Byla 2A-981-340/2008

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų N.Švedienės, P.Jaržemskio, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,

3dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui A.Burinskui,

4atsakovui J.S., atsakovo atstovui D.Žebeliui,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Merseros transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Merseros transportas“ ieškinį atsakovui J.S. dėl materialinės žalos atlyginimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 24 000 Lt sumą žalai atlyginti bei 720 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2005-05-25 su atsakovu pasirašė darbo sutartį, 2005-05-26 pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir atsakovas priėmė automobilį VW Sharan, valst. Nr. KVP 381; taip pat pasirašė darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios 4 p. darbuotojas turi pilnai atlyginti nuostolius dėl žalos padarytos darbuotojui perduotam turtui. Sutartyje taip pat numatyta automobilio saugojimo tvarka, kurios atsakovas nesilaikė. 2005-08-19 automobilis, kuris buvo paliktas gatvėje prie atsakovo namų, buvo pavogtas. Atsakovas savo veiksmais padarė žalą, todėl privalo ją atlyginti.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog mašina pavogta darbo laiku, todėl nebuvo pareigos mašiną pastatyti saugojimui, palikęs mašiną prie savo namų ėmėsi visų įmanomų atsargumo priemonių, signalizacijos automobilyje nebuvo. Nurodė, jog 2005-05-26 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir 2005-05-26 automobilio VW Sharan, valst. Nr. KVP 381 perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, šiuose dokumentuose jo parašai suklastoti.

9Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-06-30 sprendimu ieškinį atmetė; išieškojo iš UAB „Merseros transportas“ J.S. naudai 785,14 Lt ekspertizės išlaidų, 600 Lt turėtas teisinės pagalbos išlaidas; įpareigojo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo buhalteriją grąžinti J.S. 314,86 Lt užstato likutį iš specialiosios teismo sąskaitos. Teismas nustatė, kad atsakovo parašai ant individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir priėmimo-perdavimo akto suklastoti. Ekspertizės aktas patvirtina atsakovo J.S. paaiškinimą, kad su juo nebuvo sudaryta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis, neperduotas automobilis. Ieškovo atstovės J.Z. ir liudytojų B.T., N.Š. paaiškinimus, kad atsakovas J.S. pagal įprastą tvarką prie jų pasirašė darbo sutartį, individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, teismas atmetė, kaip melagingus. Teismas nustatė, kad darbo sutartis pasirašyta 2005-05-25, o ant individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir priėmimo-perdavimo akto yra 2005-05-26 dienos data; liudytojų parodymuose esančius netikslumus vertino atsakovo naudai. Teismas nustatė, kad atsakovo J.S. paaiškinimas, ekspertizės aktas įrodo, kad su atsakovu nebuvo sudaryta DK 256 str. numatyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl DK 255 str. 1 d. 3 p. pagrindu atsakovas neprivalo atlyginti visą žalą. Teismas nustatė, kad atsakovas J.S. nurodė, kad automobilis buvo pavogtas, kai jis buvo pastatęs automobilį prie namų, norėdamas pailsėti, pavalgyti, t.y. realizuodamas numatytą teisę į poilsio rūšį, numatytą DK 157 str. 1 d. 1 p., 158 str., pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ieškovas įrodymų, kad atsakovas J.S. neteisėtai buvo pasiėmęs automobilį, pažeidė darbo grafiką, savavališkai naudojosi automobiliu, nepateikė. Ieškovas neįrodė, kad yra DK 246 str. 1 d. 2, 3, 4 punktuose, 253 str., 255 str., 256 str., numatytos sąlygos atsirasti atsakovo J.S. materialinei atsakomybei; ieškovas ieškinį grindė CK normomis dėl atsakomybės. Šalių teisinius santykius siejo darbo sutartis ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, todėl šalių santykius materialinės atsakomybės atveju reguliuoja darbo teisė. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 6.253 str. 4 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, kai nuostoliai atsiranda dėl trečiojo asmens veiklos. Teismas atmetė kaip įrodymą turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktą, surašytą 2007-09-21, kaip įrodymą, nes tai yra suklastotas dokumentas – UAB Sampo banko lizingas perduoda turtą automobilį VW Sharan, kuriam nėra padaryta žala, nepriekaištingos būklės, funkcionuojantį, nors iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis pavogtas, galbūt ir natūroje nėra – išrinktas. Tai yra niekinis sandoris, nes šalys susitarė dėl daikto perdavimo ir daiktą perdavė, nurodė daikto būklę, kurio natūroje neturėjo sutarties ir perdavimo momentu.

