Byla 2S-979-232/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. I. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. I., dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, nuolatinio globėjo skyrimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – O. P., institucijos teikiančios išvadas – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią G. I. į nepilnametę dukrą A. I.; priteisti išlaikymą nepilnametės A. I. išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką po 100 eurų iki vaiko pilnametystės iš jos motinos G. I. darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jos pajamų rūšių, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą pervesti į A. I. asmeninę sąskaitą; pavesti O. P. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei A. I. tenkantį išlaikymą; nustatyti A. I., nuolatinę globą O. P. šeimoje (globa šeimoje); skirti A. I. nuolatine globėja O. P.; nustatyti A. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su O. P..
  2. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; terminuotai apribojo motinos valdžią G. I. į dukrą A. I.; priteisė A. I. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės iš jos motinos G. I. darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jos pajamų rūšių, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendė išlaikymą pervesti į A. I. asmeninę sąskaitą; pavedė O. P. uzufrukto teise tvarkyti A. I. tenkantį išlaikymą; nustatė A. I. nuolatinę globą O. P. šeimoje (globa šeimoje); skyrė A. I. nuolatine globėja O. P.; nustatė A. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su O. P..
  3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką – atsakovė bendrauja su dukra du kartus per savaitę kiekvieną antradienį ir šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. atsakovės pasirinktoje vietoje nedalyvaujant vaiko laikinajai globėjai; tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, prašo nustatyti vaiko interesus užtikrinančią laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad tiek pati atsakovė, tiek Elektrėnų socialinės reabilitacijos centras nuo 2017 m. kovo mėnesio ne kartą prašė laikinosios globėjos leisti atsakovei susitikti su dukra. Paaiškino, kad domėjosi savo vaiko gyvenimu, norėjo su ja bendrauti telefonu, susitikti. Kai tik atsakovė paprašė laikinosios globėjos leisti susitikti su dukra, visas bendravimas su globėja nutrūko, globėja nustojo atsakinėti į atsakovės laiškus, siųsti nuotraukas. 2017-07-04 atsakovė buvo supažindinta su bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią nustatytas vienas susitikimas per mėnesį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ patalpose, dalyvaujant globėjai ir šio centro darbuotojams. Nurodė, kad su susitikimu tvarka sutiko, nes buvo gąsdinama, kad kitaip vaiko niekada nepamatys ir sutikimą pasirašė. Teigia, kad per visą teisminį procesą su dukryte susitiko vieną kartą 2017-08-02. Laikina globėja ir VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ darbuotojos nesutiko susitikimų organizuoti dažniau, negu pagal nustatytą tvarką. Atsakovės manymu, laikinos globėjos ir institucijų elgesys, kai vietoje laikinos globos tikslo įgyvendinimo – vaiko grąžinimo į šeimą, yra siekiama bet kokiomis priemonėmis apriboti mamos ir dukros bendravimą, padaryti kuo retesnius mamos ir dukros susitikimus taip silpninant vaiko ryšį su biologine mama ir sudarant dar didesnes kliūtis grąžinti vaiką į šeimą, akivaizdžiai pažeidžia laikiną globą reglamentuojančius teisės aktus. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju laikinos globėjos iniciatyva buvo nustatytas minimalus atsakovės bendravimas su savo vaiku – 1 kartą per mėnesį įstaigos patalpose, dalyvaujant globėjai, stebint darbuotojams, kuris akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Esant nepastoviems atsakovės ir vaiko santykiams, nebus maksimaliai padidintos ir išnaudotos motinos ir dukros bendravimo galimybės.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad klausimas dėl atsakovės ribojimo bendrauti ir matytis su dukra bus išspręstas byloje, kadangi ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo. Iš atsakovės pateikto 2017 m. liepos 4 d. pokalbio protokolo padarė išvadą, kad atsakovei šiuo metu leidžiama matytis su dukra kartą per mėnesį po vieną valandą, dalyvaujant VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ darbuotojai. Nurodė, kad atsakovė su tokia bendravimo su dukra tvarka sutiko. Padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai, jog su šia tvarka sutiko, nes viso pokalbio metu ji buvo gąsdinama, kad kitaip vaiko niekada nepamatys ir sutikimą pasirašė, yra deklaratyvūs. Teismas vertino, kad šiuo metu atsakovei yra užtikrinama bent minimali bendravimo su dukra galimybė. Teismas sprendė, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu metu gali nepakankamai užtikrinti stabilų ir nekenksmingą motinos ir vaiko bendravimą, todėl prašymo netenkino.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką.
