAB „Versluva“ iki numatyto termino Departamentui nepateikė paaiškinimų ar juos pagrindžiančių dokumentų, taip pat nepateikė ir prašymo dėl termino jiems pateikti pratęsimo, todėl Departamento tarnautojo išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Gilojos transportas“ bei Departamento direktoriaus skundžiamas Įsakymas buvo priimtas remiantis raštu ir Departamento turimais duomenimis.

10Pažymėjo, jog savo veiksmais BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratorius UAB „Versluva“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą, t. y. nebendradarbiavo su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, nepateikė dokumentų, reikalingų atlikti operatyvųjį BUAB „Gilojos transportas“ patikrinimą o šios pareigos nevykdymas tiesiogiai ribojo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 26 straipsniu jai pavestas funkcijas. Todėl nurodė, jog pareiškėjos teiginiai apie Departamento taikytos poveikio priemonės neproporcingumą ar pažeidimo nereikšmingumą vertintini kritiškai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje, aiškinant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ne kartą yra pažymėta, kad VAĮ nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente todėl mano, kad Departamento tarnautojo Išvada laikytina skundžiamo akto – įsakymo sudėtine dalimi ir faktinių aplinkybių pakartotinis nurodymas bei vertinimas įsakyme būtų perteklinis. Taip pat pažymėjo, kad su minėta Išvada UAB „Versluva“ buvo supažindinta 2011 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu, tačiau ir tuomet jokių paaiškinimų nepateikė.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl nuobaudos BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š.“ skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjai už IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto nuostatų pažeidimus paskirtas įspėjimas. Pridūrė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuobauda, remiantis 2011 m. rugpjūčio 26 d. Išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Gilojos transportas“, pareiškėjai paskirta už tai, kad ji, būdama bankrutuojančios įmonės (BUAB „Gilojos transportas“) administratoriumi, per nustatytą terminą (nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. liepos 18 d.), mokesčių administratoriui nepateikė operatyviniam patikrinimui dokumentų, reikalingų atlikti BUAB „Gilojos transportas“ patikrinimą, kas tiesiogiai ribojo Inspekcijai pilna apimtimi įgyvendinti MAĮ 26 straipsnyje jai pavestas funkcijas. Teismas apžvelgė pareiškėjos argumentus, kuriais ji teigė, jog Inspekcijos nurodymas buvo objektyviai neįgyvendinamas, bei bankroto instituto tikslą bei prasmę, ir pažymėjo, jog vertinant aplinkybes dėl Inspekcijos 2011 m. liepos 8 d. nurodymo vykdymo, matyti, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų (pvz. užklausimų pateikti dokumentus), patvirtinančių aplinkybes, jog ji po 2011 m. liepos 8 d. būtų kreipusis į BUAB „Gilojos transportas“ dėl Inspekcijos prašomų papildomų dokumentų pateikimo, o prašomus dokumentus pareiškėjai dėl tam tikrų priežasčių būtų atsisakyta pateikti. Taip pat pažymėjo, jog nors IBĮ ir nėra nustatyta, kokia tvarka gali būti išduotas bankroto administratoriui vykdomasis raštas dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, kai bankrutuojančios įmonės valdymo organai geruoju nevykdo įpareigojimo, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdomųjų dokumentų išdavimo taisykles. Akcentavo, jog esant pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, ji CPK 6 dalies „Vykdymo procesas“ nuostatų nustatyta tvarka, galėjo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu, priimti nutartį ir nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, įpareigojantį BUAB „Gilojos transportas“ perduoti bankroto administratorei UAB „Versluva“ Inspekcijos reikalaujamus dokumentus, o gavus vykdomąjį raštą su antstoliu nuvykti į vietą ir paimti bankrutuojančioje bendrovėje turimus dokumentus. Tačiau nepateikus objektyvių įrodymų, jog pareiškėja rūpinosi Inspekcijos nurodymo įvykdymu, ar kaip kitaip veikė ĮBĮ ar CPK nuostatų nustatyta tvarka, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad neįvykdė savo pareigų dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Pridūrė, jog šios aplinkybės pareiškėja nepaneigė ir iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. nepateikdama išsamaus paaiškinimo į Inspekcijos rašte nurodytas aplinkybes, kas vėliau sąlygojo Departamento priimtą sprendimą, jog nepateikus paaiškinimo laikytina, kad pareiškėja sutinka su aplinkybėmis nurodytomis Inspekcijos rašte.

