Byla A-261-1793-13
Dėl pažymos ir sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl pažymos ir sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas G. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), prašydamas: 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir atsakovas, SKVC) 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. KV2-444 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, kurioje priimtas sprendimas „kvalifikacijos nepripažinti“ (toliau – ir Pažyma, b. l. 12) ir įpareigoti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančią instituciją priimti naują pareiškėjui palankų sprendimą: „užsienio kvalifikaciją pripažinti“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro sudarytos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas, b. l. 15-16); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad Studijų kokybės vertinimo centras, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. liepos 10 d. prašymą (b. l. 45-47) dėl pakartotinio Tarptautiniame universitete (Maskvoje), Kaliningrado skyriuje (toliau – ir TUM), 2004 metais įgyto diplomo pripažinimo, 2012 m. rugpjūčio 20 d. Pažymoje išdėstytu sprendimu (b. l. 12) TUM išduotą diplomą bei įgytą teisininko kvalifikaciją pripažinti atsisakė, nurodydamas, kad pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis yra 296 valandos, kai tuo tarpu Lietuvoje nustatyta kontaktinio darbo apimtis yra 800 valandų. Be to, pareiškėjo faktinio kontaktinio darbo apimtis yra mažesnė 63 proc., lyginant su minimaliais reikalavimais tokiai apimčiai Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro sudaryta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paliko galioti SKVC Pažymoje išdėstytą sprendimą „kvalifikacijos nepripažinti“.

6Pabrėžė, kad nesutinka su institucijų priimta išvada, kad kvalifikacijos vertinimo metu palyginus pareiškėjo kvalifikacijai keltus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės. Nurodė, kad TUM įgytą kvalifikaciją SKVC jau yra vertinusi ir, vadovaujantis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – ir Nuostatai), priėmė sprendimą, įrašytą 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje Nr. 14-374 (b. l. 19), jog pareiškėjo kvalifikacija bus vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, suteikiamai Lietuvos Respublikoje, tačiau su sąlyga, jei kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egzaminą Studijų kokybės vertinimo centre. Pažymėjo, kad šios sąlygos įvykdyti pareiškėjui nebuvo leista (b. l. 30, 31). Tuo pagrindu su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2011 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 4D-2011/1-246 (b. l. 23-29) pareiškėjo skundą dėl SKVC pareigūnų galimo biurokratizmo pripažino pagrįstu, nurodydamas, kad SKVC 2005 m. birželio 8 d. Sprendimo galiojimas yra neterminuotas, todėl ir pareiškėjas nustatytą papildomą sąlygą turi teisę įvykdyti neterminuotai. Siekdamas įvykdyti SKVC 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje nurodytą sąlyga, pareiškėjas 2011 metais įstojo į Mykolo Riomerio universiteto (toliau – ir MRU) teisės fakulteto papildomas ištęstines vienerių metų teisės krypties studijas. Studijas baigė 2012 metais, taigi tuo įvykdė galiojusių Nuostatų 14.2 punkto reikalavimus ir galiojančio Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 (toliau – ir Aprašas), 30.3 punkte nustatytą alternatyvią sąlygą (baigė papildomas studijas). Šiuo aspektu pabrėžė, kad MRU studijų pažymėjimas (b. l. 22) patvirtina, jog pareiškėjas papildomai išklausė 2 400 val. apimties kursą, o tuo tarpu susumavus Maskvos universiteto ir MRU bendrą auditorinio darbo valandų skaičių kontaktinio darbo apimtis yra 2 696 val.

7Nurodė, kad atsakovas nesivadovavo Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos, patvirtintos SKVC direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika), 52 punktu, nes atsakovas, prieš priimdamas neigiamą sprendimą, turėjo apsvarstyti visas galimybes, pareiškėjo atžvilgiu priimti jam palankų sprendimą, t. y. nustatyti papildomus reikalavimus, kuriuos įvykdžius, kvalifikacija būtų pripažinta.

8Pažymėjo, kad atsakovas ignoravo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytus faktus, nes nepagrįstai naujai atsiradusios aplinkybės – baigtų studijų MRU, nevertino kartu su 2005 m. birželio 8 d. atliktu kvalifikaciniu vertinimu.

9Dėl principo lex retro non agit pažeidimo nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. pateikus SKVC prašymą įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją, galiojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1522 patvirtinti Nuosekliųjų studijų formų aprašai, kurių 16 ir 17 punktai nenumatė minimalios ribos studijų laiko, skirto auditoriniam darbui, t. y 16 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinių studijų programose auditoriniam darbui turi būti skiriama ne daugiau kaip 45 proc. studijų laiko, o antrosios pakopos studijų programose ne daugiau kaip 40 proc. (17 p.). Tuo tarpu reikalavimas, kad neakivaizdinių studijų programose auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau, kaip 45 proc. studijų laiko atsirado tik įsigaliojus 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymui Nr. ISAK-1039. Taigi pareiškėjas į SKVC kreipėsi, kai 2005 m. birželio 7 d. įsakymas dar nebuvo priimtas.

10Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato faktinių auditorinių valandų paskaitose fiksavimo tvarkos.

11Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36-42) prašė jį atmesti.

12Nurodė, kad sprendimas nepripažinti pareiškėjo kvalifikacijos tinkamai buvo priimtas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjo faktinio kontaktinio darbo apimtis yra 63 proc. mažesnė, lyginant su reikalavimais Lietuvoje.

13Pažymėjo, kad skunde išdėstyti argumentai dėl SKVC 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje išdėstyto sprendimo negali būti vertinami šioje byloje, nes minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2117-14/2005, o tuo tarpu pareiškėjui kreipiantis į SKVC dėl tolimesnių veiksmų, jam 2007 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4-568 ir 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 7-04-607 buvo paaiškinta, kad pastarasis turi kreiptis į Lietuvos aukštąją mokyklą dėl dalinių studijų rezultatų įskaitymo.