  2. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančių aplinkybių, nors pagal teisinį reglamentavimą privalėjo tai daryti. Taip pat nepateikė nei vieno motyvo, dėl kurio atsisakė patenkinti atsakovės prašymą. Trečiasis asmuo ir Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, vietoje to, kad įgyvendintų įstatyme nustatytą laikinosios globos tikslą – grąžinti vaiką į šeimą, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovė kuo mažiau bendrautų su dukra, atribojo motiną nuo dukros. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek pati atsakovė, tiek Elektrėnų socialinės reabilitacijos centras nuo 2017 m. kovo mėnesio ne kartą prašė laikinosios globėjos leisti atsakovei susitikti su dukra. 2017-07-04 susitikimo metu atsakovė buvo supažindinta su bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią nustatytas vienas susitikimas per mėnesį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ patalpose, dalyvaujant globėjai ir šio centro darbuotojams. Atsakovė su šia tvarka sutiko, nes viso pokalbio metu buvo gąsdinama, kad kitaip vaiko niekada nepamatys ir sutikimą pasirašė. Paaiškina, kad laikina globėja ir valstybinės institucijos neleidžia atsakovei jokiomis priemonėmis bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime. Nurodytos aplinkybės įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Mano, kad toks laikinos globėjos ir institucijų elgesys, kai vietoje laikinos globos tikslo įgyvendinimo – vaiko grąžinimo į šeimą, yra siekiama bet kokiomis priemonėmis apriboti mamos ir dukros bendravimą, padaryti kuo retesnius mamos ir dukros susitikimus taip silpninant vaiko ryšį su biologine mama ir sudarant dar didesnes kliūtis grąžinti vaiką į šeimą, akivaizdžiai pažeidžia laikiną globą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su jos prašomais reikalavimais.
  3. Nurodo, kad laikinos globėjos iniciatyva buvo nustatytas minimalus atsakovės bendravimas su savo vaiku – vieną kartą per mėnesį įstaigos patalpose, dalyvaujant globėjai, stebint darbuotojams, kuris akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Teismas nevertino argumentų, kad nustatyta minimali tvarka gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui, nevertino, ar tokia minimali tvarka yra pagrįsta. Vaiko interesus labiausiai atitinka glaudus bendravimas su tėvais. Esant nepastoviems atsakovės ir vaiko santykiams, nebus maksimaliai padidintos ir išnaudotos motinos ir dukros bendravimo galimybės. Nesudarius atsakovei sąlygų maksimaliai bendrauti su vaiku ir taip stiprinti tarpusavio ryšį, bus pažeisti mažamečio vaiko interesai, vaikas gali būti traumuojamas ilgą laiką, o teismui priėmus atsakovei palankų teismo sprendimą ir nustačius vaiko gyvenamą vietą su ją teismo sprendimo įvykdymas esant tokiai bendravimo su dukra tvarkai labai pasunkėtų. Teigia, kad puikiai rūpinasi savo jaunesne dukra Milita, todėl nurodyta aplinkybė patvirtina, kad yra išnykusios visos aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta laikina globa dukrai Amelijai, t. y. atsakovė įgijo visus įgūdžius, būtinus vaikams prižiūrėti.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. sausio 8 d. gautas trečiojo asmens O. P. atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Remiantis CPK 335 straipsnio 2 dalimi, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė nesilaikant atsiliepimų pateikimo tvarkos, prieš pat teismo posėdį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atsisako priimti trečiojo asmens atsiliepimą į atskirąjį skundą.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovas Elektrėnų savivaldybės administracija į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo apeliantei į dukrą A. I., gim. 2014-01-16 ir išlaikymo priteisimo bei nuolatinės globos A. I. O. P. šeimoje nustatymo kreipėsi 2017 02 02.
  5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pati apeliantė neginčija. Tai faktai, kad apeliantės tėvų I. tėvų G. ir V. I. šeima nuo 20111 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimoje girtaujama, jų vaikams G. I., gim. 2007-10-08, ir K. I., gim. 2010-05-21, nustatyta laikinoji globa institucijoje. Apeliantės šeima Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. 03V-418 taip pat įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nesugebėjimo rūpintis kūdikiu, žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis).