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi vien atsakovo pateiktais, neįrodytais paaiškinimais; nesirėmė apelianto pateiktais įrodymais. Nepagrįstos išvados, kad vairuotojai patys tarpusavyje derina darbo grafiką; darbas darbdaviui nežinant vertintinas kaip darbo drausmės nesilaikymas. Nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, kad vairuotojas nėra matęs jam priskiriamo automobilio ir negali pasirašyti perdavimo-priėmimo akto, kadangi pat atsakovas teigė, jog jam buvo paskirtas automobilis, jis su juo dirbo, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Apelianto nuomone, iš atsakovo teiginių akivaizdu, kad jam buvo žinoma materialinės atsakomybės sutartis ir jos turinys. Nurodo, jog teismas remiasi nepatvirtintais duomenimis, kad automobilis buvo pavogtas nuo atsakovo namų, tokių įrodymų teismui nėra pateikta. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai teigia, kad parašai ant individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir automobilio priėmimo-perdavimo akto suklastoti; tokios išvados ekspertai nepadarė. Nurodo, kad ekspertai nenustatė, kas perrašė per stiklą, pasirašant šiuos dokumentus pasirašymas vyko ant stiklo, todėl galimai atsakovas specialiai pasirašinėjo jam nebūdingai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo parašų įrodymus ir paskirti papildomą rašytinę ekspertizę; taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ir pateiktus pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matosi, kad kiti vairuotojai automobilius stato mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, o darbdavys jiems apmoka šias paslaugas. Apelianto nuomone, teismo nuomonė, kad apeliantas brangius automobilius duoda vairuotojams be jokios apskaitos ir nepasirašius materialinės atsakomybės sutarties, nelogiška ir nesuprantama. Be jokio pagrindo teismas teigia, jog liudytojų parodymai melagingi. Nurodo, jog, kokia data nurodyta materialinės atsakomybės sutartyje, priėmimo-perdavimo akte, darbo sutartyje, nėra esminis dalykas; esminis dalykas tai, kad atsakovas žino materialinės atsakomybės sutarties reikalavimus, nes juos iš esmės vykdo. Nurodo, jog savo reikalavimą grindė DK 245, 246 str. nuostatomis ir pilnai įrodė numatytas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą nepakeistą. Atsakovo nuomone, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; teismo daromų išvadų pagrindas yra ekspertizės aktas. Atsiliepime išdėsto faktines bylos aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

14Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo ieškovo įmonėje taksi vairuotoju 2005-05-25 darbo sutarties pagrindu; atsakovas neginčija, kad jam buvo perduotas ieškovo automobilis VW Sharan, valst. Nr. KVP 381. 2005-08-19 automobilis buvo paliktas gatvėje prie atsakovo namų ir buvo pavogtas nenustatytų asmenų; policijoje pagal vagystės faktą atliekamas ikiteisminis tyrimas.