14Dėl pareiškėjo teigimu, imperatyviai jam nustatytos sąlygos laikyti egzaminą SKVC nurodė, kad tiek Nuostatai, tiek Aprašas įgaliotai institucijai suteikia diskreciją priimti atitinkamo pobūdžio sprendimą, todėl, įvertinus situacijos faktines aplinkybes, buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo.

15Dėl pareiškėjo argumento, kad baigtos studijos MRU reiškia įvykdytą alternatyvą, numatytą Nuostatų 14.2 punkte bei nustatytą 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje, nurodė, kad, įvertinus MRU pažymą, buvo nustatyta, kad ji liudija baigus papildomas ištęstines vienerių metų teisės krypties studijas Lietuvoje, kurių vertinimo ir pripažinimo teisės aktai nenumato, todėl tokio pobūdžio išduotas pažymėjimas negali būti laikomos prašomos pripažinti kvalifikacijos dalimi. Be to, pažymėjimas liudija baigus kitos paskirties, turinio, lygio bei vertės, nei, kad pareiškėjo baigtos studijos pagal Maskvos universiteto programą. Pabrėžė, kad pažymėjime fiksuoti baigti teisės kursai nėra susiję su pripažinimui pateikta pareiškėjo kvalifikacija, nes 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje buvo iškelta sąlyga baigti ne papildomus kursus, bet išlaikyti egzaminą.

16Nurodė, kad taikyti kitų Aprašo 30.1-30.3 punktuose nustatytų kvalifikacijos pripažinimo tipų negalėjo, nes pareiškėjas jų neatitiko.

17Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytus argumentus pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

18Prieštaravo pareiškėjo argumentams dėl lex retro non agit principo pažeidimo. Šiuo aspektu nurodė, kad Aprašas nėra skirtas reglamentuoti studijų procesą, todėl jo galiojimas nėra ir negali būti siejamas su pareiškėjo studijų procesu.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 70-72) prašė jį atmesti.

20Nurodė, kad skundžiamų sprendimų teisėtumą visiškai pagrindžia faktinės situacijos aplinkybės: pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis yra 63 proc. mažesnė lyginant su reikalavimais Lietuvoje; faktinė kontaktinio darbo apimtis sudaro 296 val.; MRU pažyma nelaikytina nauja aplinkybe, galinčia lemti kvalifikacijos kėlimą. Pažymėjo, kad sprendimai, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra pagrįsti ir teisėti.

21II.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 147–152) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. liepos 10 d. prašymu (b. l. 45-47) dėl pakartotinio Tarptautiniame universitete (Maskvoje), Kaliningrado skyriuje, 2004 metais įgyto diplomo pripažinimo kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą. Studijų kokybės vertinimo centras, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2012 m. rugpjūčio 20 d. Pažymoje išdėstytu sprendimu „kvalifikacijos nepripažinti“ atsisakė pripažinti Tarptautinio universiteto išduotą diplomą bei įgytą teisininko kvalifikaciją, nurodydamas, jog pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis yra 296 valandos, t. y. 63 proc. mažesnė, lyginant su reikalavimais Lietuvoje (b. l. 12, 13). Tuo tarpu Apeliacinė komisija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl SKVC 2012 m. rugpjūčio 20 d. Pažymoje pareiškėjo atžvilgiu priimto neigiamo sprendimo teisėtumo, 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paliko galioti SKVC Pažymoje išdėstytą sprendimą „kvalifikacijos nepripažinti“ (b. l. 15-16).

24Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai šio ginčo pagrindu laiko dar 2005 metais atliktą vertinimą ir 2005 m. birželio 8 d. Pažyma Nr. 14-374 priimtą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, tik su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį egzaminą Studijų kokybės vertinimo centre (b. l. 19). Pagrindas priimti būtent tokio pobūdžio sprendimą buvo tas, kad baigtos studijos pagal apimtį iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje atitinkamų studijų apimčiai nustatytų reikalavimų, t. y. vietoje reikiamos auditorinės (kontaktinės) darbo apimties (1 728 val.), pareiškėjo bendra auditorinio (kontaktinio) darbo apimtis sudarė 296 val. (37 d. prabūtos Rusijos Federacijoje x 8 val.). Šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėdama Apeliacinė komisija 2005 m. liepos 26 d. protokoliniu sprendimu Nr. 29 (b. l. 59-60) patvirtino priimtą sprendimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagal pareiškėjo skundą vertinęs 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje išdėstyto sprendimo bei Apeliacinės komisijos 2005 m. liepos 26 d. protokolinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 63-67) (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas). Todėl 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje Nr. 14-374 priimtas sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.

25Teismas nelaikė reikšmingais pareiškėjo skundo argumentų, kuriais iš esmės prieštaraujama atsakovo veiksmams, jog 2005 m., sprendžiant klausimą dėl kvalifikacijos pripažinimo, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasirinkti Nuostatų 14.2 punkte nustatytos kitos, t. y. alternatyvios sąlygos – baigti papildomus kursus, o 2005 m. sprendimu buvo nuspręsta taikyti sąlygą būtent išlaikyti kvalifikacinį egzaminą SKVC. Teismas pabrėžė, kad nors SKVC, priimdamas 2005 m. sprendimą ir turėjo santykinai plačią diskrecijos teisę, kuri, vadovaujantis tuo metu galiojančiais Nuostatais niekam kitam nebuvo suteikta, todėl akivaizdu, jog kvalifikacijos vertinimo klausimas įstatymo leidėjo buvo paliktas išimtinai institucijos diskrecijai, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste ši aplinkybė, kaip jau minėta, nėra reikšminga, nes šiuos argumentus (dėl nesuteiktos galimybės pasirinkti) pareiškėjas galėjo reikšti dar 2005 metais, nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuomet 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2117-14/2005 kaip tik ir buvo išspręstas 2005 m. birželio 8 d. Pažymoje priimto sprendimo – išlaikyti egzaminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