  6. 2014-10-15 A. I. buvo paguldyta į VšĮ Elektrėnų ligoninę, nes G. I. dukrą paliko kaimynės priežiūrai, žadėjo iki vakaro sugrįžti, tačiau nesugrįžo, su ja telefonu susisiekti nepavyko. Kaimynė nesutiko kūdikio prižiūrėti, kūdikis policijos pareigūnų buvo perduotas Elektrėnų greitosios pagalbos medikams. Dėl kūdikio nepriežiūros G. I. buvo įspėta, įpareigota tinkamai rūpintis dukra. 2014-10-20 A. I. buvo grąžinta motinai. 2014-11-27 G. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).
  7. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu G. I. buvo nuteista pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius prašė panaikinti nuteistajai G. I. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimą ir siųsti ją atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-13 priėmė nutartį, kuria panaikino G. I. bausmės vykdymo atidėjimą ir siuntė ją atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė panaikinti 2015-03-13 teismo nutartį. Nuteistosios G. I. skundas buvo patenkintas.
  8. 2015-04-14 A. I. buvo palikta su neblaivia svetima moterimi, mergaitė buvo nešvari, užsiverkusi, ji buvo paguldyta į VšĮ Elektrėnų ligoninę. G. I. dukrai buvo skirta vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vievio lopšelyje-darželyje „Eglutė“, moteris atleista nuo mokesčio už vaiko išlaikymą ugdymo įstaigoje.
  9. Siekiant padėti G. I. auginti dukrą, jai buvo pasiūlyta apsigyventi Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre Pakalniškių k. Vievio sen. Elektrėnų sav., kur, padedant socialiniams darbuotojams, galėtų auginti dukrų. Ji keletą kartų buvo nuvežta į centrą, tačiau ten pabuvusi kelias dienas ar tik kelias valandas, savavališkai pasišalindavo. Būdama centre ji ignoravo socialinius darbuotojus, atsisakė bet kokios pagalbos, elgėsi agresyviai. Paslaugos centre buvo nutrauktos.
  10. 2015-12-29 A. I. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Atvykus į kūdikių namus, mergaitei buvo nustatyta pedikuliozė, taikytas gydymas. Ji sunkiai adaptavosi, išgyveno atskyrimą nuo šeimos, verkė, jai buvo nustatytus sistolinis ūžesys, karieso pažeisti dantys, fiziologinė plokščiapėdystė, kalbinės raidos sulėtėjimas.
  11. Nustačius laikinąja globą, Vaiko teisiu apsaugos skyriuje 2015-12-30 vyko vaiko laikinosios globos plano sudarymas. Apeliantė dalyvavo sudarant planą, buvo supažindinta su laikinosios globos tikslu.
  12. 2016-06-30 buvo organizuota laikinosios globos peržiūra. Joje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, Elektrėnų socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, G. I.. Socialinio darbuotojo pateiktoje informacijoje pažymima, kad situacija šeimoje per pusę metų pasikeitė nežymiai. G. I. įsidarbino tik 2016-04-18, dirbo iki 2016-05-10, fiksuotas nedraudiminis laikotarpis nuo 2016-05-04 iki 2016-05-10. Kitoje darbovietėje ji įsidarbino tik 2016-06-06. Per pusę metų (nuo globos nustatymo dukrai) ji dirbo apie penkias savaites. Peržiūros metu paaiškėjo, kad G. I. laukiasi (nėštumas keturi mėnesiai), pas medikus nesilankė, su kūdikio tėvu negyvena. Ji elgiasi agresyviai, meluoja, konfliktuoja su aplinkiniais, smurtauja prieš savo motiną. Kūdikių namų pateiktoje informacijoje teigiama, kad motina dukrą lanko retai, prie išlaikymo neprisideda, po motinos apsilankymų mergaitė būna nerami. Peržiūros metu, atsižvelgiant į vaiko interesus augti biologinėje šeimoje, buvo nuspręsta pratęsti laikinąją globą dar pusei metų. G. I. atsisakė pasirašyti peržiūros aktą.
  13. 2016-11-14 G. I. rasta namuose apsvaigusi, socialinei darbuotojai prisipažino, kad rūkė „žolę“. 2016-11-29 G. I. pagimdė dukrą M. I.. Ji su dukra buvo apgyvendinta Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre, nes namuose augti kūdikiui nebuvo sąlygų.