15Apeliantas savo skunde nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė DK 245, 246 str. ir pilnai įrodė DK 246 str. numatytas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Ieškovą ir atsakovą siejo darbiniai teisiniai santykiai, taigi, nors ieškovas grindė savo reikalavimą ir Civilinio kodekso teisės normomis, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo taikytinos tik Darbo kodekso normos. Atsakovas yra ieškovo darbuotojas, ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, šios sutarties pagrindu reikalavo, kad atsakovas visiškai atlygintų žalą, taigi ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinos specialios teisės normos, reglamentuojančios visišką darbuotojo materialinę atsakomybę (DK 255-256, 257 str.). DK 255 str. 3 p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje sutrinktų įrodymų įvertinimu ir teismo padaryta išvada, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, nes remiantis ekspertų išvada, visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir automobilio priėmimo-perdavimo aktą pasirašė ne atsakovas. Apeliantas savo skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą, kad ekspertai nepadarė išvados, jog atsakovo parašai suklastoti. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas. 2008-04-11 ekspertizės akte Nr. 11-734, 11-936 ekspertai nurodė, kad 2005-05-26 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties 6 lape ir 2005-05-26 priėmimo-perdavimo lape esantys J.S. parašai yra nukopijuoti perpiešiant jų štrichus nuo kito tirti nepateikto parašo bei padarė išvadą, kad 2005-05-26 darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 6 lapo skiltyje „darbuotojas“ eilutėje parašas, pasirašė ne J.S.; 2005-05-26 priėmimo-perdavimo akto skiltyje „priėmė“ šalia rankraštinio įrašo „J.S.“ pasirašė ne J.S. (b.l. 103-104). Ekspertų išvada nedviprasmiška, o apelianto nurodyta aplinkybė, kad ekspertai nenustatė, kas nukopijavo atsakovo parašą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

16Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti daugiau atsakovo parašo pavyzdžių, kur atsakovo parašai akivaizdžiai skiriasi bei nepagrįstai atsisakė paskirti papildomą rašysenos ekspertizę (b.l. 119). Kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertams buvo pateikta lyginamoji medžiaga – eksperimentiniai bei laisvieji atsakovo J.S. rašysenos ir parašo pavyzdžiai (b.l. 81-88). Šių parašo pavyzdžių ekspertiniam tyrimui užteko, priešingu atveju ekspertai galėjo pasinaudoti teise prašyti teismą pateikti jiems papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti (CPK 214 str. 2 d.). Bylą nagrinėjantis teismas gali skirti papildomą ekspertizę, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar išsami, arba pakartotinę ekspertizę, jeigu teismui kilo abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, ekspertų kompetencijos arba yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų nuomonės (CPK 219 str.). Nagrinėjamoje byloje ekspertų išvada yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, prieštaravimų tarp dviejų ekspertų išvadų nėra; papildomų atsakovo parašo pavyzdžių pateikimas nepaneigia ekspertų išvadų ir negali būti vertinamas kaip pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Dėl išdėstyto, apelianto argumentai dėl nepagrįsto atsisakymo skirti papildomą ekspertizę bei priimti į bylą papildomus atsakovo parašo pavyzdžius atmestini; procesinio pagrindo tokiam prašymui tenkinti nebuvo.

17Kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be pakankamo pagrindo nesivadovavo liudytojų J.Z., B.T. bei N.Š. parodymais. Kolegija pažymi, kad J.Z. yra bendrovės direktorė, buvo apklausta kaip šalies atstovė ir paaiškino, kad bendrovė negali dalinti automobilių taip sau, darbuotojui duodama susipažinti materialinės atsakomybės sutartis ir ji pasirašoma; į atsakovo atstovo klausimus ji atsakė, kad atsakovas tokią sutartį pasirašė (b.l. 120). Bendrovės administratorė B.T., apklausta liudytoja, parodė kad matė, kaip direktorė pasirašinėjo dokumentus ir atsakovas pasirašinėjo. Automobilio priėmimo-perdavimo sutartį tikrai pasirašinėjo atsakovas. N.Š., buhalterė, parodė, kad atsakovas pasirašinėjo visus dokumentus prie jos ir direktorės. Kolegija pažymi, kad bendrovės direktorė J.Z., ieškovo atstovė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojos – bendrovės administratorė B.T. ir buhalterė N.Š. yra priklausomos nuo darbdavio, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, vertindamas jų parodymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ieškovo atstovės bei liudytojų parodymai labiau liečia bendrovėje susiklosčiusią įprastinę darbuotojo darbo sutarties, visiškos materialinės atsakomybės sutarties bei priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tvarką; paprastai darbuotojai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį pasirašydavo, todėl teismas pagrįstai vertino jų parodymuose esančius netikslumus atsakovo naudai. Taip, liudytoja B.T. parodė, kad atsakovas pasirašė dokumentus ir papildė, kad automobilio priėmimo-perdavimo aktą tikrai pasirašė, t.y. liudytoja nebuvo tikra dėl kitų dokumentų pasirašymo. Kolegijos vertinimu, ieškovo atstovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai nepaneigia rašytinio įrodymo – ekspertizės akto, išvadų nagrinėjamoje byloje; skundo argumentas dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo atmestinas.