26Nepagrįstais laikyti ir pareiškėjo argumentai, jog atsakovas 2007 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4-568 ir 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 7-04-607 neleido pareiškėjui įvykdyti 2005 m. Pažyma nustatytos sąlygos, be to, išaiškinti, kaip pareiškėjas tai turėtų įvykdyti taip pat atsisakė. Kaip matyti iš aptariamų dokumentų turinio, atsakovas raštuose aiškiai nurodė priežastį, lėmusią vertinimo procedūros baigtį, t. y. pareiškėjui praleidus nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl kvalifikacinio egzamino laikymo pateikti, SKVC 2005 m. sprendime nustatyta sąlyga buvo laikoma neįvykdyta. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, minėtuose raštuose jam buvo išaiškinta ir studijų įskaitymo procedūra, todėl, kaip nurodo pareiškėjas, nei neleidimo įvykdyti 2005 m. pažymoje nustatytos sąlygos, nei atsisakymo išaiškinti, kaip tai padaryti, požymių nenustatyta.

27Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 4D-2011/1-246, būtent kurios argumentais remiantis, pareiškėjas, jo teigimu, vykdydamas 2005 m. Pažymoje nustatytą sąlygą, įstojo į Mykolo Riomerio universitetą Teisės fakultetą ir pabaigė papildomas ištęstines vienerių metų teisės krypties studijas. Šia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir nurodyta, jog vis tik 2005 m. Pažymoje išdėstyto sprendimo sąlygos įvykdymo terminas yra neterminuotas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad, kaip nurodyta ir Seimo kontrolieriaus pažymoje, jos išvados yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio, todėl ši Seimo kontrolieriaus rekomendacija, kuria buvo rekomenduojama koreguoti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo tvarką, negalėjo būti pareiškėjo suprasta kaip besąlygiškai leidžianti vykdyti 2005 m. Pažymoje nurodytą sąlygą. O iš to sekantį pareiškėjo veiksmą – vienerių metų ištęstinių studijų baigimą MRU, nėra pagrindo vertinti kaip 2005 m. Pažymoje nurodyto sprendimo įvykdymą.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, vadovaudamasis Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875, 12 punktu, pareiškėjo MRU išduotą pažymėjimą vertino kaip naują aplinkybę, galinčią lemti pareiškėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimą. SKVC, remdamasis Aprašo 3 ir 12 punktais, atlikęs kvalifikacijos vertinimą, pareiškėjo baigtų MRU studijų nepripažino trūkstamos kvalifikacijos dalimi ir, nepaisant MRU pažymėjime nurodytos valandinės apimties, studijas pripažino adekvačias, kaip baigus kitos paskirties ir lygmens programos studijas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas, įvertinęs naujai atsiradusią aplinkybę, turėjo priimti pareiškėjui palankų sprendimą, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog 2005 m. Pažymoje priimtu sprendimu pareiškėjui buvo nustatyta imperatyvi sąlyga dėl egzamino išlaikymo SKVC, todėl pareiškėjo savarankiškai pasirinktas kitas, pareiškėjo teigimu, sąlygos visiškas įvykdymo būdas, buvo pagrįstai nepripažintas ir nelaikytinas lygiaverčiu atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai pripažinti.

29Nepagrįstu laikytas ir pareiškėjo motyvas, kad byloje skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. KV2-444 priimtas sprendimas „kvalifikacijos nepripažinti“ yra nemotyvuotas. Pareiškėjo teigimu, neigiamo pobūdžio sprendimas, kaip ir šiuo atveju, pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti priimamas tik tuo atveju, jei būtų išnaudotos visos galimybės, pareiškėjui nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos įvykdžius, būtų priimtas jam palankus sprendimas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjui 2005 m. Pažyma priimtame sprendime buvo nurodyta papildoma sąlyga, kurią įvykdžius, būtų sprendžiama galimybė dėl kvalifikacijos pripažinimo, be to, kaip jau minėta, šios sąlygos pagrįstumas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Tačiau, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų vykdęs/įvykdęs ar ketinęs vykdyti nustatytą sąlygą, šiuo atveju teismas nėmatė pagrindo teiginiams, kad pareiškėjui buvo skiriama nepakankamai galimybių, siekiant jo atžvilgiu priimti palankų sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad nepalankaus pobūdžio sprendimas gali būti priimamas tik išimtinais atvejais, laikytina tik kaip pareiškėjo teisės aktų (Metodikos 52 p.) savarankiška interpretacija.

30Taip pat sutikta su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo prieštaravimas, kad dar 2004 m. rugsėjo 16 d. pateikus SKVC prašymą įvertinti kvalifikaciją galiojo teisės aktai, kurie nenumatė minimalios ribos studijų laiko, skirto auditoriniam darbui, šioje byloje nenagrinėtinas dėl jau aptartų aplinkybių, o šiuo aspektu išdėstytus pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Aprašo taikymu, paneigia Aprašo 1 punkte išdėstyta šio teisės akto paskirtis, jog Aprašas nereglamentuoja studijų procesą, todėl argumentai dėl principo lex retro non agit principo pažeidimo laikyti nepagrįstais.

31Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog tiek Studijų kokybės vertinimo centro 2012 m. rugpjūčio 20 d. Pažyma Nr. KV2-444 įformintas sprendimas „kvalifikacijos nepripažinti“, tiek 2012 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos protokolu įformintas sprendimas yra teisėti, todėl naikinti jų bei vertinti pareiškėjo įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, taip pat įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą pareiškėjo atžvilgiu priimti teigiamo pobūdžio sprendimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų, todėl nepažeidė Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog pareiga nurodyti, kad pareiškėjo įgytas išsimokslinimas neatitinka keliamų reikalavimų tenka vertinančiajai institucijai. Institucija tinkamai įgyvendino šią įrodinėjimo pareigą bei tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, priimdama ginčijamą sprendimą.

32III.

33Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 158-160) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

34Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 str. 3 d.). Dėl šios priežasties pareiškėjas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodančia, jog Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytos išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas sutinka, jog Seimo kontrolieriaus pažymos išvados neturi išankstinės galios teismui, bet SKVC, gavęs Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, privalėjo jas nagrinėti ir priimti atitinkamas pataisas. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodoma „<...asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus), turi turėti teisę šią sąlygą įvykdyti neterminuotai...>“.
  2. SKVC dėl pareiškėjo 2004 metais įgytos kvalifikacijos įvertinimo, yra išdavęs dvi pažymas su tapačiais įvertinimais, bet skirtingais sprendimais: 2005 m. birželio 8 d. pažyma „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. 14-374 (sprendimas: kvalifikaciją pripažinti su sąlyga), ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažyma „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ Nr. KV2-444 (sprendimas: kvalifikacijos nepripažinti). Abiejų vertinimų metu nustatytas tas pats esminis skirtumas (nustatytas ta pačia nežinoma metodika): „faktinių auditorinių valandų skirtumas“. Vadovaudamasis Metodikos 52 punktu (SKVC direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. V-48 (Žin., 2012, Nr. 61-3108)), SKVC 2012 m. rugpjūčio 20 d. priėmė Aprašo 30.4. punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 212 (Žin., 2012, Nr. 29-1290)) numatytą sprendimą „nepripažinti užsienio kvalifikacijos“. Metodikos 52 punktas nustato, jog tais atvejais, kai dėl nustatytų esminių skirtumų negalima suteikti pripažinimo, numatyto Aprašo 30.1. punkte, turėtų būti svarstoma galimybė pripažinti, suteikiant kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (numatyta Aprašo 30.2. p.) ar pripažinti su papildomų reikalavimų įvykdymu (numatyta Aprašo 30.3. p.). Tik tais atvejais, kai negalimas nė vienas iš pripažinimo tipų, priimamas Aprašo 30.4. punkte numatytas sprendimas. Pareiškėjo manymu, SKVC nepagrįstai apribojo jo teisėtus lūkesčius ir galimybę dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, nesvarstydamas kitų alternatyvų. Iš esmės pareiškėjui panaikinus nustatytą faktinių auditorinių valandų skirtumą ir pateikus šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (nes kitos galimybės pareiškėjas neturėjo, buvo praleidęs terminą kvalifikaciniam egzaminui laikyti), SKVC atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas faktinių auditorinių valandų skirtumu. Kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepasinaudojo imperatyvia sąlyga dėl egzamino išlaikymo. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės, įgyvendino SKVC nustatytų trūkumų šalinimą – baigtos papildomos ištęstinės studijos MRU ir gautas tai liudijantis pažymėjimas (registracijos Nr. P-1777).
  3. Pareiškėjas kreipėsi į SKVC dėl pakartotinio įvertinimo. SKVC informavo, kad pakartotinis vertinimas nebus atliekamas, nes prašymo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo anksčiau SKVC dar nebuvo pateikta. Atsakyme taip pat nurodoma, kad 2005 m. birželio 8 d. SKVC pažyma dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 14-374 yra galiojanti. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl vertinimo neturėjo būti nagrinėjamas, nurodant, kad šiuo klausimu jau yra priimtas sprendimas. Tačiau SKVC, nurodydamas, kad tai nėra pakartotinis vertinimas, vertino apelianto įgytą užsienio kvalifikaciją iš naujo, vadovaudamasis nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais ir priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nurodydamas 2005 metais nustatytą tą patį esminį skirtumą dėl auditorinių valandų. 2012 m. rugpjūčio 20 d. SKVC priimtame sprendime Nr. KV2-444 nenurodyta, kad pareiškėjo prašymas netenkintinas, nes neišlaikytas kvalifikacinis egzaminas.
  4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2005 metų studijų vertinimo ir pripažinimo tvarka buvo pakeista ir įsiteisėjo nauji teisės aktai, reglamentuojantys užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Šias aplinkybes patvirtina ir SKVC nurodytas teisės aktų sąrašas, kuriais vadovaujantis buvo atliktas pareiškėjo 2004 metais įgytos kvalifikacijos akademinis pripažinimas: 1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140); 2) Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 (Žin.,2012, Nr. 29-1290); 3) Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika, patvirtinta SKVC direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 (Žin., 2012, Nr. 61-3108); 4) Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 (Žin., 2010, Nr. 43-2139); 5) Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (Žin., 2009, Nr. 59-2325). Esant šioms aplinkybėms ir aukščiau nurodytai argumentacijai, pareiškėjo įgyta kvalifikacija buvo vertintina iš naujo pagal galiojančius teisės aktus, nes vadovautis 2005 metais galiojusiomis teisės aktų normomis nėra galima. Kaip nurodo SKVC, vertinimas nebuvo atliekamas pakartotinai.
  5. Siekiant panaikinti esminį skirtumą dėl auditorinių valandų (nes SKVC nenustatė aplinkybės, nepripažinti pareiškėjo išlaikytų egzaminų rezultatų) su prašymu buvo pateiktas pažymėjimas (registracijos Nr. P-1777), liudijantis baigtas papildomas ištęstines studijas MRU. Pažymėjimas patvirtina ir įrodo, kad pareiškėjo žinios buvo patikrintos ir įvertintos teigiamais balais. Be to, pažymėjimas patvirtina, kad papildomai išklausytas dešimt teisės krypties dalykų, 60 kreditų (2 400 val. apimties) kursas ir taip įvykdyta 2005 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme Nr. ISAK-1039 Dėl švietimo ir mokslo ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1522 „Dėl nuosekliųjų studijų formų aprašų patvirtinimo“ pakeitimo įtvirtinta nuostata, jog neakivaizdinėms studijoms pagrindinių studijų programose auditoriniam darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. ir ne daugiau kaip 45 proc. studijų laiko.
  6. Priimdamas 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. KV2-444, SKVC nesivadovavo Aprašo 31 punktu. Motyvai ir priežastys, dėl ko buvo pritaikytas pareiškėjui nepalankus Aprašo 30.4. punkte numatytas sprendimas, nenurodyti.

35Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 166-169), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą.

36Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. 2012 m. liepos 12 d. SKVC buvo gautas pareiškėjo 2012 m. liepos 10 d. prašymas „Dėl pakartotinio užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ (b. l. 45-47), kuriame pareiškėjas prašė „<...> pakartotinai atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą, t. y. pakartotinai įvertinti <...> 2004 metais įgytą, diplomą bei įgytą kvalifikaciją ir pripažinti užsienio kvalifikaciją“, atsižvelgiant į Mykolo Romerio universiteto 2012 m. birželio 26 d. pažymėjime Nr. P-17772 (toliau – ir MRU pažymėjimas) išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad SKVC vykdo užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą tik nuo 2012 m. balandžio 1 d. (įsigaliojus Aprašui) ir prašymo dėl akademinio pripažinimo pareiškėjas dar nebuvo pateikęs, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. S-1562 „Dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ paprašė pareiškėjo pateikti nustatytos formos paraišką dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo. 2012 m. liepos 20 d. atsakovas gavo pareiškėjo 2012 m. liepos 17 d. užpildytą nustatytos formos paraišką. Vadovaujantis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 2012, Nr. 29-121), 3 punktu „Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas – užsienio kvalifikacija akademinį pripažinimą vykdančios institucijos formalus patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.“ Taigi, siekiant atlikti pareiškėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimą, vadovaudamasis Aprašo 3 bei 12 punktais, SKVC privalo atlikti kvalifikacijos vertinimą. Pažymi, kad pareiškėjo kvalifikacijos vertinimas buvo atliktas 2005 metais. Atsižvelgęs į Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779), 12 punkto nuostatas, į tai, kad pareiškėjo kvalifikacijos akademinis pripažinimas negali būti atliktas be pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo bei į tai, kad pareiškėjas pateikė SKVC MRU pažymėjimą, atsakovas priėmė sprendimą iš naujo atlikti pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą, kaip vieną iš kvalifikacijos akademinio pripažinimo etapų, siekdamas priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Atsakovas pareiškėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimą atliko, vadovaudamasis Aprašu, Metodika bei kitais teisės aktais (b. l. 13). Vykdant kvalifikacijos akademinį pripažinimą, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, buvo lyginti pareiškėjo kvalifikacijai įgyti nustatyti ir įvykdyti bendrieji reikalavimai su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvoje (kaip numatyta Aprašo 12 punkte) pagal šiuos kriterijus: turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, mokymosi (studijų) rezultatų (kaip nustatyta Metodikos 38 punkte). Pagal išnagrinėtą atsakovo turimą informaciją (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo, duomenys iki 2004 m. liepos 24 d. galiojusiame pareiškėjo pase) pareiškėjas studijų pagal TUM programą metu (neakivaizdinė studijų forma) Rusijos Federacijoje iš viso buvo 37 dienas. Tokiu būdu skaičiuojant po 8 val. per dieną kontaktinio darbo apimtis – 296 valandos (37 x 8). Atlikus pareiškėjo kvalifikacijai keltų reikalavimų palyginimą su Lietuvoje nustatytais reikalavimais, nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės (kaip numatyta Aprašo 3 bei Metodikos 46.3 punktuose): pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis – 296 valandos – iš esmės skiriasi (t. y. 63 proc. mažesnė nei Lietuvoje įgyvendinamų panašiausių vientisųjų studijų minimalūs reikalavimai kontaktinio darbo apimčiai – ne mažesnė kaip 10 proc. vientisųjų studijų programos dalies, atitinkančios pirmąją studijų pakopą ir ne mažesnė kaip 5 proc. vientisųjų studijų programos likusios dalies. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140) Lietuvoje 1 600 valandų vienerių studijų metų atitinka 60 studijų kreditų Lietuvoje, o minimali Lietuvoje nustatyta vientisųjų studijų apimtis – 300 kreditų (8 000 valandų). Atsakovo nuomone, pareiškėjo studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo sudaryti sąlygų pasiekti numatytų studijų programos tikslų ir studijų rezultatų. Nustatęs esminį skirtumą dėl studijų kokybės, SKVC priėmė sprendimą pareiškėjo kvalifikacijos nepripažinti.
  2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2117-14/05, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2005 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 374 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ netenkintas ir atmestas kaip nepagrįstas, nebuvo apskųstas, todėl SKVC 2005 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 374 įtvirtintas sprendimas nebuvo nuginčytas ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o visi pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, nes sprendimas nebegali būti skundžiamas ir siejamas su 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo priimtu sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas į SKVC dėl 2005 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. 374 iškeltos sąlygos įvykdymo per teisės aktuose nustatytą terminą nesikreipė. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepersiuntė pareiškėjo dokumentų į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją dėl akademinio pripažinimo procedūros atlikimo, kadangi pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs. SKVC buvo gautas pareiškėjo 2007 m. vasario 22 d. prašymas, į kurį atsakydamas, atsakovas pateikė informaciją, jog pareiškėjas praleido terminą kvalifikaciniam egzaminui laikyti ir paaiškino, kokių tolimesnių veiksmų pareiškėjas turi teisę imtis, t. y. kreiptis į Lietuvos Respublikos aukštąją mokyklą dėl dalinių studijų rezultatų įskaitymo. 2010 m. kovo 1 d. atsakovas gavo pareiškėjo prašymą nurodyti, kokius dalykus ir kokia apimti jis turėtų išlaikyti, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta. SKVC 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 7-04-607 pareiškėją informavo, kad asmuo, neįvykdęs SKVC nustatytos sąlygos išlaikyti egzaminą (kas rodo, kad kvalifikacija nėra lygiavertė atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai), teisę iškeltą sąlygą įvykdyti jau yra praradęs, tačiau jis turi galimybę kreiptis į pasirinktą Lietuvos aukštąją mokyklą, kad pagal užsienio institucijos studijų programą vykdytos studijos būtų įskaitytos kaip dalis Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos vykdomos studijų programos.
  3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1982/2006; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-556/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-473/2009), Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų. Atkreipia dėmesį į tai, kad SKVC, gavęs Seimo kontrolieriaus išvadą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi (Žin., 1998, Nr. 110-3024; 2004, Nr. 170-6238) 2011 m. birželio 23 d. SKVC administracijos posėdyje susipažino su išvada bei teikiamomis rekomendacijomis. 2011 m. liepos 21 d. Seimo kontrolieriaus išvados ir rekomendacijos buvo pateiktos svarstyti SKVC Tarybai. Tarybos posėdžio metu buvo nutarta „Nepritarti Seimo kontrolieriaus rekomendacijai ir nekeisti Kvalifikacinių egzaminų asmenims, siekiantiems užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, ar aukštojo mokslo kvalifikacijų akademinio pripažinimo Lietuvoje, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto SKVC direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-55 (Žin., 2005, Nr. 57-1986; Žin., 2007, Nr. 100-4104; Žin., 2009, Nr. 35-1370) iki kol jis bus pripažintas netekusiu galios įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintiems Užsienio institucijose įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, akademinio pripažinimo nuostatams, kurie įtvirtins šios srities reformą. Informacija apie Seimo kontrolieriaus išvadų ir rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. 7-04-1654 buvo pateikta Seimo kontrolieriui bei paskelbta SKVC tinklapyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad atsakovas tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnyje nustatytas pareigas ir pareiškėjo argumentai dėl to yra nepagrįsti.
  4. Kaip buvo minėta, ginčas dėl SKVC 2005 m. birželio 8 d. Nr. 14-374 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl bet kokie pareiškėjo reikalavimai ar argumentai, susiję su šiuo ginču yra nenagrinėtini. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Nuostatai, tiek ir Aprašas diskreciją priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl asmenų kvalifikacijų vertinimo ir (ar) pripažinimo suteikė ne pareiškėjui, o įgaliotai institucijai. Todėl tik SKVC, o ne pareiškėjas, atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo metu nustatytas aplinkybes bei į nustatyto esminio skirtumo pobūdį, turi teisę nustatyti būdus, kuriais konstatuotas esminis skirtumas gali būti pašalintas, jeigu tai įmanoma, t. y. kokius papildomus reikalavimus įvykdžius, kvalifikacija taptų lygiavertė Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimas tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir pan.), kaip numatyta Aprašo 30.3 punkte, atsakovo nuomone, pareiškėjo atveju nėra galimas, kadangi tokių egzaminų, kursų ar studijų, galinčių kompensuoti ar išlyginti nustatytą esminį skirtumą pareiškėjo kvalifikacijos atveju, nėra ir negali būti. Papildomų reikalavimų įvykdymas gali būti siūlomas tuo atveju, kai užsienio kvalifikacijai jos kilmės šalyje nustatyti reikalavimai yra įgyvendinti, bet kvalifikacija dėl švietimo sistemų skirtumų iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje teikiamų panašių kvalifikacijų. Pareiškėjo atveju, nustatyti esminiai skirtumai yra ne sisteminiai, o susiję su individualiomis studijų aplinkybėmis, kurios negalėjo įgalinti pasiekti numatytų studijų programos tikslų ir studijų rezultatų. Pažymi, kad remdamasis SKVC 2005 m. birželio 8 d. Nr. 14-374 priimtu sprendimu dėl kvalifikacijos įvertinimo, pareiškėjas turėjo galimybę laikyti kvalifikacinį egzaminą SKVC, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas SKVC raštais (b. l. 30-31) buvo informuotas apie tai, kad praleidęs kvalifikacinio egzamino laikymo terminus, jis turi teisę kreiptis į pasirinktą Lietuvos Respublikos aukštąją mokyklą, kad pagal užsienio institucijos studijų programą vykdytos studijos būtų įskaitytos kaip dalis Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos vykdomos studijų programos. Tokiu būdu per trumpesnį laiką būtų baigtos studijos ir įgyta Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos suteikta aukštojo mokslo kvalifikacija.
  5. Atsakovas, 2012 m. liepos 20 d. gavęs pareiškėjo paraišką dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo (toks prašymas nebuvo teiktas 2005 metais, kuomet atsakovas vykdė pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą), siekdamas priimti išsamų, objektyvų ir pagrįstą kvalifikacijos vertę įvardijantį sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo, vadovaudamasis Aprašo 3 punktu bei 12 punktu, atliko tai vertei nustatyti skirtą kvalifikacijos vertinimą. Taip pat atlikus pareiškėjo kvalifikacijai keltų reikalavimų palyginimą su Lietuvoje nustatytais reikalavimais, nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybes (kaip numatyta Aprašo 3 bei Metodikos 46.3 punktuose): pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis – 296 valandos – iš esmės skiriasi (t. y. 63 proc. mažesnė nei Lietuvoje įgyvendinamų panašiausių vientisųjų studijų minimalūs reikalavimai kontaktinio darbo apimčiai). Nustatęs esminį skirtumą dėl studijų kokybės, SKVC priėmė sprendimą pareiškėjo kvalifikacijos nepripažinti. Atlikęs vertinimą, atsakovas nustatė, kad MRU pažymėjimas liudija baigus papildomas ištęstines vienerių metų teisės krypties studijas Lietuvos Respublikoje, kurių vertinimo ir pripažinimo teisės aktai nenumato bei kurios negali būti laikomos prašomos pripažinti kvalifikacijos dalimi. Taip pat pažymi, kad MRU pažymėjimas nėra pagrindas, galintis paneigti, kad atsakovas tinkamai interpretavo pareiškėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo metu nustatytas aplinkybes. Taip pat jis nėra pagrindas, galintis kompensuoti nustatytą esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijai kelti reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvoje. Pažymėjimas, nepaisant juo liudijamų baigtų teisės kursų valandinės apimties, liudija baigus kitos paskirties, turinio, lygio bei vertės, nei kad pareiškėjo baigtos studijos pagal TUM studijų programą, studijas. Pažymėjimu liudijami baigti teisės kursai nėra susiję su pripažinimui pateikta pareiškėjo kvalifikacija ir liudija kito lygmens ir vertės žinias bei gebėjimus.
  6. 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV2-444, įtvirtinančioje SKVC sprendimą nepripažinti pareiškėjo kvalifikacijos, aiškiai nurodoma sprendimo priėmimo priežastis – nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės, vadovaujantis Aprašo 3 bei Metodikos 46.3 punktais. Pažymos priede „Sprendimo dėl G. A. kvalifikacijos akademinio pripažinimo pagrindimas“ plačiau paaiškinamos sprendimo priėmimo priežastys ir nurodoma, kuriomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis nustatytas esminis skirtumas. Tokiu būdu buvo laikytasi Aprašo 31 punkto, kuriame nustatyta, kad sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys. SKVC sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos akademinio nepripažinimo priėmė, kadangi, vadovaujantis Aprašo 52 punktu, pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo atveju nebuvo galimas nė vienas iš pripažinimo tipų, nustatytų Aprašo 30.1-30.3 punktuose.
  7. Studijų kokybei didelę reikšmę turi kontaktinis darbas. Didelis kontaktinio darbo trūkumas, nustatytas atliekant pareiškėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimą SKVC, visų pirma rodo akivaizdų neatitikimą tarp rezultatų, deklaruojamų pareiškėjo diplomo priede (4 616 val.) bei jo faktiškai įgyvendintą studijų apimtį, lygią 296 val. Taip pat šie rezultatai rodo esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijai keltų studijų kokybės reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvoje ir leidžia teigti, kad nebuvo pasiekti studijų programa numatyti studijų tikslai ir rezultatai. Tokio skirtumo nustatymas, SKVC nuomone, neleidžia priimti Aprašo 30.2 punkte nustatyto sprendimo, t. y. pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises, pvz. siekti darbo ar priėmimo į tam tikras studijų programas. Tokiu atveju būtų deklaruojama, kad kvalifikacija yra tinkamos kokybės tam tikram tikslui, tačiau, kaip minėta, nustatytas esminis skirtumas neleidžia to teigti. Taip pat pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimas tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir pan.), kaip numatyta Aprašo 30.3 punkte, atsakovo nuomone, nėra galimas, kadangi tokių egzaminų, kursų ar studijų, galinčių kompensuoti ar išlyginti nustatytą esminį skirtumą pareiškėjo kvalifikacijos atveju, nėra ir negali būti. Papildomų reikalavimų įvykdymas gali būti siūlomas tuo atveju, kai užsienio kvalifikacijai jos kilmės šalyje nustatyti reikalavimai yra įgyvendinti, bet kvalifikacija dėl švietimo sistemų skirtumų iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje teikiamų panašių kvalifikacijų. Pareiškėjo atveju, nustatyti esminiai skirtumai yra ne sisteminiai, o susiję su individualiomis studijų aplinkybėmis, kurios negalėjo įgalinti pasiekti numatytų studijų programos tikslų ir studijų rezultatų. TUM baigtos studijos gali būti įskaitytos Pareiškėjo pasirinktoje Lietuvos aukštojoje mokykloje kaip sudedamoji atitinkamos studijų programos dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Studijų rezultatų įskaitymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 109-4899). Aprašo 30.3 punkte nurodomi papildomi reikalavimai yra pavyzdiniai, kurie taikomi ne visais kvalifikacijų pripažinimo atvejais. Vadovaujantis Aprašu, SKVC nebėra įgaliotas vykdyti pareiškėjų žinių ir gebėjimų patikrinimui skirtų egzaminų. Aprašo 14 punktu yra numatyta, kad SKVC kvalifikacijos vertei nustatyti turi teisę taikyti užsienio kvalifikacijos turėtojui žinių ir gebėjimų patikrinimą, organizuojamą SKVC nustatyta tvarka. Šis patikrinimas gali būti taikomas tik kilus pagrįstai abejonei dėl studijų (mokymosi) kokybės. Nustatant pareiškėjo kvalifikacijos vertę, minėtų abejonių nekilo (nustatytos faktinės aplinkybės labai aiškiai parodė esminį skirtumą dėl studijų kokybės).