  14. Iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų buvo gauta informacija, kad kūdikių namuose nuo 2016 metų gegužės mėnesio savanoriauja sutuoktinių O. F. ir D. P. šeima. Sutuoktiniai susipažino su A. I., tarp šeimos ir mergaitės užsimezgė stiprus emocinis ryšys. Mergaitė sutuoktinius pažįsta, mielai su jais bendrauja, laukia jų atvykstant. O. P. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą dėl jos paskyrimo A. I. laikinąja globėja.
  15. 2016-12-08 skyriuje vyko A. I. laikinosios globos peržiūra. Peržiūros metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo G. I. į jos dukrą A. I., dėl globos A. I. nustatymo šeimoje.
  16. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymu Nr. 03V-I042 buvo panaikintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymas Nr. 03V-1106, kuriuo A. I. buvo nustatyta laikinoji globa kūdikių namuose ir nustatyta laikinoji globa O. P. šeimoje.
  17. Kaip nagrinėjant bylą pripažino pati apeliantė pirmą kartą dėl susitikimo su dukra į dukros globėją O. P. ji kreipėsi 2017 m. kovo mėn. jau po to kai buvo kreiptasi į teismą dėl neterminuotos motinos valdžios jai apribojimo. Ji su globėja buvo susitikusi, globėja jai viską apie Ameliją papasakojo. Taip pat pripažino, kad retai lankė Ameliją, kai ši buvo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nes buvo sunku išsiskirti su vaiku po pasimatymų, Amelija labai verkdavo, nenorėdavo jos paleisti.
  18. Pati apeliantė teisme pripažino, kad anksčiau ji gyveno netinkamai ir nepakankamai prižiūrėjo savo dukrą Ameliją, tačiau teigė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. pagimdžius antrą dukrą Militą ir persikėlus gyventi į Elektrėnų socialinės reabilitacijos centrą, jos gyvenimo būdas pasikeitė, ji nori pati auginti abi savo dukras. Teigė, kad ji dabar mokosi neakivaizdiniu būdu suaugusiųjų mokykloje 10 klasėje, po to ruošiasi įgyti profesiją, susirasti darbą, išsinuomoti butą ir gyventi savarankiškai. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jos pajamas sudaro 209 Eur, kurių jai su dukra pakanka pragyventi. Teigė, kad jai labai padeda socialinės darbuotojos, ji pusę metų lankėsi pas psichologę, pradėjo tvarkytis dokumentus dėl dukrų tėvystės nustatymo.
  19. Teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. P. nurodė, jog sutinka tapti A. I. nuolatine globėja ir kad A. I. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Teigė, kad A. I. globa jai buvo paskirta nuo 2016-12-09. Kai mergaitę parsivežė namo, ji buvo labai jautri, nerami, turėjo sveikatos problemų. Siekiant pagerinti mergaitės psichologinę būseną, ji lankosi pas psichologą. Nurodė, kad G. I. iki teismo posėdžio dukros A. I. nelankė, ja nesidomėjo ir ja pradėjo domėtis tik kai įvyko pirmasis teismo posėdis. Nurodė, kad ji buvo susitikusi su G. I. ir jai papasakojo kaip gyvena Amelija bei susitarė, jog G. I. galės susitikti su dukra, kai mergaitė bus psichologiškai paruošta susitikimui, bus ramesnė.
  20. Institucijos teikiančios išvadas byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo išvadose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės psichinė būsena nestabili, ji savo dukra visiškai nesirūpino, nelankė, neteikė materialinės paramos dukrai ir nėra duomenų, jog ji norėtų keisti savo gyvenimo būdą. Nurodė, kad atsakovės pajamos nuo 2017 m. birželio mėn. bus tik 102 Eur, todėl neaišku, kaip ji galėtų išgyventi su tokiomis pajamomis. Teigė, kad atsakovei dukra A. I. nerūpi, jai rūpi tik jos interesai.
  21. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji yra G. I. draugė, jos abi gyvena Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre. Teigė, kad G. I. yra pasikeitusi, tapo maloni, draugiška, linkusi padėti. Nurodė, jog iš Gintarės kalbų apie dukrą Ameliją, ji supratusi, kad Gintarė myli ir ilgisi savo dukros.