18Byloje neįrodyta, kad ieškovas pasirašė su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio nepagrįstumą. Apeliantas savo skunde nurodė visą eilę motyvų, pagrįstų prielaidomis: jis nurodė, kad niekas nematė, jog automobilis buvo pavogtas nuo atsakovo namų, kad atsakovas nesilaikė darbuotojo duotų nurodymų ir darbo grafiko, pažeidė ieškovo griežtą nurodymą palikti automobilį aukštelėje Lentvaryje, kad atsakovui buvo žinoma apie vairuotojo visišką atsakomybę už automobilį, kad atsakovas galėjo parduoti automobilį ar sunaikinti jį autoavarijos metu ir pan. Paminėti skundo motyvai yra atmestini. Apelianto motyvai pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis – atsakovas kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės, policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo automobilio pagrobimo (b.l. 20). Tokiu būdu jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas pats pavogė, pardavė ar sunaikino ieškovo automobilį, byloje nėra. Kolegija taip mano, kad apelianto paminėtos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos esant ieškovo nurodytam ieškinio pagrindui – darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartiniams teisiniams santykiams. Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis reiškia, kad darbuotojo kaltė žalos atlyginimo santykiuose yra preziumuojama, tačiau, kaip kiekviena prezumpcija, ji gali būti paneigta; įrodinėjimo našta tokioje byloje būtų paskirstyta atsakovui. Nesant tokios sutarties, ieškovas turėjo įrodinėti atsakovo kaltę dėl turto netekimo bendra tvarka (DK 253-254 str.). Kolegija sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės taip pat neįrodė. Ieškovas neįrodė, kad ieškovas turėjo lokalinį norminį aktą, įpareigojantį darbuotojus laikytis tam tikrų automobilių saugojimo taisyklių po darbo valandų, neįrodė, kad atsakovas pasirašytinai būtų supažindintas su tokiais lokaliniais darbdavio norminiais aktais, kad automobilis buvo paimtas atsakovo savavališkai. Nėra duomenų, kad tarp atsakovo veiksmų ir automobilio vagystės yra priežastinis ryšys, kad yra atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo ir pan. Taigi darytina išvada, kad priešingai, nei teigia apeliantas, DK 246 str. numatytos materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindai neįrodyti. Kolegija taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pavogtas automobilis nebuvo apdraustas kasko draudimu, automobilyje nebuvo įrengta signalizacija. Kolegijos vertinimu, ieškovas, pavogto automobilio savininkas, pažeidė bendrą prievolę elgtis apdairiai ir rūpestingai, o automobilio vagystės rizikos perkėlimas tik bendrovės darbuotojams nėra sąžiningas. Kolegija sprendžia, kad ieškovo nerūpestingumas turėjo įtakos žalos atsiradimui.

19Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 3. dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui A.Burinskui,... 4. atsakovui J.S., atsakovo atstovui D.Žebeliui,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Merseros... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 24 000 Lt... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.... 9. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-06-30 sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo ieškovo įmonėje taksi vairuotoju... 15. Apeliantas savo skunde nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė DK 245,... 16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 17. Kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be... 18. Byloje neįrodyta, kad ieškovas pasirašė su atsakovu visiškos materialinės... 19. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą palikti...