Byla 2S-804-661/2017
Dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant jog UAB „Tiketa“ nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovei I. Š. ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 10-1084.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-23 nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš esmės nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. 10-1084 nutarimu, nurodydamas, kad minėta tarnyba, palikdama nuošalyje renginio organizatorių UAB „Renginių centras“, įpareigojo ieškovą (bilietų platintoją) grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą bei teisiškai ydingą nutarimą. Nurodė, kad šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. priimto nutarimo, kuriuo ieškovui nustatyta pareiga grąžinti atsakovei pinigus už nesuteiktą paslaugą, teisėtumo. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. 10-1084 nutarimas sukels ieškovui tam tikras teisines pasekmes, minėto nutarimo teisėtumo įvertinimas laikytinas prioritetiniu, todėl vyraujančiu. Ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Teismas padarė išvada, kad ieškinys pareikštas dėl ginčo, kuriame vyrauja administracinis teisinis santykis, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (nutarimo) teisėtumu.
  3. Ieškovas UAB „Tiketa“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį panaikinti ir priimti ieškovo 2017-01-18 ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašant ginčą išspręsti iš esmės, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - VTAį) 28 straipsnio 1 dalyje. Pažymime, jog ginčas kilo tarp Tikėtos ir vartotojos I. Š. (atsakovė), kuri kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl pinigų už bilietus, kuriuos pirko Tikėtoje, ir kuriais negalėjo pasinaudoti, nes renginio organizatorius renginį atšaukė, grąžinimo.
  4. Taip pat nurodė, kad pačiame Tarnybos nutarime Tarnyba yra išaiškinusi ginčo šalims (Tikėtai bei vartotojai) jų teisę, nesutinkant su Tarnybos sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškiant ieškinį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės. Būtent tokiu būdu Tikėta kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, savo ieškinyje išdėstydama visas ginčo aplinkybes. Be to, kaip yra nurodoma ir 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, pagal VTAĮ 29 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Pareikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, atsakove nurodant vartotoją I. Š., Tikėta nesiekė apskųsti 2016 m. gruodžio 20 d. Tarnybos nutarimo, nors su jame išdėstytais argumentais bei priimtu sprendimu ir nesutinka - Tikėta siekė VTAĮ nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui, perduodant civilinio ginčo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismui.
Atskirasis skundas tenkintinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, taigi ši konstitucinė norma įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, šios teisės negalima paneigti, kadangi šios teisės įgyvendinimas yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pavyzdžiui, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
  3. Viena iš tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų yra teismingumo taisyklių laikymasis. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriam jis paduotas, t. y. įvertinamas civilinės bylos teismingumas. Jei byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismingumo taisyklių nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės, numatytos CPK IV skyriuje „Teismingumas“ (CPK 25-36 straipsniai).
  4. Pirmiausia sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas, siekiant atsakyti į klausimą bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis turinti teisę nagrinėti kilusį ginčą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama specializuoti (administracinio) teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
  5. Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas Įstatymo VI skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Viena iš vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų, minėta, yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuri, išnagrinėjusi individualų ginčą tarp vartotojo ir pardavėjo, paslaugos teikėjo priima vieną iš Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės, t. y. patenkinti visiškai ar iš dalies vartotojo reikalavimus arba atmesti vartotojo reikalavimus. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas (Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).
  6. Nagrinėjamu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikė kaip vartotojo ir paslaugos teikėjo ginčą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, nes analizavo pareiškėjos (vartotojos) I. Š. prašymą dėl įpareigojimo grąžinti pinigus, sumokėtus už bilietus į neįvykusį renginį. Skundžiamu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo išspręstas ginčas tarp vartotojos I. Š. ir paslaugos teikėjos ir vartotojos prašymas tenkintas. 2017 m. sausio 19 d. paslaugos tiekėja UAB „Tiketa“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovės (vartotojos) I. Š. gyvenamąją vietą, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp I. Š. ir UAB „Tiketa“ kilusį ginčą iš esmės (b. l. 2–6).
  7. Nors nagrinėjamoje byloje vienas iš reikalavimų yra susijęs su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-14 panaikinimu, tačiau nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuose santykiuose dominuoja administracinis teisinis santykis. Pažymėtina, kad klausimas dėl tokio pobūdžio bylos rūšinio teismingumo jau buvo nagrinėtas Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. T-34/2017 (CPK 36 straipsnio 3 ir 5 dalys), kurioje konstatuota, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriuo UAB „Tiketa“ įpareigota grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį, buvo priimtas ne teismo tvarka išsprendus vartotojo ir paslaugų teikėjos ginčą, t. y. civilinį teisinį ginčą (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 27 straipsnis), todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė taip pat reiškia civilinio ginčo nagrinėjimą (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
  8. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad tarp šalių kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, padarė procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui grąžintina iš naujo spręsti UAB „Tiketa“ ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  9. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 p., teismas

Nutarė

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo UAB „Tiketa“ ieškinio priėmimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai