Byla 2S-508-658/2012
Dėl vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovo UAB „Statoil Lietuva“ priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21423-638/2011, kuria išspręstas ieškovės A. A. J. prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio iš atsakovo UAB „Statoil Lietuva“ priteisimo, ir

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b.l. 104-107, t. 1) ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartimi (b.l. 154-160, t. 1) patenkintas ieškinio reikalavimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ieškovė į darbą negrąžinta, nustatyta, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ieškovei iš atsakovo priteista po 186,76 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos laikotarpio, skaičiuotino nuo 2010 m. liepos 26 d. iki teismo procesinio sprendimo įsigaliojimo, darbo dieną, ieškovei iš atsakovo taip pat priteista 20114,56 Lt išeitinė išmoka, 3000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

3Ginčijama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b.l. 191-192, t. 1) iš dalies patenkintas ieškovės 2011 m. lapkričio 22 d. prašymas (b.l. 167-168, t. 1) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo (2011 m. birželio 22 d.) iki šio sprendimo įvykdymo (2011 m. lapkričio 2 d.), ieškovei iš atsakovo priteistas 8301,20 Lt darbo užmokestis, 642 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, valstybei iš atsakovo priteista 249 Lt žyminio mokesčio ir 11 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, jog 61615,97 Lt skolą atsakovas ieškovei sumokėjo 2011 m. liepos 25 d., 811,58 Lt skolą- 2011 m. spalio 11 d., 688,42 Lt skolą- 2011 m. lapkričio 2 d., taip visiškai įvykdydamas teismo procesinį sprendimą. Kadangi sprendimas pradėtas vykdyti 2011 m. liepos 25 d., ieškovei iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki 2011 m. liepos 25 d., tuo tarpu už likusius laikotarpius iki visiško sprendimo įvykdymo priteistinas ne visas vidutinis darbo užmokestis, bet likusiai neįvykdytai sprendimo daliai proporcinga vidutinio darbo užmokesčio dalis.

4Atskiruoju skundu (b.l. 2-5, t. 2) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo priteisimo atmesti. Atsakovas nurodo, kad klausimas buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, apie kurį atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Teismo posėdis įvyko 2011 m. lapkričio 30 d. 9 val. 30 min., tuo tarpu pranešimas apie teismo posėdį į atsakovo buveinę atsiųstas 2011 m. lapkričio 30 d. po pietų, kai teismo posėdis jau buvo pasibaigęs. Nurodytą aplinkybę atsakovas vertina kaip absoliutų ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindą. Kartu atsakovas nurodo, jog DK 300 straipsnyje įtvirtina nuostata dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vertintina kaip sankcija sprendimo nevykdančiam darbdaviui, paskata jam sprendimą įvykdyti, todėl prašymas dėl tokios sankcijos taikymo, pateiktas po visiško sprendimo įvykdymo, negali būti tenkinamas. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog sprendimas buvo įvykdytas per protingą terminą, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartis atsakovui atsiųsta 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. liepos 12 d. ji perduota atsakingai darbuotojai, kuri laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 24 d. atostogavo, 2011 m. liepos 25 d. ieškovei pervesta visa kompensacija, atskaičius mokesčius, 2011 m. liepos 26 d. gauti antstolių raštai dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, šios išlaidos sumokėtos 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. spalio 12 d. atsakinga atsakovo darbuotoja telefonu antstolio informuota apie likusią nesumokėtą 1500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą, po susirašinėjimo su antstoliu dėl detalesnės informacijos pateikimo 2011 m. spalio 28 d. pinigai pervesti. Taigi, pagrindinė sprendimo dalis buvo įvykdyta per 20 dienų nuo nutarties gavimo, tuo tarpu likučio sumokėjimas užsitęsė dėl administracinių procedūrų bei skolos sumos skaičiavimo. Akcentuotina ir tai, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu dėl jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, iš karto kreipdamasi į antstolius.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 37-39, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad sprendimas pradėtas vykdyti tik ieškovei iniciavus priverstinio vykdymo procesą, kas kelia pagrįstas abejones gera atsakovo valia. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, turintis ne po vieną kiekvienos pareigybės darbuotoją, vieno iš darbuotojų laikinu nebuvimu darbe teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas. Atsakovo pateikta susirašinėjimo su antstoliu medžiaga atskleidžia akivaizdų siekį vengti sprendimo vykdymo pateikiant klaidingus apskaičiavimus. Atmestinas ir skundo argumentas dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo. Dar teisminio nagrinėjimo metu ieškovė negavo iš atsakovo atsakymo į registruotu paštu išsiųstą prašymą, telefoninių pokalbių su atsakovo darbuotojais metu sužinojo, jog jiems draudžiama bendrauti su ieškove, grasinama atleidimu iš darbo. Be to, žinodamas apie Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties priėmimą, atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl sprendimo vykdymo. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas vis dar neįvykdė sprendimo dalies dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina, ieškovės prašymo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

7CPK 234 straipsnyje nurodoma, jog civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia nuostata yra susijusi su teisminės gynybos prieinamumo, rungimosi, teisės būti išklausytam principais, suderinta su CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis šalių teisėmis. Šių teisių įgyvendinimui užtikrinti CPK 133-134 straipsniuose įtvirtinta speciali proceso dalyvių informavimo apie teismo posėdžius tvarka, pagal kurią apie pirmąjį teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmuo informuojamas teismo šaukimu, kurio įteikimo faktą patvirtina teismui grąžinama specialios formos pažyma, o apie vėlesnius posėdžius- dėl galiojančios pareigos rūpintis tolesne proceso eiga- informuojama teismo pranešimais. Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismo pranešimo išsiuntimą vertinti kaip prezumpciją, jog dalyvaujantis byloje asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Ši prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti paneigiama įrodžius, jog dalyvaujantis byloje asmuo ne dėl jo kaltės faktiškai apie posėdį nebuvo informuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

8Nagrinėjamu atveju akcentuotinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, procesas civilinėje byloje buvo užbaigtas Kauno apygardos teismui priėmus 2011 m. birželio 22 d. nutartį, šalys neginčija aplinkybės, jog teismo procesinis spendimas buvo galutinai įvykdytas 2011 m. lapkričio 2 d., t.y. iki prašymo, kuris išspręstas ginčijama nutartimi, pateikimo, todėl spręsti, jog atsakovas ir toliau turėjo pareigą rūpintis proceso eiga, tikėtis, jog bet kuriuo metu ieškovė gali pasinaudoti specialia DK 300 straipsnyje įtvirtinta darbuotojos teise, susijusia su jai palankaus teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tinkamu nevykdymu, nėra teisinio pagrindo. Ši aplinkybė, įvertinus CPK 133 straipsniu kuriamo teisinio reglamentavimo tikslus, leidžia daryti išvadą, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas turėjo būti informuojamas ne teismo pranešimu, bet teismo šaukimu. Antra, faktas, jog buvo išsiųstas ne teismo šaukimas, o teismo pranešimas, pats savaime nedarytų tolimesnio proceso neteisėtu, jeigu būtų pasiektas teismo pranešimo išsiuntimo tikslas- atsakovą jam siųsta informacija pasiektų laiku, tačiau, kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateiktos voko kopijos (b.l. 7, t. 2) ir viešojoje siuntų paieškos sistemoje www.post.lt nurodomų atitinkamos pašto siuntos Nr. RN25544898LT duomenų, nors ieškovės prašymas buvo priimtas 2011 m. lapkričio 24 d. rezoliucija, pranešimas atsakovui, kurio buveinės vieta yra kitame mieste, buvo išsiųstas tik 2011 m. lapkričio 28 d. po pietų, siunta Vilniaus pašto skyrių pasiekė tik 2011 m. lapkričio 30 d. ir adresatui buvo įteikta 13 val. 7 min., nors teismo posėdis, apie kurį buvo informuojama pranešimu, atsižvelgiant į jo pradžios laiką, byloje esančio protokolo (b.l. 190, t. 1) turinį ir apimtį, jau buvo pasibaigęs. Trečia, byloje nėra duomenų, kad teismas, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant, būtų vertinęs aplinkybes, jog laiko tarpas tarp prašymo priėmimo ir teismo posėdžio yra pakankamai trumpas, jog atsakovo buveinė yra kitame mieste, todėl pranešimo įteikimas gali užtrukti, jog pranešimas buvo išsiųstas ne iš karto, taip sukuriant situaciją, kai dalyvaujančiam byloje asmeniui ne dėl jo kaltės praktiškai nebuvo jokių galimybių būti laiku ir tinkamai informuotam apie teismo posėdį, kuriame sprendžiamas su jo teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio, kuriame ginčo klausimas buvo išnagrinėtas, laiką ir vietą.

9CPK 246 straipsnio 2 dalyje aiškiai įvardijama vienintelė atsakovo neatvykimo į teismo posėdį, kai jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pasekmė- bylos nagrinėjimo atidėjimas. Pastarosios teisės normos netaikymas yra pagrindas panaikinti tokiame teismo posėdyje priimtą procesinį dokumentą remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu. CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse įvardinti pažeidimai vertintini kaip ypatingi, išskirtiniai, darantys procesą neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar procesinių reikalavimų nesilaikymas galėjo turėti įtakos tinkamam ginčo klausimo išsprendimui materialine teisine prasme. Proceso pirmosios instancijos teisme neteisėtumo faktas užkerta kelią trūkumus pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl vieninteliu galimu absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo rezultatu laikytinas sprendimo panaikinimas ir klausimo grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas vertintinas kaip santykinis subjektų, kurie šiuo pagrindu gali remtis, atžvilgiu- ginčyti teismo procesinį sprendimą remiantis aplinkybe, jog jis priimtas teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą nebuvo tinkamai informuota, gali tik tas proceso dalyvis, kurio atžvilgiu šis pažeidimas padarytas.

10Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą aptariama aplinkybe grindžia atsakovas, kurio informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą spragos buvo konstatuotos šia nutartimi, todėl teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentas dėl absoliutaus ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo yra pagrįstas, tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Panaikindamas nutartį dėl esminio procesinio pažeidimo, sąlygojančio proceso neteisėtumą ir būtinybę procesą pakartoti, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su ieškovės prašymo materialiniu teisiniu pagrįstumu, nevertina ir dėl jų nepasisako.

12Vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

13Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

14Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai