Byla T-238-2012
Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. D. ir A. D., rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. D. ir A. D., rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisijos posėdžio, įvykusio 2011 m. vasario 19 d., protokolo Nr. 12 KV-1 dalį, kuria nutarta siųsti pranešimą mjr. E. D. su raginimu pradėti tarnybinio buto, esančio Vilniuje, S. Nėries g. 15 - 22, perdavimo procedūrą pagal nustatytą tvarką ir išsikelti ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino, dėl ko atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir nurodė, kad ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas yra karo tarnybos ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o galutinis sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui.

4Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčo rūšiniam teismingumui nustatyti. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 63 straipsnio 4-8 dalys nustato karių aprūpinimo tarnybine gyvenamąja patalpa sąlygas ir tvarką. Karių aprūpinimas tarnybine gyvenamąja patalpa yra tiesiogiai susijęs su karo tarnyba. KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis numato, kad karo tarnybos ginčai nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

5Dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų ir KASOKTĮ nuostatų, reglamentuojančių karo tarnybos ginčų nagrinėjimą, kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo taisyklės.

6CPK 329 straipsnio 1 dalies 6 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išvengti bylos rūšinio teismingumo pažeidimo, vadovaudamasi CPK 36 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamo ginčo teismingumo nustatymo klausimą perduoda spręsti specialiai teisėjų kolegijai.

7Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

8Byla teisminga administraciniam teismui.

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai Tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo komisija nusprendė, kad E. D. turi išsikelti iš tarnybinio buto. KASOKTĮ 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. Taigi, šis įstatymas reglamentuoja ir karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis tvarką. KASOKTĮ 63 straipsnio 4-8 dalys nustato karių aprūpinimo tarnybine gyvenamąja patalpa sąlygas ir tvarką, kurioms esant profesiniams karo tarnybos kariams suteikiami tarnybiniai butai, reikalavimus, kuriuos atitinkantys asmenys gali pretenduoti į tarnybinį butą, taip pat sąlygas, kada iš profesinės karo tarnybos kario gali būti pareikalauta atlaisvinti tarnybinį butą. Kadangi profesinės karo tarnybos santykiai yra pavaldumo santykiai, o tarnybinių butų suteikimas yra reglamentuotas specialiu teisės aktu, kilęs ginčas dėl aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis yra tarnybinis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

10Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

11Byla teisminga administraciniam teismui.

12Bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. D. ir A. D., perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti.

13Nutartis dėl teismingumo neskundžiama. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Proceso dalyviai