Byla 2-209-647/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant V.Liaubienei, dalyvaujant ieškovo atstovei U.Arlauskaitei-Rinkevičienei, atsakovo atstovei K.Bernadišiūtei, atsakovų atstovui adv. J.Cibulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. K., L. K. (L. K.), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo statinį nugriauti,

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą ieškinyje nurodė, kad 2010-08-04 Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyrius raštu informavo, kad išnagrinėjęs skundą dėl statybų miško žemėje, nustatė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) savininkas L. K. savavališkai yra pastatęs viralinę (unikalus Nr. ( - )). 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas statinį pripažino tinkamu naudoti ir surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad tame pačiame žemės sklype neteisėtai pastatyti statiniai: pavėsinė, malkinė, požeminis rūsys ir požeminis tunelis. Savininkams už šią neteisėtą veiklą buvo surašytas savavališkos statybos aktas. 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. K. ir L. K. nuosavybės teisė į statinį, unikalus Nr. ( - ), kuris pastatytas A. K. ir L. K. nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalyje. Šie savininkai nuosavybės teise valdo 950/5840 dalis nurodyto žemės sklypo. 2005-12-23 susitarimu, patvirtintu notaro, žemės sklypo savininkai yra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Inspekcija nurodė, kad statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarkos 35 p. nustatyta, kad jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, arba reglamentą, jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Jei statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas viralinę pripažino tinkama naudoti ir surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Iš žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pastatytų statinių, Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik viralinė, unikalus Nr. ( - ). Statybos leidimas šiam statiniui nebuvo išduotas, ką patvirtina 2010-08-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas. Žemės sklypo, esančio ( - ) kuriame yra įregistruotas statinys (unikalus Nr. ( - )) tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Todėl statyba, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau Miškų įstatymo), bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis tokiuose žemės sklypuose yra negalima. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. To paties įstatymo 26; 1 d. numatė, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami mišku apaugęs plotas (medynai): 2) neapaugęs miškų plotas; kirtavietės, žuvę medynai, aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai, bei plantacijos-žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės žemė, kurioje numatyta įveisti mišką: 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04) pripažino, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 ,,Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata. Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>. kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai‘‘ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama stalyti ne tik medienos sandėlius, bei kilus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui". Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius, bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. ir gyvenamojo namo su pagalbiniai- pastatais (ūkiniu pastatu, klėtimi ir pirtimi ir pan.) statyba joje negalima, nes minėti teisės aktai miškų ūkio paskirties žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius, bei kitus su mišku susijusius įrenginius, tuo tarpu viralinės paskirtis nepriskirtina aukščiau išvardintų stalinių grupei, kuriuos leidžiama statyti miško žemėje. Įvertinus tai, kad statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype, remiantis aukščiau nurodytais teisės aktų reikalavimais yra negalima, stalinio - viralinės - pripažinimo tinkamu naudoti aktas, statinio teisinė registracija nekilnojamojo turto registre turi būti pripažinta negaliojančiais ir statinys turi būti nugriautas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parku vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenėm išlikimo, bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybes: jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas byloje N r.14/02, 2006-03-14 nutarimas bylų Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas ?nter alia statybų srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

32010-10-20 Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuriame nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. (įstatymo redakcija, galiojusi pripažinimo naudoti akto surašymo metu) žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, bei pobūdį. To palies įstatymo 26 str. 1 d. numatė, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai): 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai, bei plantacijos: 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių, bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką: 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesu formuotos žemės ūkio naudmenos. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (įstatymo redakcija, galiojusi pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu) miško žemė -apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs miškų (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai, bei plantacijos) plotas, be to, miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių, bei kilų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė skirta miškui įveisti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04) pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo‘‘ (Žin.1995. Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata ..Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai‘‘ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama stalyti ne tik medienos sandėlius, bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2,. 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui‘‘. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima stalyti medienos sandėlius, bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais (ūkiniu pastatu, klėtimi ir pirtimi ir pan.) statyba joje negalima, nes minėti teisės aktai miškų ūkio paskirties žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius, bei kitus su mišku susijusius įrenginius, tuo tarpu viralinės paskirtis nepriskirtina aukščiau išvardintų statinių grupei, kuriuos leidžiama statyti miško žemėje. Žemės sklype, kadastrinis Nr. 4103-0300:0370, esančiame ( - ) be aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatų pažeidimo, buvo pastatyta ir pažeidžiant LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatus, numatančias, kad statybos leidimas stalinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų stalinių statybą. Analogiška reglamentacija yra numatyta ir LR aplinkos ministro 2002-04-30 Nr. 2.18 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002, kurio 2 d. numato, kad statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių I-ąją grupę. Viralinė nepriskirtina minėtų nesudėtingų statinių I grupei ir negali būti priskirta nesudėtingiems statiniams, kadangi, remiantis LR aplinkos ministro 2002-04-16 Įsakymu Nr. 184 patvirtintame Statinių techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 6.2 p. numatyta, kad nesudėtingu statiniu laikytinas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė, kaip 80 kvadratinių metrų, o viralinės bendrasis plotas, remiantis VĮ ,,Registrų centras‘‘ išrašu, sudaro 129,15 kvadratinių metrų plotą. Tokia statyba remiantis LR statybos Įstatymo 2 str. 71 p. yra pripažindintina savavališka. Statyba jau yra baigta, statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, siekiant visiško buvusios padėties atkūrimo ir visiško viešojo intereso apgynimo, turi būti pašalinti neteisėtu administraciniu aktu įteisinti statybos padariniai. Statytojai ir pastato savininkai L. ir A. K. įpareigotini nugriauti be statybos leidimo miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ). Statinio – viralinės pripažinimo tinkama naudoti dalis, statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turi būti pripažinta negaliojančiais ir statinys turi būti nugriautas. Prašo panaikinti 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria viralinė, unikalus Nr. ( - ), kurios plotas 129,15 m2, esanti žemės sklype, kadastrinis Nr. 4103-0300-0370, buvo pripažinta tinkama naudoti, pripažinti negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl 129.15 m2 ploto viralinės, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją, įpareigoti statytojus A. K. ir L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo statinį – viralinę nugriauti, priteisti iš atsakovų valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamą naudoti akto dalį, kuria ginčo statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. Toks statinys negalėjo būti pastatytas šiame žemės sklype ir negalėjo būti įregistruotas, kaip atsakovų nuosavybė. Tokia statyba yra draudžiama, tai numato Žemės įstatymo 21 str. Tą patį numato ir Miškų įstatymo 2 str. 3 dalis, bei kiti teisės aktai. Konstitucinio teismo nutarime paminėta, kad miškų ūkio paskirties sklypuose galima tik tam tikrų statinių statyba - medienos sandėlių, gyvūnų pašarų aikštelių statyba, kas skirta tik miško reikmėms. 2006 metais kovo 14 dieną paskelbus Konstituciniam teismui šį sprendimą, teismų praktika pasisuko ta linkme - pripažįstama, kad statyba miškų ūkio paskirties žemėse negalima. Kalbant apie atsiliepimą - nesutinka su atsakovų argumentu, kad statinys skirtas miško veisimui, nes iš savavališkos statybos akto, bei nuotraukų matosi, kad statinys nėra naudojamas miškui įveisti, miškas jau yra įveistas. Miškui įveisti toks statinys yra nereikalingas. Ten stovi stalas, kėdės, jis skirtas asmeniniam atsakovo poilsiui organizuoti. Remiantis statybos įstatymu, bei statybos techniniu reglamentu, žiūrint į statinio plotą - virš 129 kv. m., o nesudėtingi statiniai yra iki 80 kv.m., todėl toks statybos leidimas turėjo būti gaunamas. Statinys turi būti nugriautas. Mano, kad viešas interesas yra, nes miškų išsaugojimas -viešas interesas, kurį privalo ginti prokuroras. Dabar yra suteikiama teisė per nustatytą laiko tarpą statinį perstatyti. Tačiau šiuo atveju tokia galimybė nėra įmanoma, nes tai miškų ūkio paskirties žemė, net ir gavus leidimą, statinys miškų ūkio paskirties sklype negali stovėti. Atsakovai nurodo, kad tam sklypui gali būti pakeista paskirtis. Pagal bendrąjį planą matosi, kad toje teritorijoje galima rekreacinių statinių statyba. Tačiau remiantis Vyriausybės nutarimu, kuris numato keitimą į kitą paskirtį, jame numatyta, kad miškų ūkio paskirtis gali būti keičiama tik išskirtiniais atvejais. 2009-06 mėnesį Konstituciniam teismui paskelbus šį nutarimą, nebuvo priimtas miškų įstatymo pakeitimas, numatantis tuos išskirtinius atvejus. Nekilnojamo turto Registro centrinio duomenų banko išraše matosi, kad miško žemės plotas yra 58 arai. Tokia paskirtis gali būti keičiama, kur yra ne miško žemė - ne medžiai. Registro centro duomenyse matosi, kad yra miškas. Pagal Vyriausybės nutarimą tokie sklypai negali būt aptveriami. Atsiradęs statinys toje žemėje reiškia, kad žemė yra urbanizuota, ten nuolat lankosi žmonės ir yra statinio intensyvus naudojimas.

5Atsakovų atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad pastatas - viralinė, kitur vadinama pirtis, priklauso prie nesudėtingų statinių, kurių statybai leidimas nebūtinas. Būtinas tik atsakingo už teritorijų planavimą pareigūno pritarimas. Statinys naudojamas kaip buitinės patalpos miško darbininkams vykdant miško įveisimo darbus žemės sklypuose pagal 2009-10-21 dienos leidimus Nr.74 ir Nr.75. Miško naujo pasodinta jau 10 ha. Jis yra Širvintų rajone, tai riba tarp Vilniaus rajono ir Širvintų rajono. Byloje yra antstolio fakto konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, kad saugoma yra tose patalpose medžiagos, įrankiai ir t.t., o ne daiktai poilsiui, statytojo poreikiams tenkinti. Pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą atsakovo dalis patenka į teritoriją, kur numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba. Visas šiame sklype augantis miškas priskirtas 4 grupei. Šias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus rajono bendrojo plano ištraukos, Valstybinės miškų tarnybos 2011-01-19 pažyma Nr.Pl 101-23970, esant tokioms aplinkybėms atsakovas turi teisę, kad miško ūkio paskirtis būtų pakeista į gyvenamą. Tokia galimybė yra, įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, tai atsakovas dar negalėjo pasinaudoti teisėmis, suteiktomis įstatymo. Atsakovai daro visus reikiamus veiksmus, teikia prašymus savivaldybei, kad paskirtis iš miško ūkio paskirties būtų pakeista į gyvenamą. Miškų įstatyme 11 str. 1 d. nustatyta, kad galima versti miškus kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2007-02-27 nutarimą, miško ūkio paskirtis gali būti keičiama 4 grupės miškuose kitomis naudmenomis pagal bendruosius planus. Plano nereikia, nes yra kaimo vietovė, galima vadovautis bendraisiais planais. Ištrauka iš bendrojo plano pateikta. Miškų ūkio paskirties žemėje statinys yra pastatytas, ieškovas savo ieškinį grindžia vien tuo. Ieškovas neatsižvelgia į Vyriausybės nutarimą Nr.23 8 6.3 p, nors leidžiama statyba, jei miškas yra 4 grupės. Tokia statyba galima. Įpareigojimas nugriauti statinį - kraštutinė sankcija, jei atsakovas nevykdytų kitų įpareigojimų. Remiantis CK 4.103 str. pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 dalimi, Miškų įstatymo 11 str. 1 d., Vyriausybės nutarimu Nr.238 6.3 p., prašo teismo statinio viralinės negriauti, įpareigoti atsakovus per nustatytą terminą paruošti projektą, gauti statybos leidimą. Dabar įstatymas suteikia tokią galimybę sudaryt sąlygas, kad ištaisyt trūkumus. Jei nesusitvarkys, tik tada nugriauti jų sąskaita. Nei vienas medis nenukirstas, nei vienas kubinis metras neišplėštas miško paklodės. Pastatai tvarkingi, prižiūrėti. Jei pastatai tvarkingi, tai nereiškia, kad juos reikia nugriaut. Buvo asmenų sutikimas gautas, nes statinys stovi bendroje žemėje su kitais asmenimis. Atsakovai dėl paskirties pakeitimo kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prieš porą savaičių. Pirtys, viralinės ir malkinės yra priskiriamos prie 2 grupės nesudėtingų statinių, kuriems nereikia leidimų, tik pritarimo atsakingų darbuotojų. Kaip suprojektavo, taip statytojai ir statė pagal projektą.

6Atsakovo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovai teigia, kad viralinė skirta miško reikmėms tenkinti ir grindžia tokiais įrodymais - leidimu veisti mišką ne miško žemės sklype. Šis žemės sklypas yra kitame rajone. Reiškia, kad viralinė yra ne to miško reikmėms. Leidimas 2009 m. 10 mėnesį išduotas, o statinys 2006 metais pripažintas ir pastatytas dar anksčiau. Neaišku kokio miško reikmėms pastatytas statinys, jei leidimas išduotas tik 2009 metais. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra, bet jis neįrodo, kad statinys yra miško reikmėms. Pati tekstinė dalis - antstolis konstatuoja, kad sustatyti daiktai ir tik dokumento gale nurodyta, kad L. K. paaiškino, kad statinys skirtas miško reikmėms. Vienintelis įrodymas – L. K. paaiškinimas. Pritaria ieškovo reikalavimui, kad statinys būtų nugriautas, taip būtų apgintas viešas interesas. Tai būtų vienintelė galimybė atstatyti mišką į pradinę padėtį, nes tokio statinio statyba nebuvo galima ir šiuo metu nėra galima, CK nuo 2011 m. sausio 1 dienos pasikeitė, bet Statybos įstatymas pasikeitė nuo praeitų metų spalio 1 dienos. Atsakovai neteisingai jį cituoja - gali būti suteikta teisė per nustatytą terminą parengti dokumentaciją, gaut leidimą, kai žemės sklype statyba galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Pagal bendrąjį planą gal būtų galima statyba ateityje. Bet šiuo metu, vertinant nekilnojamo turto registro išrašą, ten yra miškų ūkio paskirties žemė ir ten tokia statyba negalima. Atsakovai remiasi Miškų įstatymo 11 str., kuriame nurodoma, kad miškų žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. LR Konstitucinis teismas pripažino, kad Miškų įstatymo 11 str. l d. prieštarauja Konstitucijos 23, 54 str. Šiuo metu 11 str. 1 d. nėra pakeista, nors galioja Vyriausybės nutarimas, bet jo negalima taikyti, negalima miško žemės naudmenų paversti kitomis naudmenomis. Minimas 11 str. nėra pakeistas. Šis statinys pagal parametrus negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių, nes viršija didžiausią galimą plotą. Buvo nustatyta 80 kv. m., o čia viršija 100 kv. m., todėl tai nepriskiriama prie nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui reikėjo statybos leidimo. Savivaldybės raštas yra, kad leidimas nebuvo išduotas. Tokio statinio negalima įteisinti. Reikia atsižvelgti į miškų įstatymo nuostatas, į to žemės sklypo paskirtį. Yra Statybos reglamento 3 priede išvardinti dokumentai - leidimas statybai, projektas ir t.t. Teisėtai negalėjo pripažinti pastatą tinkamu naudoti, nepateikus leidimo, ar pritarimo. Todėl ieškovas ginčija pripažinimu naudot aktą dalyje ir atsakovas su tuo sutinka. Iki 2010-01-01 statybos valstybinė priežiūra buvo vykdoma buvo keliais lygmenimis, vykdė AVA ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, po to priežiūra atiduota į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šis aktas priimtas iki 2010-01-01, todėl komentuoti jo negali, bet mano, kad nustačius pažeidimus, turi būti ginamas viešas interesas. Atsakovas perėmė fukcijas, kurias vykdė apskričių viršininkų administracijos. Statybos techniniame reglamente nenumatyta, kad komisiją paskyrusi institucija saugotų dokumentų kopijas. Apimtis labai didelė, todėl dokumentai nėra saugomi, dokumentai grąžinami pareiškėjams. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010-08-23 pranešė, kad duomenų apie statybos leidimą nėra.

7Liudytojas V. P. parodė, kad susijęs su byla tiek, kad atsakovai yra liudytojo klientai, yra daręs jiems projektą. Tiksliai visko nepamena. Nepamena, kokio ploto buvo statinys. Pats techninio darbo nedarė. Kiek pamena, 2004 metais galėjo projektuot pastatus miško ūkio paskirties žemėse, pagal tą reglamentą, kuris tada galiojo, tai buvo galima. Vilniaus rajono bendrojo plano tuo metu nebuvo. Kiek žino, komisijai būtina pateikti leidimus, ar pritarimus. Projektuojant statinius, leidimus gaudavo derinant planelį su statinio vieta. Pritarimas turėjo būt gautas Vilniaus rajono vyriausiojo architekto. Kas tuo metu dirbo, sunku pasakyt. Kiti darbuotojai galėjo duoti, būdavo įgalioti. Projektą derino su rajono architektu. Pagal reglamentą galima statyti statinius, skirtus miško priežiūrai. Kiek atsimena, buvo toks atsakovų pageidavimas – statinys miško priežiūrai. Supaprastintas projektas yra suderintas savivaldybėje. Derinimai yra registruojami.

8Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad patikslinto ieškinio antrasis reikalavimas, panaikinti statinio ( - ) teisinį registravimą Nekilnojamojo turto registre, nėra savarankiškas ir būtinas, kadangi teismui pripažinus negaliojančią 2006-10-11 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)11.75-558 dalį dėl 129,15 kv. m. ploto viralinės, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu norminių aktų nustatyta tvarka jis būtų panaikinamas be atskiro reikalavimo. Šis valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui reiškiamas reikalavimas yra išvestinio pobūdžio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas tik už tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie yra įrašyti. Tokios Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybės ribos nustatytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., todėl mano, jog ieškovas nepagrįstai patraukė Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją - įmonę, atliekančią nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą pateiktų dokumentų, už kurių teisingumą atsako juos surašiusios ir išdavusios kompetentingos institucijos, pagrindu, atsakovu. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui reiškiamas tik išvestinio pobūdžio, perteklinis reikalavimas. Kitus ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

9Ieškinys tenkintinas.

10Kaip nustatyta bylos medžiaga, 2010-08-04 Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyrius raštu informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą savavališkų statybų miško žemėje nustatė, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) savininkas L. K. savavališkai yra pastatęs viralinę (unikalus Nr. ( - ))(b.l. 4-5), pavėsinę, malkinę, požeminį rūsį ir požeminį tunelį)(b.l. 4-5), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruota A. K. ir L. K. nuosavybės teisė į statinį, unikalus Nr. ( - ) (b.l. 6-8), 2010-08-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad statybos leidimas šiam statiniui nebuvo išduotas (b.l. 27), iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio ( - ) kuriame yra įregistruotas statinys )(unikalus Nr. ( - )) tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio (b.l.6-8), 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino statinį tinkamu naudoti ir surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-558 ( b.l.9).

11LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba, be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) be aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatų pažeidimo, buvo pastatyta ir pažeidžiant LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatus, numatančias, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Analogiška reglamentacija yra numatyta ir LR aplinkos ministro 2002-04-30 Nr. 2.18 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002, kurio 2 d. numato, kad statybos leidimas yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių i-ąją grupę. Teismas pažymi, kad viralinė nepriskirtina minimų nesudėtingų statinių 1 grupei ir negali būti priskirta nesudėtingiems statiniams, kadangi remiantis LR aplinkos ministro 2002-Mi Įsakymu Nr. 184 patvirtintame Statinių techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 6.2 p. numatyta, jog nesudėtingu statiniu laikytinas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų. Minimu atveju viralinės bendrasis plotas, remiantis VĮ ,,Registrų centras‘‘ išrašu sudaro 129,15 kvadratinių metrų plotą. Todėl tokia statyba, remiantis LR statybos Įstatymo 2 str. 71 punktu, yra pripažintina savavališka.

12LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai).

13Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pripažįstant negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl 129,15 m2 ploto viralinės, unikalus Nr. ( - ), panaikinti stalinio, unikalus Nr. ( - ) teisinę registraciją, įpareigojant statytojus A. K. ir L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinį - viralinę, unikalus Nr. ( - ).

14Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Žyminis mokestis yra 133 Lt, bei priteistina 9,80 Lt pašto išlaidų valstybei, žyminis mokestis ir pašto išlaidos priteistinos iš atsakovų A. K. ir L. K..

152010-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,

Nutarė

17Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti.

18Pripažinti negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl 129,15 m2 ploto viralinės, unikalus Nr. ( - ).

19Panaikinti statinio, esančio ( - ), teisinę registraciją ( - ).

20Įpareigoti atsakovus A. K. ir L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statinį - viralinę, unikalus Nr. ( - ), nugriauti.

21Priteisti iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 142,80 Lt (šimtą keturiasdešimt du litus 80 ct).

222010-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti įvykdžius šį teismo sprendimą.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 3. 2010-10-20 Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė pareiškimą dėl ieškinio... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad... 5. Atsakovų atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad pastatas -... 6. Atsakovo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė su ieškiniu... 7. Liudytojas V. P. parodė, kad susijęs su byla tiek, kad... 8. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Kaip nustatyta bylos medžiaga, 2010-08-04 Valstybines teritorijų planavimo ir... 11. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statinio... 12. LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės... 13. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas... 14. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo... 15. 2010-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios... 16. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,... 17. Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį... 18. Pripažinti negaliojančia 2006-10-11 Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir... 19. Panaikinti statinio, esančio ( - ), teisinę registraciją ( - ).... 20. Įpareigoti atsakovus A. K. ir L. K.... 21. Priteisti iš atsakovų A. K. ir L.... 22. 2010-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...