14Dėl ginčijamo Įsakymo turinio teismas pažymėjo, jog jis yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Šiuo atveju ginčijamame Įsakyme yra nurodyta, kad jis priimamas atsižvelgiant į Departamento pareigūno priimtą 2011 m. rugpjūčio 26 d. Išvadą, t. y. Išvada yra neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalis. Pridūrė, jog kaip matyti iš Išvados turinio, ji taip pat yra pagrįsta nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Taip pat pažymėjo, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte (Įsakyme) įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamas institucijas, nelaikytina tinkamu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Nurodė, jog kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, jame yra nurodyta, tik tai, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau įstatymo reikalavimų neatitinkantis Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimas, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.). Akcentavo, jog šiuo atveju Įsakymas buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 14 d., o pareiškėja teismui skundą padavė 2011 m. spalio 14 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Todėl aplinkybė dėl netinkamos apskundimo tvarkos išaiškinimo svarbesnė būtų tuo atveju, jei pareiškėja būtų praleidusi terminą pateikti teismui skundą.

15Apibendrino, jog Departamento direktorius, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nevykdydama pareigos nustatytos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte, t. y. nepateikdama Inspekcijai dokumentų, reikalingų atlikti operatyvųjį BUAB „Gilojos transportas“ patikrinimą ir tuo ribodama Inspekcijai pilna apimtimi įgyvendinti MAĮ 26 straipsnyje jai pavestas funkcijas, bei tai, kad pareiškėja Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka nepateikė paaiškinimo dėl Išvadoje išdėstytų aplinkybių, pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 17 punktu, pareiškėjai skyrė nuobaudą – įspėjimą. Pridūrė, jog pareiškėja neįrodė, kad dokumentų Inspekcijai negalėjo pateikti ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, todėl panaikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

16III.

17Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 110 – 117), kuriuo prašo: 1) sustabdyti šią administracinę bylą iki bus ištirtas norminio administracinio akto Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 inter alia 17 punkto, 17.1 punkto, 17.2 punkto teisėtumas; 2) panaikinti 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-72 „Dėl nuobaudos BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“.

18Apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes bei jį grindžia tokiais teisiniais argumentais:

191. Remiasi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi bei teigia, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja turi pateikti įrodymus, jog nėra padariusi pažeidimo. Akcentuoja, jog byloje yra keliamas Įsakymo teisėtumo klausimas, todėl jis privalo būti pagrįstas, išsamus ir motyvuotas. Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, būtent viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra tinkamai ištyręs ir įvertinęs visas aplinkybes ir todėl priėmęs tokį sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pripažino, kad iš esmės vadovavosi tik Inspekcijos pateiktu raštu. Be to, jis nurodė, kad dėl jokių papildomų duomenų į Inspekciją nesikreipė bei netgi prašė Inspekciją įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, kad ši galėtų paaiškinti aplinkybes. Mano, jog visa tai aiškiai įrodo, kad atsakovas Departamentas pats negali paaiškinti aplinkybių dėl kurių paskirta nuobauda, o tai akivaizdžiai rodo, kad nuobauda paskirta išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų.

202. Bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nuobauda už tai, kad objektyviai nėra įmanoma pateikti prašomų dokumentų, negalėjo būti paskirta. Nurodo, jog prašomų dokumentų neturėjo, nes šių dokumentų jai nebuvo perdavęs įmonės direktorius. Nepaisant to, bankroto administratorius visą laiką nuosekliai bendradarbiavo su Inspekcija bei pateikė mokesčių administratoriui visus dokumentus, kuriuos pats buvo perėmęs. Visa tai patvirtina byloje pateikti priėmimo perdavimo aktai, iš kurių aiškiai matyti, kad dokumentai buvo perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai iškart, kai tik juos gavo bankroto administratorius. Pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai bankroto administratorius nedisponuoja dokumentais, kurios prašo pateikti Valstybinė mokesčių inspekcija, laikytina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra objektyviai neįgyvendinamas. Kitaip tariant, negalima reikalauti to, kas yra neįvykdoma. Taip pat atkreipia dėmesį, jog jau 2011 m. kovo 3 d. bankroto administratorius UAB „Versluva“ pateikė Inspekcijai pažymą apie tai, kad bankroto administratorius neturi duomenų apie tai, jog BUAB „Gilojos transportas“ siejo civiliniai teisiniai santykiai su kompanija „Global Services LTD“.

213. Taisyklių 17 punkto formuluotė suponuoja, jog Departamento direktorius gali pasirinkti skirti ar neskirti nurodytas nuobaudas ir šis sprendimas priklauso nuo to, kaip Departamentas įvertina pažeidimą – reikšmingas jis ar nereikšmingas. Taigi, turi būti konstatuojamas ne tik formalus teisės aktų pažeidimas, tačiau ir įvertinamas šio pažeidimo mastas, padariniai ir tik tada padaroma išvada, ar šis pažeidimas reikšmingas ar nereikšmingas.

224. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 98 straipsniu) ir prašo administracinę bylą sustabdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje A-662-2999/2011 yra pradėjęs tyrimą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai. Teigia, jog klausimas dėl Taisyklių 17 punkto teisėtumo yra reikšmingas sprendžiant šią konkrečią administracinę bylą, todėl teismui pripažinus, kad šių taisyklių 17 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, atsakomybė pagal šias taisykles negalėtų būti taikoma. Paaiškina, jog Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, t. y. ne įstatymas, nustatantis atsakomybę už teisės aktų pažeidimus, kas, pareiškėjos manymu, kurį ji grindžia Konstitucinio Teismo išaiškinimais, yra neleistina bei, be kita ko, pažeidžia iš Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalį, iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją.

23Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 126 – 129) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

25Papildomai nurodo, jog pareiškėjos skunduose teismams nurodomos kai kurios faktinės aplinkybės, labai prieštaringos ir klaidinančios – pvz., 2010 m. liepos 15 d. dokumentų poėmio aktas, pasak pareiškėjos, gali patvirtinti 2010 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Gilojos transportas“ dokumentų perdavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan., be to, pareiškėja visiškai negali pagrįsti, kokių ĮBĮ reglamentuotų veiksmų bankroto administratorius ėmėsi, kad bankrutuojančios bendrovės buhalteriniai dokumentai būtų jai perduoti.

262012 m. birželio 26 d. pareiškėja teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

27Rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-502-12-12 buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas tenkintinas.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl nuobaudos BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š., kuri vykdo BUAB „Gilojos transportas“ bankroto procedūras, už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto nuostatų pažeidimą skirti įspėjimą.

32Iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Taisyklės), 17 punktu.

33Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

34Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012 m. gegužės 30 d., Nr. 61-3080). Nurodytoje administracinėje byloje, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., administracinės bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008). Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., administracinė byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą. Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

36Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas priimtas ir nuobauda pareiškėjai G. Š. skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Taigi, teisme nagrinėjant bylą buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta administracinėje byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Prieita prie išvados, jog, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apskundė Įsakymą, o jo teisėtumo klausimas dar buvo nagrinėjimas teisme, nurodyto norminio administracinio akto dalį pripažinus neteisėta, įvertinus tai, kad ginčijamas Įsakymas, kaip jau minėta, yra susijęs su atsakomybės taikymu administratoriaus įgaliotam asmeniui, nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012, 2012 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1696/2012).

39Apibendrinus nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ginčijamas Įsakymas negali būti paliktas galioti, todėl jis turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Įsakymas naikintinas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

41Pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

42Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. Š. skundą tenkinti ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl nuobaudos BUAB „Gilojos transportas“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“.

43Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus... 5. Skunde nurodė, jog nagrinėjant nuobaudos bankroto administratoriui skyrimo... 6. Nurodė, jog skundžiamas Įsakymas yra priimtas pažeidžiant teisės normas,... 7. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl... 8. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas atsiliepimo argumentais... 9. Nurodė, jog Departamentas 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (6.14)A2-2551... 10. Pažymėjo, jog savo veiksmais BUAB „Gilojos transportas“ bankroto... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu... 13. Teismas apžvelgė byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodinėjimo naštos... 14. Dėl ginčijamo Įsakymo turinio teismas pažymėjo, jog jis yra pagrįstas... 15. Apibendrino, jog Departamento direktorius, atsižvelgdamas į tai, jog... 16. III.... 17. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m.... 18. Apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes bei jį grindžia tokiais... 19. 1. Remiasi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi bei teigia, jog nesutinka su pirmos... 20. 2. Bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nuobauda už tai, kad... 21. 3. Taisyklių 17 punkto formuluotė suponuoja, jog Departamento direktorius... 22. 4. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 126 – 129)... 24. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais... 25. Papildomai nurodo, jog pareiškėjos skunduose teismams nurodomos kai kurios... 26. 2012 m. birželio 26 d. pareiškėja teismui taip pat pateikė rašytinius... 27. Rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2011 m.... 32. Iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog BUAB „Gilojos transportas“ bankroto... 33. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų... 34. Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė,... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas priimtas ir nuobauda pareiškėjai... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro... 39. Apibendrinus nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ginčijamas Įsakymas... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 41. Pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d.... 43. Sprendimas neskundžiamas....