Byla e2-6317-1028/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant ieškovės RUAB „Energetikos montažas“ atstovui advokato padėjėjui E. Š.,

4atsakovės UAB „Eurema“ atstovui advokatui M. R.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Energetikos montažas“ ieškinį atsakovei UAB „Eurema“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

6ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Eurema“ priteisti 23779,00 Eur nuostolių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Paslaugų atlikimo apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-1. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančios transporto priemonės (puspriekabės) Krone SDR27 (valstybinis numeris ( - )) remontą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė, atlikusi transporto priemonės remontą, 2012 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą EUR Nr. 1200547 bendrai 17669,81 Eur sumai. Dėl laikinų ieškovės finansinių sunkumų, 2012 m. spalio 31 d. atsakovės išrašyta PVM sąskaita - faktūra apmokėta nebuvo, o 2013 m. birželio mėn. buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. 2014 m. sausio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2014 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi ieškovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, šia teismo nutartimi buvo patvirtintas ir 17669,81 Eur dydžio atsakovės reikalavimas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama, kad suremontuota transporto priemonė būtų grąžinta teisėtam jos savininkui, t. y. ieškovei, tačiau atsakovė transporto priemonės negrąžino nuo 2012 m. spalio mėn., motyvuodama tuo, kad už transporto priemonės remontą išrašyta PVM sąskaita - faktūra nėra apmokėta. 2015 m. kovo 31 d. ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, prašydama teismo įpareigoti atsakovę grąžinti transporto priemonę teisėtam jos savininkui. 2016 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-60-650/2016, kuriuo nutarė ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies: leisti atsakovei parduoti ieškovės vardu registruotą puspriekabę KRONE SDR27 (valstybinis numeris ( - )) už rinkos kainą. Šiaulių apygardos teismas nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Tačiau atsakovė negrąžino transporto priemonės ieškovei. 2016 m. liepos 25 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Atsakovė per nustatytą raginimo įvykdyti teismo sprendimą gražiuoju terminą sprendimo neįvykdė. Siekiant priverstinai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir atvykus į atsakovės buveinę, buvo nustatyta, jog atsakovė išmontavo transporto priemonės pirštą, t. y. dalį, kuria puspriekabė susijungia su krovininiu automobiliu. Antrą kartą nutempti transporto priemonės nepavyko, nes atsakovė atsisakė perduoti transporto priemonę ieškovei, motyvuodama tuo, neva ieškovės atstovo įgaliojimas pasirašytas netinkamai. Siekdama atsiimti transporto priemonę, ieškovė įsigijo naują puspriekabės pirštą. Trečią kartą atvykus į atsakovės buveinę ir sumontavus puspriekabės pirštą, įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo priverstinai įvykdytas. Įsiteisėjęs 2016 m. liepos 8 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų daugiau negu trejus su puse metų ieškovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, jos išnuomoti ir gauti piniginių lėšų, iš kurių būtų tenkinami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtintame Restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka bei terminais. 2016 m. liepos mėn., prieš paskelbiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, į ieškovę kreipėsi UAB „Tirema" - bendrovė, kuri pateikė oficialų pasiūlymą už 490 Eur mėnesinį mokestį išnuomoti ieškovei priklausančią puspriekabę KRONE SDR27. Tačiau dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tuo metu ieškovei transporto priemonė dar nebuvo grąžinta, dėl ko bet kokios derybos dėl transporto priemonės nuomos buvo nukeltos. Transporto priemonė - KRONE markės puspriekabė (šaldytuvas) yra likvidus turtas ir rinkoje paklausus nuomos objektas. Sutinkamai su viešai prieinama informacija, šiuo metu KRONE markės puspriekabių nuoma yra 15 Eur už parą arba 445 Eur - 589 Eur už vieną kalendorinį mėnesį. Kadangi transporto priemonė yra pakankamai nauja (2011 m.), puikios būklės, techniškai tvarkinga, 2012 m. suremontuota ir nuo to laiko neeksploatuota, o UAB „Tirema" pateikė ieškovei pasiūlymą išnuomoti transporto priemonę už 490 Eur, nuostolių pagrindimui Ieškovė naudoja vidutinę tikėtiną nuomos kainą, skaičiuojamą pagal šiuo metu rinkoje vyraujančių kainų vidurkį, t. y. 504 Eur. Atsakovė transporto priemonę neteisėtai valdė 45,5 mėn. (laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.), atitinkamai per šį laikotarpį išnuomojusi transporto priemonę, restruktūrizuojama bendrovė galėjo gauti 22932,00 Eur. Ieškovė papildomai patyrė 847,00 Eur tiesioginių išlaidų, kurias sudaro puspriekabės piršto įsigijimo ir montavimo išlaidos bei trijų vykimų į atsakovės buveinę, siekiant atsiimti Transporto priemonę, išlaidos. Bendras ieškovės patirtų nuostolių dydis yra 23779,00 Eur.

8Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad būtent ieškovas apie 5 metus neatsiskaito su atsakovu už šio atliktus didelės apimties ir brangius darbus, taigi, būtent ieškovas yra atsakovo sąmoningas ir piktybinis skolininkas, atlikęs daugybę neteisėtų manipuliacijų, tam kad išvengtų pareigos atsiskaityti su atsakovu. Šiuo konkrečiu atveju deliktinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma. Ginčo šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal LAT išaiškinimą, „esant sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijai, taikyti deliktinės atsakomybės negalima iš principo“. Pagal sutarties 3.1 punktą, sutarties šalys susitarė tarpusavyje, kokia tvarka bus atsiskaitoma. Numatyta, kad „už atliktus darbus Ieškovas apmokės 50 procentų iki atsiimant autotransporto priemonę, o likusią 50 procentų dalį per 14 kalendorinių dienų nuo autotransporto priemonės atsiėmimo dienos. Atsakovas tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimą, numatytą sutarties 1.1 punkte, t. y. atlikęs remonto darbus, dar 2012 m. spalio 31 dieną pateikė ieškovui 2012 m. spalio 31 dienos PVM sąskaitą-faktūrą, serija EUR Nr. 1200547, dėl transporto priemonės KRONE, valst. Nr. ( - ), remonto. Atliktų darbų kaina - 61010,31 Lt arba 17669,81 Eur. Ieškovas nesumokėjo net 50 procentų darbų kainos. Atsakovas yra teisėtai pasinaudojęs CK norma, numatančia teisę atsakovui, kaip rangovui, teisę sulaikyti remontui pateiktą daiktą kol šis su juo neatsiskaitys visiškai, pagal CK 6.656 str. Pagal paties ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, ginčo objektas po draudiminio įvykio (avarijos) paties ieškovo įvertintas tik 2209,97 Eur. Tuo tarpu po atsakovo atlikto ginčo objekto atstatymo darbų (įskaitant brangių ir technine prasme sudėtingų, detalių įstatymą į šį nuvertėjusį ieškovo turtą, viso atsakovo atlikto remonto vertė net 17669,81 Eur. Tik po atsakovo atliktų darbų (neatlygintinai atliktų darbų) šį turtą vėl galima pradėti naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl šio turto vertė pagal paties ieškovo užsakymu atliktą turto vertinimą, pateiktą į bylą, padidėjo iki 34000 Eur. Akivaizdu, kad ji padidėjo ne šiaip sau, o būtent dėl atsakovo konkrečių ir net aštuonis kartus brangesnių, nei turto vertė po avarijos (2209,97 Eur), investicijų (visų pirma atsakovui nuosavybės teise tebepriklausančios įrangos ir detalių sumontavimo į ją), atkuriant šio turto galimybę funkcionuoti. Ieškovas niekada ir jokia forma nėra įgijęs nuosavybės teisių į šį atsakovui nuosavybės teise priklausantį ir investuotą turtą, todėl neturi jokių reikalavimo teisių į jį. Tai reiškia, kad turto perdavimo-priėmimo procedūra nebuvo atlikta, nes su atsakovu nebuvo atsiskaityta, atsakovas išlieka teisėtas šio turto savininkas. Kol atsakovas nebuvo atlikęs šių darbų ir neįdėjęs į ieškovo turtą savo turto, ginčo objektas buvo tik metalo laužas iš kurio nuomos negalima gauti nė vieno cento. Ieškovas elgėsi nesąžiningai: piktybiškai neatsiskaitinėjo su atsakovu dar apie 1,5 metų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo; neužtikrino (nedavė aiškaus nurodymo draudimo bendrovei), kad draudimo bendrovė draudiminio įvykio išmoką pervestų tiesiai atsakovui UAB „Eurema“, šalinusiai šio draudiminio įvykio pasekmes. Vietoj to ieškovas sukūrė situaciją, kuomet draudimo bendrovė neteisėtai užsiskaitė draudimo išmoką kaip viso ieškovo autoparko draudimo eilinę įmoką ir tai buvo padaryta aiškiai atsakovo sąskaita. Ieškovas, pažeisdamas Panevėžio apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas restruktūrizacijos byloje, sumokėjo didžiules sumas (viršijančias ieškovo skolą atsakovui) vienam kreditoriui - trečiajam asmeniui UAB „Pohjola Finance“ ir net trimis metais anksčiau lizingo sutartyje nustatyto termino išsipirko visą turtą. Ieškovas aiškiai nesąžiningai sukūrė situaciją, kuomet buvo neteisėtai pakeisti ginčo objekto - puspriekabės savininkai, t.y. vietoj UAB „Pohjola Finance“, iš kurio atsakovas galėjo nesunkiai per teismą išsireikalauti skolos sumą, turto savininku tapo ieškovas, kuris ėmė aktyviai naudotis restruktūrizuojamai įmonei taikomu statusu ir apribojimais išsireikalauti iš jos skolą. Visos šios aplinkybės buvo slepiamos ir nuo atsakovo ir nuo kitų ieškovo kreditorių. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovo veiksmuose nėra visiškai, paties ieškovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti ir nesąžiningi. Jei ieškovas būtų pasielgęs tinkamai ir teisėtai, tai nebūtų kilę jokio ginčo dėl šios puspriekabės, ieškovas būtų atsiskaitęs su atsakovu, teisėtai atsiėmęs puspriekabę ir ją nuomojęs. Ieškovo ieškinyje nurodyti žalos skaičiavimo terminai (laikotarpis nuo 2012-10-31 iki 2016-08-18) yra aiškiai netinkami ir nepagrįsti, nes apima laikotarpį iki restruktūrizacijos pradžios; laikotarpį kai šalys teisėtai pasinaudojo teise ginti savo teises teisme ir čia sprendė ginčą; Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas grąžinti puspriekabę ieškovui, įsiteisėjo tik 2016-08-18. UAB „Tirema“ pateikė pasiūlymą tik 2016 m. liepos mėnesį, tokio pasiūlymo negalima laikyti pagrindu skaičiuoti „žalą“ laikotarpiu nuo 2012-10-31 dienos. Konstatavus, jog atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, bei nustačius, kad ieškovo ieškinyje nurodyta žala yra nepagrįsta, neįrodyta ir paskaičiuota netinkamai, negalima kalbėti apie jokį priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų ir „žalos“. Apie akivaizdų atsakovo kaltės nebuvimą jau yra pasisakyta.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovė suremontavo priekabą. Iškovė susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais, negalėjo apmokėti. Neilgai trukus kreipėsi dėl restruktūrizacijos. Vykdydama planą jau dalinai su kreditoriais atsiskaitė, tą planuoja vykdyti toliau. Atsakovė negrąžino priekabos daugiau nei tris metus. Turtas yra likvidus, nesunku išnuomoti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad draudimo įmonė vienašališkai įskaitė draudimo įmoką. Pohjola finance pinigus už priekabą gabo iš UAB Skuba. Po eismo įvykio priekaba negalėjo būti naudojama pagal paskirtį. Ar dabar nuomoja ir už kiek nuomoja, duomenų pateikti negali. Dabar nuomos kainos siekia ir 1000 Eur.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati buvo nesąžininga. Panašu, kad pateikimo remontuoti metu žinojo, kad neatsiskaitys. Jau 5 metai neatsiskaito. Atsakovas tikėjosi, kad atsiskaitys draudimo bendrovė. Draudimo bendrovė tris kartus kreipėsi į ieškovę dėl to, kam mokėti išmoką. Ieškovė sąmoningai laukė, neatsakė, todėl suėjus terminui, draudimo įmonė užskaitė išmokos sumą kaip įmoką pagal draudimo sutartį. Iš užskaitos ieškovas gavo naudą, už savo viso autoparko draudimą. Atsakovas galėjo išsimontuoti į priekabą sudėtas detales, tačiau to nepadarė. Tarp šalių buvo pasitikėjimas, suremontavo ne vieną transporto priemonę ieškovui, todėl neprašė avanso. Pagal sutartį neapmokėjus 50 procentų sumos, nėra pareigos atiduoti transporto priemonę. Atsakovas pasinaudojo sulaikymo teise. Puspriekabė buvo šaldytuvas, izoterminės sienos sumontuotos naujai. Per atsakovo 20 metų veiklą nebuvo, kad klientas nenorėtų atsiskaityti. Ieškovas nusprendė ieškoti schemų, kaip kitų sąskaita išspręsti savo finansines problemas.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-05 tarp šalių buvo sudaryta paslaugų atlikimo-apmokėjimo sutartis Nr. 2012/07/05-1 (b. l. 9-10). Panevėžio apygardos teismas 2014-01-13 iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą (b. l. 11-15). Šiaulių apylinkės teismas 2016-03-30 sprendimu ginčą dėl priekabos išsprendė ieškovės nenaudai (b. l. 16-24). Šiaulių apygardos teismas įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei ginčo puspriekabę (b. l. 59-67). 2012-10-31 atsakovė ieškovei surašė PVM sąskaitą faktūrą už priekabos remontą 61010,31 Lt sumai (b. l. 25). UAB „Tirema“ 2016-07-06 pateikė ieškovei pasiūlymą nuomotis ginčo puspriekabę už 490 Eur per mėnesį (b. l. 26), ieškovė pateikė atsakymą (b. l. 27). Pateikti duomenys iš skelbimų apie puspriekabių nuomos kainas (b. l. 28-35). Priekabos piršto pirkimo ir montavimo darbai ieškovei kainavo 847 Eur (b. l. 36, 40). Atsakovės reikalavimas ieškovei įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašą restruktūrizavimo byloje (b. l. 41-46). Pateikta antstolio pažyma apie puspriekabės atsiėmimo eigą (b. l. 54). Byloje išreikalautas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 107-113). 2013-09-05 ginčo puspriekabės nuosavybės teisė iš lizingo įmonės perėjo ieškovei (b. l. 141).

13Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 23779,00 Eur nuostolius dėl negautų pajamų, kurios būtų buvusios gautos išnuomojus ginčo puspriekabę, atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad ieškovė nesąžiningai neatsiskaitė su atsakove, dėl ko atsakovė sulaikė puspriekabę.

14Ieškovė, pagrįsdama atsakovės neteisėtus veiksmus sulaikant puspriekabę, vadovaujasi Šaulių apygardos teismo 2016-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-617-210/2016.

15Nurodytoje byloje teismas tenkino vindikacinį ieškinį ir išreikalavo iš atsakovės ieškovei ginčo puspriekabę.

16Teismas, be kita ko, konstatavo, kad egzistuoja visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir jo nėra praradęs, ieškovas neperdavė valdymo teisės atsakovui, atsakovas neįrodė valdymo teisėtumo, daiktas yra natūra, bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, nors daiktas (priekaba) atsakovui buvo perduota teisėtai, pagal remonto darbų sutartį, tačiau užbaigus darbus ir atsakovui negražinus daikto, nuo remonto darbų atlikimo momento atsakovas daiktą valdo neteisėtai.

17Teismas taip pat konstatavo, kad šalių santykiai, kilę iš rangos sutarties, apima tik ieškovo pareigą priimti atsakovo atliktus šalių sutartus darbus ir už juos atsiskaityti, o atsakovo pareiga atlikti šalių sutartus remonto darbus savo rizika pagal užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-07-05 šalių sudarytoje rangos sutartyje šalys neaptarė galimybės, kad ieškovui neapmokėjus sutartyje numatytų atsakovo atliktų darbų, atsakovas įgyja nuosavybės teisę į tą transporto priemonės dalį, kuri atitinka atliktų remonto darbų vertę.

18Teismas taip pat konstatavo, kad rangos sutarties 3.1. punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo sąlygų, nėra numatytos rangovui teisės dėl atliktų darbų neapmokėjimo neperduoti ar negrąžinti savininkui suremontuotos transporto priemonės.

19Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl ginčo puspriekabės grąžinimo bei atsiskaitymo už atsakovės atliktus darbus, nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados reikšmingos nagrinėjant dabartinį ginčą, kadangi Šaulių apygardos teismo 2016-07-08 sprendimas yra įsiteisėjęs. Tačiau nurodytoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas formavo išvadas pagal buvusius tuo metu šalių reikalavimus.

20Kaip minėta, Šaulių apygardos teismas 2016-07-08 sprendimu konstatavo, kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, nors priekaba atsakovui buvo perduota teisėtai, pagal remonto darbų sutartį, tačiau užbaigus darbus ir atsakovui negražinus daikto, nuo remonto darbų atlikimo momento atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Šaulių apygardos teismui konstatavus, kad šalių nebesiejo prievoliniai santykiai, galima daryti tik išvadą, kad tarp šalių nagrinėjamu atveju susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės santykis, kadangi sutiktina su ieškovės teiginiu, jog per tą ilgą laikotarpį, kol priekaba buvo atsakovės žinioje, ją buvo galima išnuomoti ir gauti tam tikro dydžio pajamas.

21Taigi, Šaulių apygardos teismui konstatavus, kad nuo remonto darbų atlikimo momento (nuo 2012-10-31) atsakovas daiktą valdo neteisėtai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytini atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.246 str. prasme. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje, nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus ir vertinant atlygintinos žalos dydį, svarbu atsižvelgti, ar atsakovė galėjo suprasti ir suprato, kad jau nuo 2012-10-31 daiktą valdo neteisėtai.

22Pirmiausiai pastebėtina, kad ši aplinkybė konstatuota tik Šaulių apygardos teismas 2016-07-08 sprendimu, pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą. Tai parodo, kad vienareikšmiškai tarp šalių susidariusią situaciją įvertinti nebuvo paprasta.

23Atsakovė taip pat visą laiką laikė, jog puspriekabę turi teisę sulaikyti, kol ieškovė su ja neatsiskaitys. Tam buvo pagrindo. Šalių sudarytos 2012-07-05 paslaugų atlikimo-apmokėjimo sutarties Nr. 2012/07/05-1 3.1. punkte šalys susitarė, kad už atliktus darbus ieškovė apmoka 50 procentų sumos iki atsiimant transporto priemonę, o likusią 50 procentų dalį per 14 kalendorinių dienų nuo transporto priemonės atsiėmimo dienos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. M., kuris bylos duomenimis yra atsakovės vadovas (b. l. 126), parodė, kad pradėjus strigti ieškovės atsiskaitymams su atsakove, vengiant atsiskaityti, 2012-07-05 sutartyje buvo padaryta pakeitimų – nustatyta, kad už atliktus darbus ieškovė turi sumokėti 50 procentų kainos atsiimant transporto priemonę, o likusią dalį po 14 dienų. Po remonto darbų ir sąskaitos ieškovei pateikimo, ieškovė visiškai nekontaktavo su atsakove, nebuvo atvykę pasižiūrėti priekabos (b. l. 107-108).

24Nors 2012-07-05 sutartyje tiksliai ir konkrečiai neįvardinta, tačiau iš sutarties 3.1. punkto galima būtų daryti išvadą, kad šio punkto paskirtis yra suteikti atsakovei teisę sulaikyti ginčo puspriekabę, kol ieškovė sumokės pusę mokėtinos sumos. Nagrinėjamu atveju atsakovė padarė klaidą, konkrečiai neįvardindama sutartyje, jog ieškovės neatsiskaitymo atveju gali būti naudojamasi sulaikymo teise.

25Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (CK 6.69 str.).

26Sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229-4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. CK 4.229 straipsnyje nedetalizuojama, kokie reikalavimai gali būti užtikrinami šiuo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Kreditorius turi informuoti daikto savininką (skolininką) apie daikto sulaikymą, kad susiformuotų daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena šių santykių šalis žinotų savo teises ir pareigas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2013).

27Pažymėtina, kad Šaulių apygardos teismas 2016-07-08 sprendime išsamiau tokio klausimo nenagrinėjo, galimai dėl to, kad buvo sprendžiama tik dėl to, ar puspriekabė grąžintina ieškovei, ar atsakovei leistina puspriekabę parduoti, bet ne dėl galimos žalos ieškovei atlyginimo iš atsakovės.

28Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovė turėjo ir vis dar turi reikalavimo teisę į ieškovę. Reikalavimo teisė buvo ir yra vykdytina, o jos įvykdymo terminas pasibaigė atlikus puspriekabės remonto darbus bei pareikalavus pirmos dalies atsiskaitymo, kad būtų galima atiduoti puspriekabę ieškovei. Atsakovė ginčo metu valdė ieškovei priklausantį daiktą. Atsakovė galėjo save laikyti teisėta ieškovei priklausančios puspriekabės valdytoja, kadangi puspriekabė buvo perduota remontui sutarties pagrindu ir buvo sutarta atitinkama atsiskaitymo už darbus tvarka. Kaip matyti, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog sulaiko ginčo puspriekabę teisėtai.

29Kadangi šalių sudaryta sutartis Šiaulių apygardos teismo sprendime kvalifikuota kaip rangos sutartis, atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog turi teisę sulaikyti puspriekabę ir rangą reglamentuojančių teisės normų pagrindu - jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės (CK 6.656 str.). Atsakovė kaip tik ieškiniu ir siekė išieškoti jai pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš ieškovei priklausančios puspriekabės. Pirmosios instancijos teismas netgi buvo priėmęs atsakovei palankų sprendimą.

30Taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl puspriekabės išreikalavimo iš atsakovės į teismą kreipėsi tik 2015-04-08, t. y. praėjus beveik dvejiems su puse metų nuo puspriekabės remonto pabaigos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atliko aktyvius ir nevienkartinius veiksmus tikslu atgauti puspriekabę iš atsakovės. Esant tokiai situacijai atsakovės veiksmai atrodo pakankamai pateisinamai, o ieškovės neveikimas atrodo kaip sutikimas su atsakovės sprendimu puspriekabės negrąžinti, kol nebus atsiskaityta.

31Panevėžio apygardos teismas iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą tik 2014-01-13. Iki šios datos atsakovei net nebuvo priežasties galvoti apie tai, ar jos veiksmai nepažeidžia restruktūrizuojamos įmonės interesų. Kaip matyti, restruktūrizuojama įmonė, t. y. ieškovė savo interesais (priekaba) rūpintis pradėjo dar vėliau - 2015-04-08.

32Visgi 2014-05-14 atsakovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje, o 2014-10-10 buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p.). Kadangi atsakovei apie restruktūrizavimo bylą buvo žinoma, bent jau po restruktūrizavimo plano patvirtinimo atsakovė turėjo suprasti, kad skolos grąžinimas jai bus vykdomas nebe tiesiogiai ir prioritetiškai, o pagal sudarytą planą. Turint informaciją, kad ieškovė nebeturi galimybių laiku atsiskaityti su kreditoriais, taip pat buvo galima padaryti išvadą, jog ieškovės mokumą puspriekabės eksploatavimas gali padidinti, o tai atitinka ir atsakovės interesus.

33Taip pat nepagrįstas yra ir atsakovės vilkinimas vykdyti teismo sprendimą (neatiduodant puspriekabės, numontuojant sukabinimo įtaisą ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus, tačiau jų trukmė ir reikšmė vertintini atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

34Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėja skelbimų teikiama informacija bei UAB „Tirema“ 2016-07-06 pasiūlymu nuomotis ginčo puspriekabę už 490 Eur per mėnesį. Ieškovė skaičiuoja, kad už puspriekabės nuomą per mėnesį galėjo gauti rinkoje vyraujančių kainų vidurkį, t. y. 504 Eur. Taip pat laiko, kad atsakovė puspriekabę neteisėtai laikė nuo 2012-10-31.

35Nagrinėjamu atveju visų pirma pastebėtina, jog nėra jokių patikimų įrodymų, kad ginčo puspriekabė būtų buvusi nuomojama visą laiką be pertraukos. Verslo veikloje yra galimi momentai, kai toks nuomos objektas gali būti ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą neišnuomojamas. Pastebėtina, kad prasidėjus krizei Ukrainoje 2014 m. dėl karinių konfliktų, Europos sąjunga bei JAV taikė sankcijas Rusijos Federacijai, kuri savo ruožtu taikė priešpriešines sankcijas, viena iš kurių buvo įvairūs draudimai įvežti į Rusijos Federaciją maisto produktus, kuriems gabenti ir skirtos refrižeratorinės puspriekabės. Viešojoje erdvėje apie tai buvo paskelbta pakankamai informacijos, taip pat ir apie Lietuvos Respublikos maisto eksporto problemas, sumažėjusius pervežimų užsakymus į Rusijos Federaciją, todėl manytina, kad šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 p.) (taip pat žr. pvz. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/girteka-667-493462). Taigi, tokie įvykiai gali ne tik mažinti puspriekabės, kaip nuomos objekto, paklausą, bet ir mažinti nuomos kainą.

36UAB „Tirema“ 2016-07-06 pasiūlymas nuomotis ginčo puspriekabę už 490 Eur per mėnesį taip pat neatrodo itin patikimai. Ieškovės pateiktas atsakymas yra itin išsamus, nurodomos aplinkybės apie trečiąjį asmenį, sulaikiusį priekabą, apie teismo sprendimą, apie jo vykdymo perspektyvas, todėl tai kelia minčių, kad galėjo būti susitarta su nurodyta įmone dėl tokio pasiūlymo pateikimo, ruošiantis reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo.

37Dėl nuomos skelbimų pastebėtina, kad juose nurodoma tik pageidaujama kaina, kuri, kaip ir transporto priemonės pardavimo atveju, visada yra susitarimo dalykas ir paprastai būna mažesnė, nei pradinė kaina.

38Be to, itin keistai atrodo tai, kad ieškovė negautas pajamas įrodinėja tik UAB „Tirema“ 2016-07-06 pasiūlymu ir skelbimais. Ieškovė nurodė, kad puspriekabę atgavo 2016-08-18, taigi, praėjo daugiau nei metai laiko, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ginčo puspriekabė buvo išnuomota ir kokios lėšos buvo gautos už jos nuomą. Dėl to galima manyti, kad puspriekabė nebuvo nuomojama visą laiką, galbūt šiuo metu irgi nėra nuomojama, nuomos kaina galbūt yra mažesnė, nei įrodinėja ieškovė.

39Taip pat negalima daryti išvadą, kad puspriekabės nuomos kaina nuo 2012 m. iki 2017 m. nesikeitė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu nuomos kainos yra dar ir gerokai didesnės, rėmėsi interneto skelbimų informacija, tačiau vėlgi primintina, kad ginčo daiktas realiai egzistuoja, yra ieškovės žinioje, todėl neaišku, kodėl negalima pateikti duomenų teismui apie tai, kaip realiai šiuo metu vyksta ginčo puspriekabės nuoma bei kokia jos kaina.

40Atsižvelgtina taip pat į ieškovės elgesį sutartiniuose santykiuose. Kaip nustatyta, ieškovės puspriekabė atsakovei remontui pateko po draudiminio įvykio (avarijos). Atsakovės nurodymu puspriekabės vertė jos patekimo pas atsakovę remontui metu buvo 2209,97 Eur. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Taip pat yra nustatyta, kad atsakovė už puspriekabės remontą ieškovei pateikė sąskaitą 17669,81 Eur sumai. Tai yra aštuonis kartus didesnė suma, nei puspriekabės vertė iki remonto. Neabejotina, kad atsakovė investavo didžiules lėšas ir darbą į puspriekabės remontą, tačiau jų taip ir neatgavo. Kaip matyti, draudimo įmonė turėjo išmokėti draudimo išmoką dėl puspriekabės sugadinimo, ši išmoka beveik visiškai būtų padengusi remonto išlaidas, tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų, kad ši draudimo išmoka atitektų atsakovei. Kaip matyti, ieškovė buvo nemoki, nesumokėjo ir draudimo įmokų, todėl draudimo įmonė išmoką užskaitė ieškovės įsipareigojimams pagal draudimo sutartį padengti. Taip pat matyti, kad ieškovės mokumas per ilgą laiko tarpą po puspriekabės remonto užbaigimo taip ir nepagerėjo, nes 2014-01-13 ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Iš to galima būtų daryti išvadą, kad ieškovė, atiduodama puspriekabę remontui, jau turėjo turėti pakankamai informacijos, kad po trijų mėnesių nebus pajėgi atsiskaityti su atsakove. Taip pat nustatyta, kad ieškovė su trečiojo asmens pagalba 2013-09-05 išpirko ginčo puspriekabę iš lizingo įmonės, nors pagal sutartį galėjo tą padaryti iki 2016-05-01 (b. l. 138, 141), todėl tokie veiksmai nemokios įmonės, kuriai netrukus buvo iškelta restruktūrizavimo byla, negali būti vertinami kaip visiškai sąžiningi.

41Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomas atlyginti žalos dydis nėra objektyviai įrodytas, be to, atsižvelgtina ir į faktinę situaciją bei ieškovės elgesį, dėl ko priteistinos žalos dydis mažintinas.

42Kadangi konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai bei tai, kad tam tikra žala buvo padaryta, konstatuotina, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).

43Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad tam tikra atsakovės kaltė dėl faktinės situacijos bei kilusios žalos yra, tačiau kaltės apimtis ir reikšmė vertintini atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių.

44Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovė objektyviais įrodymais žalos dydžio neįrodė, todėl žalos dydis nustatytinas teismo.

45Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, savigynos (CK 6.253 str. 1 d.). Kaip minėta, teismas nagrinėjamoje situacijoje įžvelgia nesąžiningų ieškovės veiksmų atsakovės atžvilgiu, o sulaikymo teisė yra vienas iš savigynos būdų. Nors dėl Šaulių apygardos teismo 2016-07-08 sprendimo negalima daryti išvados, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo sulaikymo teise, kaip minėta, atsakovė didesniąją laiko dalį turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ji tokia teise naudojasi pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės.

46Galų gale atsižvelgtina į pamatinius civilinės teisės principus - teisingumą, protingumą ir sąžiningumą. Šiuo aspektu, be visų išvardintų aplinkybių, pastebėtina, kad ieškovė atsakovei už puspriekabės remontą yra skolinga 17669,81 Eur, iki šiol nėra atsiskaičiusi. Tuo tarpu ieškovė iš atsakovės reikalauja 22932,00 Eur negautų pajamų, nors jų net nebūtų galėjusi gauti, jei atsakovė dalimis ir darbu nebūtų investavusi į puspriekabę 17669,81 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad galėjo išsiardyti į puspriekabę savo lėšomis sudėtas dalis, tačiau to nepadarė. Taip pat pastebėtina, jog pagal patvirtintus kreditorinius reikalavimus ieškovės įsiskolinimas yra itin didelis, todėl nėra jokių garantijų, kad ieškovė sugebės sėkmingai užbaigti restruktūrizavimo bylą ir atsiskaityti su visais kreditoriais.

47Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio tenkinimas yra galimas tik nedidele dalimi, priešingu atveju teismo sprendimas paprasčiausiai nebūtų teisingas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 4000,00 Eur nuostolių atlyginimui dėl negautų pajamų bei 847,00 Eur išlaidų, patirtų atsiimant priekabą.

48Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

49Kiti klausimai.

50Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 109,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str.).

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

52Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2945,81 Eur išlaidų advokatui.

53Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1250,00 Eur išlaidų advokatui.

54Ieškovė prašė priteisti 23779,00 Eur, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 4847,00 Eur, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 21 procentas ieškinio. Atitinkamai proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių: ieškovei priteistina 618,62 Eur, atsakovei – 987,50 Eur. Šios sumos tarpusavyje įskaitytinos ir atsakovei priteistina 368,88 Eur.

55Laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už priekabos remontą, į priteistinos sumos dydį, naikintinos, kadangi nėra tikimybės, jog išieškojimas iš atsakovės pasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.).

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

57ieškinį patenkinti iš dalies.

58Priteisti ieškovei RUAB „Energetikos montažas“, į. k. 301296548, 4847,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 00 ct) ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Eurema“, į. k. 145211049.

59Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

60Priteisti atsakovei UAB „Eurema“, į. k. 145211049, 368,88 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės RUAB „Energetikos montažas“, į. k. 301296548.

61Priteisti valstybei 109,00 Eur (vieną šimtą devynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio iš atsakovės UAB „Eurema“, į. k. 145211049.

62Laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus sprendimui.

63Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės RUAB „Energetikos montažas“ atstovui advokato... 4. atsakovės UAB „Eurema“ atstovui advokatui M. R.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 6. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB... 7. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-05 tarp šalių buvo sudaryta paslaugų... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 23779,00 Eur... 14. Ieškovė, pagrįsdama atsakovės neteisėtus veiksmus sulaikant puspriekabę,... 15. Nurodytoje byloje teismas tenkino vindikacinį ieškinį ir išreikalavo iš... 16. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad egzistuoja visos vindikacinio ieškinio... 17. Teismas taip pat konstatavo, kad šalių santykiai, kilę iš rangos sutarties,... 18. Teismas taip pat konstatavo, kad rangos sutarties 3.1. punkte šalys susitarė... 19. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu... 20. Kaip minėta, Šaulių apygardos teismas 2016-07-08 sprendimu konstatavo, kad... 21. Taigi, Šaulių apygardos teismui konstatavus, kad nuo remonto darbų atlikimo... 22. Pirmiausiai pastebėtina, kad ši aplinkybė konstatuota tik Šaulių apygardos... 23. Atsakovė taip pat visą laiką laikė, jog puspriekabę turi teisę sulaikyti,... 24. Nors 2012-07-05 sutartyje tiksliai ir konkrečiai neįvardinta, tačiau iš... 25. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas... 26. Sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas,... 27. Pažymėtina, kad Šaulių apygardos teismas 2016-07-08 sprendime išsamiau... 28. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovė turėjo ir vis dar turi... 29. Kadangi šalių sudaryta sutartis Šiaulių apygardos teismo sprendime... 30. Taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl puspriekabės išreikalavimo iš... 31. Panevėžio apygardos teismas iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą tik... 32. Visgi 2014-05-14 atsakovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas... 33. Taip pat nepagrįstas yra ir atsakovės vilkinimas vykdyti teismo sprendimą... 34. Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėja skelbimų teikiama informacija bei... 35. Nagrinėjamu atveju visų pirma pastebėtina, jog nėra jokių patikimų... 36. UAB „Tirema“ 2016-07-06 pasiūlymas nuomotis ginčo puspriekabę už 490... 37. Dėl nuomos skelbimų pastebėtina, kad juose nurodoma tik pageidaujama kaina,... 38. Be to, itin keistai atrodo tai, kad ieškovė negautas pajamas įrodinėja tik... 39. Taip pat negalima daryti išvadą, kad puspriekabės nuomos kaina nuo 2012 m.... 40. Atsižvelgtina taip pat į ieškovės elgesį sutartiniuose santykiuose. Kaip... 41. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomas atlyginti... 42. Kadangi konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai bei tai, kad tam tikra žala... 43. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, iš išdėstytų... 44. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 45. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš... 46. Galų gale atsižvelgtina į pamatinius civilinės teisės principus -... 47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio tenkinimas yra galimas tik... 48. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai... 49. Kiti klausimai.... 50. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2945,81 Eur išlaidų... 53. Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1250,00 Eur išlaidų... 54. Ieškovė prašė priteisti 23779,00 Eur, ieškinys tenkintinas iš dalies,... 55. Laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 57. ieškinį patenkinti iš dalies.... 58. Priteisti ieškovei RUAB „Energetikos montažas“, į. k. 301296548, 4847,00... 59. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 60. Priteisti atsakovei UAB „Eurema“, į. k. 145211049, 368,88 Eur (tris... 61. Priteisti valstybei 109,00 Eur (vieną šimtą devynis Eur 00 ct) žyminio... 62. Laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus sprendimui.... 63. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...