Byla 2A-387/2006

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir

3Vinco Versecko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Vyteniui Gubavičiui, atsakovo atstovams adv. Henrikui Mackevičiui, J. D. , trečiajam asmeniui V. T. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-317-343/2006 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos autobusų parkas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno tiltai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno teritorinė ligonių kasa, S. T. , V. T. , dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas vadovaujantis CK 6.283 ir 6.288 straipsniais, priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” 900 000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. įvykus autoavarijai kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, atsakovui UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” autobusui atsitrenkus į transporto priemonę, kurioje buvo ieškovas, pastarasis buvo sunkiai sužalotas. Po ilgo gydymo jam buvo neterminuotai pripažintas pirmos grupės invalidumas, pripažinta, kad jam reikalinga nuolatinė pagalba (slauga), nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas. Dėl pastarojo įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau žuvus šio įvykio kaltininkui – vairuotojui J. T. , dirbusiam pas atsakovą ir vykdžiusiam jo pavedimu darbo funkcijas, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.264 straipsnio pirmąją dalį atsakovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Šalys dėl turtinės žalos atlyginimo susitarė ir sudarė taikos sutartį. Ieškovas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, nes įvykio metu patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, patyrė ir labai didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinį šoką, perėjusį į nuolatinę emocinę depresiją, gydymo metu pergyveno labai didelį fizinį skausmą, šiuo metu atliekant kasdienines gydymo ir kūno priežiūros procedūras ieškovas patiria fizinį skausmą, diskomfortą, jis nuo tų procedūrų yra priklausomas, joms sugaištama daug laiko. Ieškovas tuo pačiu patiria bendravimo sumažėjimą. Be to, prarado galimybę sukurti šeimą, sužlugo jo sportinė karjera. Dėl visų šių priežasčių ieškovas susirgo potrauminio streso ir vidutinio sunkumo depresija. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas prašė vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į skaudžias ir nepataisomas pasekmes, į gerą atsakovo turtinę padėtį, į padarytą didelę turtinę žalą, į tai, kad atsakovas vengia atlyginti žalą trejus metus. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio pirmąja dalimi ieškovas prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” ieškovui D. Z. 290 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, valstybei 6 868,50 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas sutiko atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą, ginčas kilo tik dėl neturtinės žalos dydžio. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovo atsakomybė yra kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, tai yra atsakovas atsako ir be kaltės. Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę. Be to, atsakovas sutiko mokėti ieškovui po 2 529,09 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas atsižvelgdamas į teisminę praktiką, turtinę atsakovo padėtį ir į tai, kad pas atsakovą dirba virš trijų šimtų darbuotojų, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo išdėstytas aplinkybes bei į itin sunkias pasekmes po autoįvykio, į sunkius ieškovo sužalojimus, jo pergyvenimus ir jo dabartinį gyvenimą bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnyje, konstatavo, jog ieškovui padaryta neturtinė žala vertintina 290 000 Lt. Teismas ieškovo prašymą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkino iš dalies ir sprendė, kad palūkanos priteistinos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo, nes iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nesikreipė į atsakovą su prašymu išmokėti neturtinę žalą, bylą iškėlus teisme, šalys sudarė taikos sutartį turtinės žalos atlyginimo dalyje, įstatymas numato, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas (CK 6.250 str. 2 d.). Prašydamas priteisti palūkanas ieškovas vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio pirmąja dalimi. Kadangi CK 6.210 straipsnio pirmoji dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas, o konkretų prievolės dydį šiuo atveju nustato teismas (CK 6.250str. 2d.), tai teismas konstatavo, kad prievolė atsakovui atsiranda nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

7Ieškovas D. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti – priteistą iš atsakovo neturtinės žalos sumą padidinti iki 900 000 Lt bei priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas teisingai kildino atsakovo atsakomybę, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, tačiau nenustatęs nė vienos iš CK 6.270 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų civilinės atsakomybės netaikymo sąlygų, turėjo taikyti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo atsakomybė kyla be kaltės reiškia, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl teismo argumentas, kad atsakovas nekaltas, yra nepagrįstas.

92. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas sutiko mokėti ieškovui po 2 529,09 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas 2006 m. kovo 24 d. taikos sutartimi, sudaryta ieškovo reikalavimų dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, sutiko mokėti ieškovui po keturias minimalias mėnesines algas kas mėnesį, todėl nuo žalos atlyginimo dienos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalios mėnesinės algos dydžius nuo 430 iki 550 Lt, ši suma sudarė nuo 1720 iki 2200 Lt per mėnesį, kai ieškovo paskaičiuotas minimalus žalos dydis sudarė 2 529,09 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas tik dalinį turtinės žalos atlyginimą ieškovui pradėjo mokėti tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui pas mėnesį po 1 000 Lt laikiną materialinį išlaikymą, tai yra praėjus daugiau kaip 3 metams po ieškovo sveikatos sužalojimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto atveju ieškovui žalos mokėjimas nutrūktų, todėl ieškovui turėtų būti priteistas kiek įmanoma didesnis žalos atlyginimas, kad tokiu atveju būtų bent iš dalies užtikrinti saugias ieškovo turtinio gyvenimo sąlygas.

103. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį kaip blogą, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Priteistinos žalos dydį galima būtų mažinti atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie atsakovo blogą turtinę padėtį. Atsakovo teismui pateikta 2006 m. gegužės 4 d. pažyma dėl bendrovės finansinės būklės nepatvirtina blogos atsakovo turtinės padėties. Šioje pažymoje nurodyti tik atsakovo turtiniai įsipareigojimai, tačiau nėra nurodytas atsakovo turimas turtas ir atsakovo skolininkų jam mokėtinos sumos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo turtas sudaro apie 10-11 mln. Lt. Be to, pelno siekiančio juridinio asmens turtinė padėtis negali būti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

114. Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įvertino ieškovo argumentus dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė į gydymo metu ieškovo pergyventą labai didelį fizinį skausmą, dabartinius kasdieninius jo skausmus atliekant įvairias kasdienines gydymo ir kūno priežiūros procedūras, kasdieninį diskomfortą ir kasdienines laiko sąnaudas šioms procedūroms, sveikatos būklės blogėjimą, į tai, kad ieškovas gali judėti tik invalido vežimėlio pagalba, ir tik kitų asmenų padedamas, į ieškovo bendravimo galimybių sumažėjimą, jo jauną amžių, galimybių tobulėti praradimą, jo sportinės karjeros žlugimą, baimės jausmą dėl savo ateities ir susirgimą potrauminio streso ir vidutinio sunkumo depresija.

125. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta atsakovui vykdant savo veiklą, tai yra užsiimant keleivių pervežimo komercine veikla, kuri ne tik kad susijusi su padidintu pavojumi aplinkiniams, bet ir vykdoma siekiant ekonominės naudos.

136. Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nesikreipė į atsakovą su prašymu išmokėti neturtinę žalą, o iškėlus bylą teisme šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu abiejų šalių atstovai teismui paaiškino, kad toks ieškovo prašymas iki ieškinio pateikimo teismui buvo gautas. Ta aplinkybė, kad šalys iškėlus bylą teisme derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, nėra pagrindu nepriteisti palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme.

14Atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 290 000 Lt neturtinė žala ir 6 868,50 Lt žyminis mokesti valstybei, pakeisti – sumažinti priteistą iš atsakovo ieškovui neturtinės žalos atlyginimą iki 88 600 Lt bei žyminio mokesčio valstybei dydį iki 2 658 Lt, priteisti iš ieškovo atsakovui 5 028 Lt žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Skunde nurodo:

151. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą autoįvykio metu sužalotam asmeniui, turėjo atsižvelgti į tam tikrus teisės aktuose nustatytus kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas vienkartinė išmoka apdraustajam mirus lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo mėnesį. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais neturtinės žalos dydis ieškovui turėtų būti sumažintas. Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko 2002 m. liepos 24 d. neturtinės žalos skaičiavimo pagrindu turi būti imamas tuo metu galiojęs draudžiamųjų pajamų dydis. Šiuo atveju tai yra 88 600 Lt, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 767 ,,Dėl 2002 metų I ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamų pajamų“ patvirtintas 2002 m. I ketvirčio draudžiamų pajamų dydis 886 Lt ir nustatyta, jog šis dydis taikomas nuo 2002 m. birželio 1 d.

162. Teismas pripažinęs, kad atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos, o šią žalą turi atlyginti tik kaip transporto priemonės valdytojas, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydį šiuo pagrindu turėjo sumažinti. Atsakovas pripažino, kad ieškovas patyrė didelę turtinę žalą ir geranoriškai šią žalą įsipareigojo atlyginti. Dėl šios priežasties reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis taip pat turi būti mažinamas.

173. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki. Be įsipareigojimų ieškovui pagal 2005 m. kovo 24 d. taikos sutartį, atsakovas taip pat turi išmokėti dideles pinigines sumas pagal teismų sprendimus kitose bylose. Dėl atsakovo sunkios finansinės padėties reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.

18Ieškovas D. Z. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir jo pagrindu Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimo nekeisti.

19Atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

20D. Z. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

21Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keistina tik sprendimo dalis, iš dalies tenkinant D. Z. apeliacinį skundą, kuria teismas penkių procentų metines palūkanas priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą ir šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 330 str.).

22Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

23Ieškinys pareikštas dėl autoįvykio metu atsakovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo šalys sudarė taikos sutartį ir teismas, ją patvirtinęs, šią bylos dalį nutraukė (t. 2 b. l. 36), dėl to ginčo nėra.

24Taip pat tarp šalių nėra ginčo nei dėl autoįvykio aplinkybių, nei dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, todėl dėl to plačiau nepasisakytina. Byloje kyla ginčas tik dėl neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų ribų, analizuoja aplinkybes dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CPK 320 str. 2 d.). Neturinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmoji dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Neturtinės žalos dydžio įstatymas neapibrėžia, tai palieka kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinti teismui. Įstatymas tik nustato, kad įvertinant neturtinę žalą, reikia atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijus, dėl kurių priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas didesnis. Tai, visų pirma, jau padarytos žalos pasekmės – jis, būdamas visiškai jauno amžiaus, buvo sužalotas nepagydomai, be galimybės pačiam judėti, vaikščioti, visam likusiam gyvenimui. Tai, neabejotinai sukėlė jam itin didelius išgyvenimus, depresiją, taip pat žymiai sumažino jo galimybes – turėti šeimą, mokytis sportuoti dirbti. Be to, atsižvelgtina ir į itin didelį fizinį skausmą sužalojimo metu ir šiuo metu, ieškovo įrodytą byloje esančiais duomenimis. Įvertintas ir patirtos turtinės žalos dydis – ieškovo prarastas darbo užmokestis, brangūs vaistai, pagerinti maisto produktai. Visa tai leidžia konstatuoti, jog ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis gali būti didesnis. Neteisingai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino žalą padariusiojo asmens kaltę. Teismas teisingai nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsakomybė kyla ir be kaltės (CK 6.270 str.), tačiau tai nereiškia, jog kaltės nereikia įrodinėti. Vien ta aplinkybė, jog autobuso vairuotojas – UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojas autoįvykyje žuvo ir dėl to baudžiamoji byla buvo nutraukta, nėra pagrindas išvadai apie jo kaltės nebuvimą. Šiuo atveju, jo kaltė negalima baudžiamųjų įstatymų prasme, tačiau civilinei teisinei atsakomybei atsirasti įrodinėjamos kitos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios atsakovo kaltę.

26Nagrinėjamoje byloje nelaimingo atsitikimo darbe aktu (t. 1 b. l. 90) yra nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti autobuso vairuotojo ir įvardinti kaip nelaimingo atsitikimo priežastis. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyti žuvusiojo vairuotojo padaryti pažeidimai, kitų autoįvykio priežasčių neužfiksuota. Iš šių aplinkybių matyti, kad dėl autoįvykio buvo kaltas būtent atsakovo vairuotojas, o atsakovo kaltės, šiuo atveju, atskirai įrodinėti nereikia, jis atsako už savo darbuotojų padarytą žalą. Todėl, nors kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovui atsakomybė kyla ir be kaltės, tačiau kaltės paneigti negalima, nes ji įrodyta aptartais įrodymais, ir, priteisiant ieškovui neturtinę žalą, į ją padariusio asmens kaltę taipogi atsižvelgtina (CK 6.250 str. 2 d.).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3k-7-255/2005 L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VŠĮ Marijampolės ligoninė; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartyje; civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2003, N. Ž. v. UAB ,,Vilniaus troleibusai“.

28Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, neturėjo pagrindo remtis atsakovo turtine padėtimi ir remdamasis šiuo kriterijumi, mažinti neturtinės žalos dydį, tuo labiau, kad atsakovas yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė.

29Įvertinusi visas nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas 290 000 litų. Negalima sutikti, šiuo atveju, su apelianto D. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nustačius tokį neturtinės žalos dydį, jis yra mažinamas, lyginant su jo pareikštu ieškiniu (900 000 litų). Kaip minėta, įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę nustatyti neturtinės žalos dydį. Teismas įvertina įstatyme išvardintus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtinis, kiekvieną konkrečią situaciją, teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, neturtinės žalos specifiką. Negalima patirto skausmo, išgyvenimų, praradimų tiksliai įvertinti pinigais, taip pat pinigine kompensacija negalima atstatyti to, ką asmuo jau prarado negrįžtamai (sveikatos ar net gyvybės). Todėl įstatyme nustatytas terminas ,,mažinti“ žalos dydį, yra skirtas apskritai jo įvertinimui, visų aplinkybių kontekste, o ne lyginant su pareikštu ieškiniu, kurio dydis taip pat neribojamas ir dažnai nebūna siejamas su kitomis aplinkybėmis. Todėl nagrinėjamoje byloje negalima sutikti su apelianto D. Z. pozicija, jog teismas be pagrindo mažino neturtinės žalos dydį.

30Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo mažinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas. Ši teisės norma reguliuoja kitus teisinius santykius, neturtinės žalos atlyginimo apskritai nenumato, todėl nagrinėjamoje byloje neturi būti taikoma. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra paneigti, analizuojant ieškovo apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

31Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo D. Z. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šią sprendimo dalį pakeičia – priteisia palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas be pagrindo plečiamai aiškino šią teisės normą ir be pagrindo nustatė, kad įstatyminės palūkanos gali būti mokamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

32Atmetant abiejų šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), atsakovui grąžintinas jo permokėtas žyminis mokestis.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” ieškovui D. Z. priteista 5 procentų metinės palūkanos nuo 290 000 Lt sumos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

35Priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” (į.k. 140033557) ieškovui D. Z. (a.k. duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanos nuo 290 000 Lt (dviejų šimtų devyniasdešimt tūkstančių litų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Grąžinti atsakovui UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” 1 772 Lt (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt du litus) permokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Vinco Versecko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas vadovaujantis CK... 6. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Ieškovas D. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m.... 8. 1. Teismas teisingai kildino atsakovo atsakomybę, kaip padidinto pavojaus... 9. 2. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas sutiko mokėti ieškovui po 2... 10. 3. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį kaip blogą, pažeidė CPK... 11. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įvertino ieškovo argumentus... 12. 5. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į tai,... 13. 6. Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų... 14. Atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” apeliaciniu skundu prašo Kauno... 15. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė ieškovui priteistinos... 16. 2. Teismas pripažinęs, kad atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo patirtos... 17. 3. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad įmonės finansinė padėtis yra... 18. Ieškovas D. Z. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo... 19. Atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” atsiliepimu į ieškovo... 20. D. Z. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, UAB ,,Klaipėdos autobusų... 21. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 22. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.... 23. Ieškinys pareikštas dėl autoįvykio metu atsakovui padarytos turtinės ir... 24. Taip pat tarp šalių nėra ginčo nei dėl autoįvykio aplinkybių, nei dėl... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino... 26. Nagrinėjamoje byloje nelaimingo atsitikimo darbe aktu (t. 1 b. l. 90) yra... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą... 28. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę... 29. Įvertinusi visas nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinį skundą,... 31. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo D. Z. apeliacinio skundo argumentu, kad... 32. Atmetant abiejų šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 34. Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti... 35. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” (į.k. 140033557)... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Grąžinti atsakovui UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas” 1 772 Lt (tūkstantį...