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 181-183) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą.

38Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, įvertino ištirtus teismo posėdyje įrodymus, atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus, savo sprendimą grindė teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad SKVC 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KV2-444 nepripažinti G. A. Tarptautiniame universitete (Maskvoje) įgytą kvalifikaciją ir Apeliacinės komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. AK-2012-04 yra teisėti ir pagrįsti ir paliko galioti atsakovo sprendimą.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Bylos ginčas yra dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo.

42Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

44Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo tinkamumo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 suformuota praktika, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

45Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma ir toks vertinimas atitinka minėtą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su padarytomis išvadomis ir iš naujo surinktų įrodymų turinio nevertina, o tik, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, papildo pirmosios instancijos teismo išvadas.

46Pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. prašymu dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo prašė atsakovo pakartotinai atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą ir grindė prašymą M. Romerio universitete 2012 m. birželio 26 d. baigtomis ištęstinėmis studijomis ir išlaikytais teisės krypties dalyko egzaminais bei įskaitomis. Šia aplinkybe pareiškėjas grindė ir 2012 m. liepos 17 d. paraišką, adresuotą Studijų kokybės vertinimo centrui (b. l. 50). Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo paraišką, teisėtai vadovavosi paraiškos pateikimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: teisės aktas neturi grįžtamosios galios. Todėl pagrįstai sprendimo priėmimo metu buvo taikomas galiojęs Metodikos 52 punktas (Žin., 2012, Nr. 61-3108) bei Aprašo 30.4. punktas (Žin., 2012, Nr. 29-1290).

47Atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą, nesiedamas jo su 2005 m. birželio 8 d. atsakovo sprendimu Nr. 14-374, kadangi pareiškėjas pastarojo sprendimo neįvykdė, kvalifikacinio egzamino nelaikė, ir neteikė atsakovui bei teismui reikalavimo leisti realizuoti 2005 m. birželio 8 d. atsakovo sprendimą Nr. 14-374. Todėl šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti atsakovo 2005 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 14-374 tęstinumo ir pagrįstai buvo vertinama pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2012 m. birželio 26 d. buvo baigtos studijos M. Romerio universitete, ir jų reikšmė kvalifikacijos akademiniam pripažinimui.

48Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą grindė Metodikos 46.3 punktu, kuriuo nustatyta, kad esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai: studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų. Pavyzdžiui, programa buvo siūloma nuotoliniu būdu, be jokio kontaktinio darbo auditorijose ar laboratorijose, kai jis būtinas numatytiems studijų rezultatams pasiekti (pvz., suteiktas slaugos bakalauras) ir pan.

49Atsakovas, palyginęs pareiškėjo kvalifikacijai keltus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, pripažino esminį skirtumą dėl studijų kokybės, kad pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo apimtis studijų metu yra mažesnė 63 proc., nei nustatyta Lietuvoje. Šis esminis skirtumas nėra paneigtas, todėl teismas remiasi šia aplinkybe, kaip įrodyta. Taip pat atsakovas pagrįstai pripažino, kad M. Romerio universitete baigtos ištęstinės studijos nėra užsienio mokymo įstaigoje įgytos kvalifikacijos dalis.

50Atsakovo sprendimas atitinka Aprašo 31 punkto nuostatas, kadangi yra pakankamai motyvuotas, į pareiškėjo reikalavimą yra atsakyta, aplinkybės, dėl kurių nepatenkinta pareiškėjo paraiška, yra nurodytos, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Aprašo 31 punktu ir nemotyvavo savo sprendimo.

51Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose, nustatė, kad kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-802/2003).

52Todėl akivaizdu, kad dėl mokymo proceso organizavimo Tarptautiniame universitete (Maskvoje) Kaliningrado skyriuje ir Lietuvoje skirtumo pareiškėjas dėl minėto dydžio kontaktinio darbo apimties trūkumo negalėjo pasiekti jo pasirinktos programos tikslų ir mokymosi (studijų) rezultatų, atitinkančių Lietuvoje nustatytus reikalavimus, ir, remdamasis M. Romerio universitete 2012 m. birželio 26 d. baigtomis ištęstinėmis studijomis ir išlaikytais teisės krypties dalyko egzaminais bei įskaitomis, negali gauti Tarptautiniame universitete (Maskvoje) Kaliningrado skyriuje įgytos kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje.

53Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą teismų praktika analogiškose bylose, tikrinant atliktą studijų kokybės vertinimą, todėl nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstu šioje dalyje.

54Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu pareiškėjas turi teisėtą lūkestį, kad jo užsienyje įgyta kvalifikacija turi būti pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje, todėl šiuo pagrindu jo paraiška negali būti tenkinama.

55Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas G. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Paaiškino, kad Studijų kokybės vertinimo centras, išnagrinėjęs... 6. Pabrėžė, kad nesutinka su institucijų priimta išvada, kad kvalifikacijos... 7. Nurodė, kad atsakovas nesivadovavo Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių... 8. Pažymėjo, kad atsakovas ignoravo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus... 9. Dėl principo lex retro non agit pažeidimo nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d.... 10. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato faktinių auditorinių... 11. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į pareiškėjo... 12. Nurodė, kad sprendimas nepripažinti pareiškėjo kvalifikacijos tinkamai buvo... 13. Pažymėjo, kad skunde išdėstyti argumentai dėl SKVC 2005 m. birželio 8 d.... 14. Dėl pareiškėjo teigimu, imperatyviai jam nustatytos sąlygos laikyti... 15. Dėl pareiškėjo argumento, kad baigtos studijos MRU reiškia įvykdytą... 16. Nurodė, kad taikyti kitų Aprašo 30.1-30.3 punktuose nustatytų... 17. Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos... 18. Prieštaravo pareiškėjo argumentams dėl lex retro non agit principo... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 20. Nurodė, kad skundžiamų sprendimų teisėtumą visiškai pagrindžia... 21. II.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l.... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. liepos 10 d. prašymu (b. l.... 24. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai šio... 25. Teismas nelaikė reikšmingais pareiškėjo skundo argumentų, kuriais iš... 26. Nepagrįstais laikyti ir pareiškėjo argumentai, jog atsakovas 2007 m. kovo 14... 27. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Seimo... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, vadovaudamasis Asmenų prašymo... 29. Nepagrįstu laikytas ir pareiškėjo motyvas, kad byloje skundžiamas 2012 m.... 30. Taip pat sutikta su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo prieštaravimas, kad... 31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog tiek... 32. III.... 33. Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 158-160)... 34. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Seimo... 35. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pateikė atsiliepimą į... 36. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2012 m. liepos... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 38. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Bylos ginčas yra dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su... 42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tesimo sprendimu,... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 44. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus... 45. Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų... 46. Pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. prašymu dėl užsienyje įgytos... 47. Atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą, nesiedamas jo su 2005 m.... 48. Studijų kokybės vertinimo centras savo sprendimą grindė Metodikos 46.3... 49. Atsakovas, palyginęs pareiškėjo kvalifikacijai keltus bendruosius... 50. Atsakovo sprendimas atitinka Aprašo 31 punkto nuostatas, kadangi yra... 51. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką... 52. Todėl akivaizdu, kad dėl mokymo proceso organizavimo Tarptautiniame... 53. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą teismų praktika... 54. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu pareiškėjas turi teisėtą lūkestį,... 55. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti... 59. Nutartis neskundžiama....