  22. Liudytoja N. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji dirba Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre psichologe ir konsultavo G. I. tris kartus. Nurodė, kad G. I. šiuo metu išgyvena dėl teismo, dėl grėsmės netekti dukros. Pažymėjo, jog atsižvelgus į G. I. patirtus skaudžius išgyvenimus vaikystėje, tėvo netektį, mamos piktnaudžiavimą alkoholiu, dėsninga, kad ji taip pat nesugebėjo pasirūpinti savimi ir savo vaiku. Teigė, kad G. I. galėjo nelankyti savo dukros vengdama skausmingų išgyvenimų, nes jai buvo sunku išsiskirti su verkiančiu vaiku. Teigė, kad ji mato G. I. norą ir pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą, bet tam jai reikalinga visokeriopa ir ilgalaikė socialinių darbuotojų ir psichologų pagalba.
  23. Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kurias atsakovė savo apeliaciniame skunde bei nagrinėjamame atskirajame skunde nurodo kaip įrodančias, jog ji keičia savo gyvenimo būdą ir yra pajėgi pasirūpinti abiem savo vaikais ieškinį tenkino tik dalinai terminuotai apribojo motinos valdžią G. I. į dukrą A. I.. Tokiu būdu atsakovei suteikta galimybė įrodyti, kad šie jos elgesio pokyčiai yra ne trumpalaikiai.
  24. Ieškovei teismo sprendimą apskundus apeliaciniu skundu ir pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nustatant bendravimo su dukra Amelija tvarką Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovės pateiktu 2017-07-04 pokalbio protokolu apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstai nustatė, kad atsakovės teisė matytis su dukra yra minimaliai užtikrinta leidžiant matytis su dukra kartą per mėnesį po vieną valandą, dalyvaujant VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ darbuotojai. Iš minėto protokolo turinio matyti, jog nustatant šią tvarką dalyvavo pati apeliantė dukros A. I. globėja O. P. bei VŠĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro darbuotoja. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė dalyvavusi pokalbyje su tokia bendravimo su dukra tvarka sutiko, taigi atsakovę tenkino nustatytoji tvarka.
  25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės teiginiai, kad su minėta bendravimo su dukra tvarka sutiko, neva dėl to, kad viso pokalbio metu ji buvo gąsdinama, kad kitaip vaiko niekada nepamatys todėl sutikimą pasirašė įbauginta yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos duomenims. Bylos duomenys liudija, kad apeliantė sugeba savo teises procese įgyvendinti tinkamai tiek nagrinėjant jos baudžiamąją bylą, tiek bylą dėl neterminuoto jos valdžios dukros Amelijos atžvilgiu apribojimo, tiek surašant apeliacinį skundą atsakovė naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų advokatų pagalba, taigi turėjo galimybę konsultuotis su kvalifikuotais teisininkais todėl negalima teigti, jog pasirašė protokole įtakojama vaiko teisių apsaugos specialistų ar kitų asmenų.
  26. Be to minėta protokolu nustatytas apeliantės bendravimo su vaiku grafikas tik artimiausiems trims mėnesiams suplanuoti trys apeliantės susitikimai su dukra: 2017 08 02, 10 val. 2017 09 06, 10 val. 2017 10 04, 10 val. Akivaizdu, jog atsižvelgiant į ypatingai skausmingą vaikui situaciją kai atsakovė ilga laiką dukra nesirūpino, pradėjo dukra domėtis tik pateikus ieškinį teisme dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kad vaikas šiuo metu globėjos šeimoje yra prižiūrimas ugdomas ir saugus, tolesnė atsakovės bendravimo su dukra tvarka, turi būti nustatoma vaiko teisių specialistams įvertinus, kaip buvo laikomasi nustatytosios tvarkos taip pat atsižvelgiant į vaiko reakciją, tolesnį pačios apeliantės elgesį jos pasiruošimą auginti ir ugdyti du vaikus ir kt.
  27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
  28. Apibendrindamas tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog apeliantei nėra užkirstas kelias bendrauti su dukra Amelija, o tolesnė jos bendravimo su dukra tvarka, susitikimų vieta, dažnumas turi būti nustatyta atsižvelgiant, į pačios apeliantės tolesnį elgesį, vaiko reakciją į susitikimus su motina. Todėl apeliantės atskirasis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 08 14 nutarties panaikinimo ir bendravimo su dukra Amelija nustatymo teismo nutartimi atmetamas.
  29. Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai