Byla 2-1360-734/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas, priimdamas sprendimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei,

3dalyvaujant ieškovei M. D.,

4ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui Lileikiui,

5atsakovei G. J.,

6atsakovės atstovui advokatui Romualdui Drakšui,

7Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas, priimdamas sprendimą

Nustatė

8teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus (b.l. 1-4) ir prašė priteisti iš atsakovės 3000 Lt turtinės žalos atlyginimą, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovė nurodė, kad 2011-12-07 atsakovė pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamojo proceso pradėjimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (duomenys neskeltini) nuosprendžiu ieškovę pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jai 20 MGL dydžio baudą bei priteisė 1500 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskeltini) nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskeltini) nuosprendį ir ieškovę išteisino. Ieškovė nurodo, kad dėl nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė teigia, kad gindamasi nuo nepagrįsto ir neteisėto kaltinimo naudojosi advokato paslaugomis ir už jas abiejų instancijų teismuose sumokėjo 3000 Lt. Be to, per nepagrįsto bylinėjimosi laiką patyrė stresą ir išgyvenimus, kas sukėlė neigiamas pasekmes sveikatai, todėl ieškovės manymu 10000 Lt neturtinė žala būtų teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija už atsakovės kaltais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes.

10Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b.l. 33-34) ir teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Jausdamasi apšmeižta ieškovės, 2011-12-07 atsakovė pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patvirtino jos kreipimosi pagrįstumą, o Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas ieškovę, iš dalies rėmėsi jau į apeliacinės instancijos teismo posėdį pristatytais dokumentais. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog neturtinė žala kilo būtent dėl šio teismo proceso.

11Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tai yra ji negali būti vertinama atskirai nuo pareigos pasirinkti tokį pažeistų teisių gynimo būdą, kad ją ginant nebūtų nepagrįstai pažeidžiamos nekalto asmens teisės ir teisėti interesai bei daroma žala. Įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2012-07-24 nuosprendžiu yra nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – teismas pripažino, kad ieškovės veiksmai negali būti pripažinti nusikalstamais, nes paskleisdama tam tikras žinias apie atsakovę, ieškovė neturėjo tyčios apšmeižti atsakovę, o tik siekė paviešinti tam tikras jos asmenines savybes, išryškinti veiklos negeroves ir trūkumus, ieškovės nuomone, kliudančias atsakovei dirbti vadovaujantį darbą R. K. draugijoje. Taip pat teismas konstatavo, jog atsakovė, siekdama patraukti ieškovę baudžiamojon atsakomybėn, kuomet nebuvo jokių faktinių bei teisinių pagrindų, neatliko pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (b.l. 40-41).

12Atsakovė triplike teigė, jog tai, jog ji turėjo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, skundas buvo priimtas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patvirtino jos kreipimosi pagrįstumą, o tai rodo, kad kreipmąsis į teismą neatrodė žinomai melagingas (b.l. 46-47).

13Ieškinys atmestinas.

14Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskeltini) nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskeltini) nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – M. D. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 18-23).

15Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3000 Lt turtinės žalos atlyginimą - už advokato paslaugas, suteiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, ir savo reikalavimą grindžia deliktinės atsakomybės normomis.

16Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (LAT nutartis Nr.3K-3-331/2008).

18Ieškovė savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuotos ieškovei privataus kaltinimo baudžiamosios bylos. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad „vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamajai atsakomybei patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovės teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų.“

19Esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalių santykiai buvo blogi, atsakovė taip pat kreipėsi su skundu privataus kaltinimo tvarka prieš ieškovę, tokioms aplinkybėms konstatuoti, kad atsakovė tyčia iniciavo baudžiamąjį persekiojimą teismas neturi jokio pagrindo. Nenustačius paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, t.y. nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

20Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas“. Tačiau tam, kad teismas pasisakytų dėl proceso išlaidų atlyginimo, proceso dalyvis turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Baudžiamojoje byloje ieškovę atstovavo advokatas, tačiau dokumentai apie atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo pateikti. Baudžiamojo proceso tvarka proceso išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovės teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str.). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad BPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo po nuosprendžio priėmimo procedūrų. (LAT nutartis Nr.3K-3-331/2008). Remiantis šiais motyvais ieškovės ieškinys dėl 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

21Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovė veikė neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad turėjo daug nepatogumų, susijusių su nevienkartiniais teismo posėdžiais, patyrė didelį stresą ir įvairius išgyvenimus, tie išgyvenimai neigiamai atsiliepė vaikų mokslui, sveikatai. Tačiau iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovės sūnaus galvos skausmai pasikartoja nuo 2007 metų (b.l. 25), taigi sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau nei atsakovė krepėsi į teismą. Iš išrašo iš medicininių dokumentų apie ieškovės sveikatos būklę negalima teigti, jog atsiradę sveikatos sutrikimai yra susiję su atsakovės kreipimusi su skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teismas pripažįsta neįrodytu, jog ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

22Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.,

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei,... 3. dalyvaujant ieškovei M. D.,... 4. ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui Lileikiui,... 5. atsakovei G. J.,... 6. atsakovės atstovui advokatui Romualdui Drakšui,... 7. Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį... 8. teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus (b.l. 1-4) ir... 9. Ieškovė nurodė, kad 2011-12-07 atsakovė pateikė skundą privataus... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus... 11. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad teisė kreiptis į teismą nėra... 12. Atsakovė triplike teigė, jog tai, jog ji turėjo teisę kreiptis į teismą... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3000 Lt turtinės žalos atlyginimą... 16. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 18. Ieškovė savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos turtinės žalos... 19. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalių santykiai buvo blogi, atsakovė... 20. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK... 21. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinės žalos... 22. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...