Byla 2A-1723-577/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „VARSA“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė D. O. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 550 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra sodininkų bendrijos „VARSA“ narė, jai nuosavybės teise priklauso sodo sklypas Nr. 72. Taip pat ieškovė paaiškino, kad vieną pavasarį rado išardytą ir išvogtą sodininkų bendrijos „VARSA“ sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią tvorą, kuri eina pagal ieškovės sklypo ribą nuo miško pusės. Tikėjosi, kad tvorą bendrija sutvarkys, tačiau ėjo laikas, o bendrija tvoros netvarkė, todėl ieškovė 2008 metų vasarą sutvarkė savo lėšomis tvorą ir pareikalavo, kad bendrija atlygintų išlaidas. Už bendrojo naudojimo objekto – tvoros remontą ieškovė sumokėjo 3 550 Lt. Bendrijai patirtų išlaidų neatlyginus, ji buvo priversta kreiptis į teismą.

5Atsakovas sodininkų bendrija „VARSA“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo tvorą ieškovė pasistatė savavališkai savo sklypo ribose, negavus atsakovo leidimo, todėl tvora negali būti laikoma atsakovo nuosavybe. Vien ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji ant savo žemės sklypo ribos savo nuožiūra ir savo lėšomis pastatė tvorą, atskiriančią jos žemės sklypą nuo miško teritorijos ir tuo pačiu nuo atsakovo lėšomis jau esamos įrengtos tvoros, atsakovo įsitikinimu, nesudaro pagrindo laikyti minėto objekto bendrąja sodininkų bendrijos nuosavybe. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė pasistatė papildomą tvorą savo iniciatyva, savo reikmėms, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovės turėtų išlaidų minėtai tvorai. Be to, pažymėjo, kad jei tvora būtų buvusi statoma ant sklypo su atsakovo teritorija ribos, ieškovė turėtų gauti leidimą, suderinti darbų ir medžiagų sąmatą, atlikti kitus privalomus veiksmus, tačiau atsakovė nederino sąmatos su atsakovo valdymo organais. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė teismui nei sąmatos, nei sąskaitos-faktūros, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių jos išlaidas. 2009 m. birželio 13 d. visuotiniame sodininkų bendrijos „VARSA“ narių susirinkime buvo nutarta tvoros bendromis jėgomis ir bendromis lėšomis neremontuoti; tvoros remontą ir priežiūrą nutarta perleisti suinteresuotų sklypų savininkams. 2009-06-13 priimtu visuotinio susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta nekompensuoti ieškovei už jos pasistatytą tvorą. Atsakovo teigimu, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinys atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji ant savo žemės sklypo ribos savo nuožiūra ir savo lėšomis pasistatė tvorą palei anksčiau buvusią senąją bendrijos teritoriją juosiančią metalinio tinklo tvorą, atskiriančią jos sklypą nuo miško teritorijos, nesudaro pagrindo laikyti minėto objekto bendrąja sodininkų bendrijos „VARSA“ daline nuosavybe. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra aišku kodėl, ieškovė laikydamasi visų procedūrų ir paprašiusi sodininkų bendrijos leidimo, tiesiog nenupirko naujo tinklo ir juo nepakeitė senojo. Teismo vertinimu, ieškovė greta senos metalinio tinklo tvoros pasistatė kitą tvorą - įrengė medinių lentelių tvorą, kuri įrengta išimtinai ieškovės nuožiūra ir jos reikmėms, todėl negali būti laikoma bendrąja sodininkų nuosavybe. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė nei realios žalos ar grėsmės bendrojo naudojimo objektams, nei to, kad tokiais savo veiksmais pašalino žalą, grėsmę bendrojo naudojimo objektams, todėl šie argumentai buvo atmesti. Ieškovės teiginiai, kad sodininkų bendrijos „VARSA“ sodininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijos tvora, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą bendrojo naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti, taip pat buvo atmesti, kadangi sodininkų bendrijos „VARSA“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2009 m. birželio 13 d., buvo nutarta, kad sodininkų bendrija „VARSA“ bendrijos teritoriją juosiančios tvoros neatnaujina ir neremontuoja bei perleidžia jos priežiūrą suinteresuotų sklypų savininkams. Taip pat teismas pažymėjo, kad šis visuotinio narių susirinkimo sprendimas nebuvo skundžiamas teismui, todėl jis yra galiojantis ir įpareigojantis sodininkų bendriją ir jos narius. Be to, pastebėjo, kad nenuginčytas yra ir sodininkų bendrijos „VARSA“ 2010 m. gegužės 8 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas nekompensuoti ieškovės prašomos sumos už tvoros statybos darbus. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė dar ir dėl to, kad ieškovė neįrodė išlaidų tvoros remontui dydžio.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovė D. O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė tvirtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad bendrijos narys turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius, ką ji nagrinėjamu atveju ir daro. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tvorą pasistatė tik dėl to, jog jos netenkino senoji bendrijos tvora. Tvirtina, kad senoji tvora buvo iš seno surūdijusio metalinio tinklo, nukritusi ant žemės, o stulpai išvogti, į teritoriją bet kas galėjo užeiti, prinešti šiukšlių, sulaužyti tiek jos, tiek bendrijos daiktus, todėl tvorą suremontuoti buvo būtina. Ieškovės įsitikinimu, ji naujos tvoros nepasistatė, o tiesiog suremontavo seną bendrijos tvorą, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai buvo laikyta, kad ji tvorą pasistatė savo reikmėms. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas pažeidė savo pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį. Ieškovės nuomone pirmos instancijos teismas be pagrindo rėmėsi 2009-06-13 visuotinio susirinkimo sprendimu, nes tvora buvo suremontuota 2008 m. vasarą, o minėtas susirinkimas vyko jau po tvoros suremontavimo. Be to, pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju nėra svarbus ir 2010-05-08 pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas nekompensuoti ieškovės prašytos sumos už tvoros sutvarkymą. Ieškovė nesutinka ir su pirmos instancijos teismo argumentu, kad nebuvo įrodytos tvoros remonto išlaidų dydis; tvirtina, kad atsakovui neginčijant išlaidų dydžio, laikytina, jog ši aplinkybė yra įrodyta. Be to, pažymi, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo atsisakė prijungti prie bylos jos juodraštinius užrašus apie tvoros remonto išlaidas, kurie netiesiogiai patvirtina išlaidų dydį.

12Atsakovas sodininkų bendrija „VARSA“ su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės savavališkai pastatytas statinys – jos žemės sklypo ribą nuo miško skirianti medinių lentelių tvora, nesukuria sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės, o iš apeliantės neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Taip pat atsakovas nurodo, kad jo teritoriją juosianti tvora nėra atsakovo bendro naudojimo objektas, nes ši tvora nėra apskaitoma atsakovo turto balanse, tačiau net, jeigu minėta tvora ir būtų atsakovo turtas ir priklausytų atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai tokio turto remontavimas vis tiek turėtų būti atliekamas vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, atsakovas pažymi, kad visi priimti sprendimai tiek visuotinių susirinkimų, tiek ir valdybos, kuriais yra atmesti ieškovės prašymai dėl išlaidų už tvoros remontą priteisimo, yra galiojantys, ieškovė jų neskundė. Apeliantės teiginiai, kad ji pastatydama tvorą sumažino grėsmės ir žalos bendriems ir individualiems objektams kilimo tikimybę, yra nepagrįsti. Taip pat, atsakovo vertinimu, apeliantė niekaip nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio, todėl ieškinys buvo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis ( - ) (b.l. 49). Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „VARSA“ teritorijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „VARSA“ 3 550 Lt, kuriuos, ieškovės teigimu, ji sumokėjo už bendro naudojimo objekto – tvoros remontą 2008 m. vasarą. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog ieškovės greta senos metalinio tinklo tvoros pasistatyta kita tvora buvo įrengta išimtinai ieškovės nuožiūra ir jos reikmėms, todėl negali būti laikoma bendrąja sodininkų nuosavybe. Be to, teismas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė savo prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) nauja tvora pastatyta nebuvo, buvo tiesiog sutvarkyta sena tvora, kuri buvo surūdijusi ir nukritusi ant žemės; 2) bendrijos narys turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 d. 3 p.); 3) atsakovas pažeidė savo pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; 4) pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009-06-13 ir 2010-05-08 visuotinių susirinkimų sprendimais; 5) atsakovui neginčijant išlaidų dydžio, laikytina, jog ši aplinkybė yra įrodyta, todėl nepagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, kad buvo neįrodytas išlaidų dydis.

16Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 d. numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

17Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 dalyje numatyta, jog sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiško sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė be bendrijos valdymo organo leidimo, savavališkai ėmė keisti atsakovo teritoriją juosusią metalinę tinklo tvorą, o toks ieškovės savavališkai pastatytas statinys kaip jis yra užfiksuotas nuotraukose (b.l. 8, 71), negali tapti bendrosios dalinės nuosavybės objektu, nesant bendrijos ir jos narių išreikštos valios dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ar pakeitimo. Nors ieškovė ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir savo apeliaciniame skunde teigia, kad bendrija vengė suremontuoti senąją tvorą, todėl ji buvo priversta pati imtis remonto darbų, tačiau taip ir nėra aišku, kodėl ieškovė nesilaikė visų procedūrų, nepaprašė sodininkų bendrijos leidimo ir sutikimo tvoros remonto darbams atlikti, o į savo sklypo pusę, šalia senos metalinio tinklo tvoros įrengė kitą – medinių lentelių tvorą, kuri laikytina visai nauju statiniu.

18Be to, pritartina pirmos instancijos teismui, kad ieškovės teiginiai, jog ji turėjo imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, todėl dabar turi teisę reikalauti iš bendrijos atlyginti išlaidas, nagrinėjamu atveju taip pat laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad ieškovė nei pirmos instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, kad buvo kilusi reali žala ar grėsmė bendrojo naudojimo objektams (CPK 178 str.).

19Apeliantės nurodomas argumentas, kad sodininkų bendrijos „VARSA“ sodininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijos tvora, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą bendrojo naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti, nagrinėjamu atveju taip pat, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo tvora 2008 m. vasarą buvo apskritai apskaityta atsakovo turto balanse ir yra laikytina bendro naudojimo objektu.

20Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad sodininkų bendrija „VARSA“ 2010 m. gegužės 8 d. pakartotinio visuotiniame narių susirinkime nusprendė nekompensuoti ieškovės prašomos sumos už tvoros statybos darbus (b.l. 14). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji įstatymų nustatyta tvarka šio sprendimo neskundė, minėtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas yra galiojantis bei sukeliantis teises bei pareigas, nes būtent sodininkų bendrijos narių susirinkimas kaip bendrijos organas, turi išimtinę teisę spręsti Įstatyme apibrėžtus klausimus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas juo nagrinėjamu atveju vadovavosi.

21Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas neginčijo jos neva patirtų nuostolių dydžio, todėl laikytina, jog ši aplinkybė yra įrodyta. Pastebėtina, kad ieškovė, siekdama įrodyti remonto darbų išlaidų dydį, į bylą yra pateikusi tik tris kvitus (b.l. 24), kuriuose nurodytos sumos bendrai nesudaro nė 100 Lt, o ieškinio suma viršija 3 500 Lt. Daugiau jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie jos turėtas išlaidas byloje nėra, todėl, nesant jokių įrodymų, nėra jokios galimybės jų ir vertinti, t.y. sutikti su jais arba nesutikti. Apeliantei pakartotinai išaiškintina, kad realiai patirtų išlaidų faktą ir dydį ji turėjo įrodyti leistinais įrodymais, t.y. sąskaitomis, prekių įsigijimo čekiais arba kvitais, atlygintinio paslaugų teikimo sutartimis, pakvitavimais, mokėjimo nurodymais ar kitais faktinius mokėjimus patvirtinančiais dokumentais, o tokių dokumentų nepateikus, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir dėl prašomų priteisti išlaidų visiško nepagrįstumo (CPK 178 str.).

22Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

23Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

24Dėl papildomai pateiktų ieškovės rašytinių paaiškinimų

25Teisme 2015-01-26 buvo gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų pagrįstumo. CPK nenumatant proceso dalyviams galimybės teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, rašytiniai paaiškinimai grąžinti ieškovei.

26Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Ieškovės D. O. S. rašytinius paaiškinimus grąžinti ieškovei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė D. O. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 550 Lt nuostolių... 5. Atsakovas sodininkų bendrija „VARSA“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinys... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovė D. O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Atsakovas sodininkų bendrija „VARSA“ su ieškovės apeliaciniu skundu... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 6 arų... 16. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Respublikos sodininkų... 17. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sodininkų... 18. Be to, pritartina pirmos instancijos teismui, kad ieškovės teiginiai, jog ji... 19. Apeliantės nurodomas argumentas, kad sodininkų bendrijos „VARSA“... 20. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad sodininkų... 21. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, susiję... 22. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 23. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės naudai bylinėjimosi... 24. Dėl papildomai pateiktų ieškovės rašytinių paaiškinimų... 25. Teisme 2015-01-26 buvo gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai... 26. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 27. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti... 29. Ieškovės D. O. S. rašytinius paaiškinimus grąžinti ieškovei....