Byla 2-863-374/2011
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant atsakovo UAB „Naras“ atstovui A. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „G. B.“ ieškinį atsakovui UAB „Naras“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, ir

Nustatė

2Ieškovas AAS „G. B.“ teismo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Naras“ 542,25 Lt išmokėtos žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB „Naras“ su ieškiniu nesutinka.

4Ieškinys atmestinas.

5Nustatyta, kad 2008-04-29 prie parduotuvės „Naras“, esančios Geležinkelio g. 3, Marijampolėje, ir priklausančios atsakovui UAB „Naras“, virsdamas stogo dangos reklaminis stendas apgadino AAS „G. B.“ Lietuvos filialo draudėjui priklausantį automobilį PEUGEOT BOXER, v/n ANC 904 (b.l. 10). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 542,25 Lt draudimo išmoką (b.l. 19). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl išmokėtos sumos grąžinimo (b.l. 20), tačiau atsakovas iki šiol žalos neatlygino.

6Atsakovas UAB „Naras“ nurodo, kad 2008-04-29 prie parduotuvės „Namai“ ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o įmonės kieme, prie geltonos linijos, t.y. transporto priemonių stovėjimą draudžiančios juostos, pėsčiųjų pirkėjų prekių apžiūros vietoje dėl stipraus vėjo gūsio nuvirtusi stogo dangos reklaminiam stendui buvo apgadintas stovėjusios transporto priemonės Peugeot Boxer priekinis dangtis. Atsakovas įsitikinęs, kad dėl šio įvykio kaltas pats vairuotojas, pastatęs automobilį neleistinoje vietoje, ir tuo pats prisiimdamas riziką. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas įvykio dieną neatvyko apžiūrėti automobilio, apžiūra vyko atsakovo atstovui nežinant ir jam nepranešus. Šias savo pretenzijas atsakovas raštu išdėstė ieškovui, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta (b.l. 26-27).

7Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) įstatyme ar sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutarties pagrindas – draudiminis įvykis, t.y. draudimo sutartyje arba Draudimo įstatymo nustatytas atsitikimas, kuriam įvykus, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Ši sutartis – tai atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis būtinai įvyks. Taigi, draudimo veikla pagrįsta draudiminio įvykio atsitiktinumu bei draudimo rizika, t.y. tikimybe įvykti draudiminiam įvykiui, kuri nepriklauso nuo šalių valios.

8Ieškovas nurodo, kad CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu jis įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovo nuomone, neturi reikšmės, ar apgadinto automobilio savininkas pažeidė Kelių eismo taisykles, nes tai nėra šios bylos dalykas. Ieškovas teigia, kad atsakovo aiškinimas, jog apgadinto automobilio vairuotojas stovėjo prie geltonos linijos, neturi jokios reikšmės, nes sutinkamai su KET 3 priedo 1.4 p. ši linija skirta eismo juostoms žymėti darbų vietoje ir naudojama atskirai ar kartu su kelio ženklu „sustoti draudžiama“. Šių sąlygų įvykio vietoje nebuvo: darbai jokie nebuvo vykdomi, juosta nubrėžta ne toje vietoje, vadinasi, vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovas įsitikinęs, kad automobilio sužalojimo faktas yra, jo neneigia ir atsakovas, automobilis sužalotas dėl atsakovo kaltės, todėl jis ir privalo žalą atlyginti. Be to, ieškovo nuomone, sutinkamai su LR CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė.

9LR CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ( force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

10Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, kurio atstovo vairuojamas automobilis buvo apgadintas, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovui nekilo civilinė atsakomybė už ieškovui atsiradusią žalą, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, o civilinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu negali būti taikoma, nes reklaminis stendas, dėl kurio griuvimo apgadintas automobilis, laikytinas ne kelio trūkumu, be to, įvykis įvyko ne kelyje, o kieme, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, t.y. ne automobiliams stovėti skirtoje vietoje, todėl tai neatitinka nurodytoje teisės normoje nustatytos kelio valdytojo civilinės atsakomybės sampratos. Keliui nustatytas priežiūros lygis turi užtikrinti gerą techninę ir estetinę kelio būklę bei saugų eismą visą parą visais metų laikais. Tokie kelio priežiūrai keliami reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į jame leistiną maksimalų važiavimo greitį, intensyvumą ir kelio paskirtį, turint tikslą užtikrinti saugų eismą automobiliais. Tokiame kelyje bet kokios pašalinės kliūties atsiradimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui. Tačiau ne visos iš kelio priežiūros atsiradusios kliūtys gali būti pripažintos kelio trūkumais. Į kitokių kelio trūkumų sąvoką gali būti įtraukiami iš kelių priežiūros trūkumų atsiradę rieduliai (akmenys) ar tam tikrų gabaritų daiktai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui ir kurių normaliomis sąlygomis tokiame kelyje eismo dalyviai negali tikėtis. Šiuo atveju, įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko ne važiuojamojoje kelio dalyje, vairuotojas ne tam skirtoje vietoje pastatęs automobilį, kliūtį matė, nors ir nesitikėjo tokio įvykio. Tokiu būdu, spręstina, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojo neatidumo, dėl ko jis nesugebėjo tinkamai įvertinti aplinkybių, kas vertintina, kaip didelis neatsargumas.

11Nagrinėjamuoju atveju nustatinėjama kaltė atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju būtina spręsti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu atsiradimo sąlygas. Atsakovas teigia, kad dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Peugeot Boxer yra kaltas pats automobilio vairuotojas. Atsakovas, sutinkamai su KET 3 priedo 1.4 p., pažymėjo geltona linija vietą, kur draudžiama stovėti transporto priemonėms. Apdraustojo automobilio vairuotojas A. O., byloje apklaustas liudytoju, nurodė, kad geltonąją liniją matė, tačiau įsitikinęs, kad automobilį pastatė leidžiamoje vietoje, nes geltonoji linija jam buvo iš dešinės ir nebuvo jokio kito stovėjimą draudžiančio ženklo (b.l. 68 antra pusė). Jo teigimu, automobilį statė kuo arčiau durų, kad jam būtų patogiau sukrauti prekes. Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas inspektorius R. B. nurodė, kad geltona linija yra draudžiantis stovėti ženklas, jis galioja visur, kur yra pažymėtas (b.l. 81, antra pusė). Tai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir LST 1379/95 2.4 p., kur pasakyta, kad „geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama“. Kaip minėta, vairuotojas pripažino, kad šį ženklą matė, kad sąmoningai sustojo jam patogioje vietoje. Atsakovas, kaip įvykio vietos teritorijos savininkas, įspėdamas parduotuvės pirkėjus pažymėjimo vietas, kuriose negalima statyti transporto priemonių, ir tą teritoriją naudojo savo reikmėms, kaip šiuo atveju, pastatė reklaminius stendus. Šalys pripažino faktą, kad stendas nukrito dėl didelio vėjo gūsio. Vadinasi, ne dėl stendo konstrukcijos trūkumų ar kokybės, ir ne dėl stendo savininko kaltės. Tokiu būdu, laikytina, kad atsakovas veikė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, kiek atitinkamomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl jo kaltės nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

12Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

13Iš ieškovo priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

14Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,

Nutarė

15Ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovo AAS „G. B.“, į/k ( - ) buveinės adresas: Brivibas iela 39, Ryga, Latvija, 21 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

17Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai