Byla e2S-1232-794/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams A. G., M. G., R. R., A. S., valstybės įmonei ,,Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Matininkai“, G. B. įmonei, sodų bendrijai ,,Ateitis“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų ir registravimo bei pastato registracijos panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. I. S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G., M. G., R. R., A. S., VĮ Registrų centrui, UAB Matininkai, G. B. įmonei, SB ,,Ateitis“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų ir registravimo bei pastato registracijos panaikinimo.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę per 14 dienų terminą patikslinti ieškinio reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės S. M. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo posėdžio metu žodine teismo nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutartimi nurodyti, kokius tiksliai ieškinio formos ir (ar) turinio trūkumus ieškovė privalo pašalinti, nors teismas pats parengiamojo posėdžio metu taip pat nutarė klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka dėl ieškinio trūkumų pašalinimo bei paskyrė kitą parengiamąjį posėdį.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. rašytine nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. kovo 17 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
  2. Teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo pastabas, jog buvo netinkamai įforminta nutartis dėl trūkumų šalinimo, nurodė ieškovei patikslinti ieškinyje reiškiamus reikalavimus, juos sukonkretinant ir pagrindžiant teisiniais argumentais (pateikiant vientisą patikslintą ieškinį).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. I. S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą, apribojama asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
    2. Apeliacinės instancijos teismas jau nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas jau konstatavo, kad yra pagrindas skundžiamą teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
    3. Nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pateikti ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio nebūtų galima nagrinėti teisme. Atsakovus atstovauja profesionalūs teisininkai, kurie turi įvertinti pateiktus įrodymus. Taip pat teismas pakankamai aiškiai nenurodo šalinamų trūkumų ir šalinimo būdų, todėl pažeidžia išaiškinimo pareigą.
    4. Pirmosios instancijos teismo nutartis registruotu paštu gauta 2017 m. kovo 16 d., o terminas nustatytas iki 2017 m. kovo 17 d., todėl ieškinio trūkumų šalinimui liko faktiškai tik viena diena.
    5. Reikalavimas priteisti materialinę ir moralinę žalą nesudaro pagrindinio ieškinio dalyko, tai antraeilis klausimas, kuris sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Tiksliai padarytos žalos negali įvertinti, nes tai padarys bylos nagrinėjimo metu.
  2. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo materialinę padėtį. Taip pat kartu prašė tenkinti atskirąjį skundą, kadangi tai atitiktų proceso greitumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliantė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo, kad yra pagrindas skundžiamą teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje nagrinėjamas apeliacijos objektas yra 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o šiuo atveju – 2017 m. kovo 7 d. nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai. Be to, Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo, ar parengiamo posėdžio metu teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, kadangi įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiko CPK nuostatų, t. y. nebuvo priimta rašytinė nutartis ir grąžino klausimą svarstyti iš naujo. Tai, jog apeliacinės instancijos teismas grąžino nagrinėti klausimą iš naujo, nereiškia, jog išnyko teismo nustatyti trūkumai ir bylą galima nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo pastabas, priėmė rašytinę nutartį, kuria įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus.
  4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Apeliantės teigimu teismas pakankamai aiškiai nenurodė nustatytų trūkumų ir jų šalinimo būdų. Iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamos dalies matyti, kad teismas įpareigojo ieškovę aiškiai suformuluoti bendrosios kompetencijos teismui teismingus reikalavimus, juos pagrįsti teisiniais argumentais vieningame procesiniame dokumente, kad atsakovai galėtų gintis nuo pareikštų reikalavimų. CPK imperatyviai nereglamentuoja, kaip surašyti ieškinį, t. y. ar kaip vientisą dokumentą, ar jis gali būti išskaidytas į atskiras dalis, papildytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju, vientisame dokumente išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškiau teismui bei bylos šalims suprantamas, išvengiama abejonių, kurias aplinkybes ieškovė palaiko ir prašo išnagrinėti, kurių – ne, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė teismui teikia paaiškinimus, papildymus, kuriuose kelia naujus prašymus, klausimus, reikalavimus, dėl ko tampa nebesuprantama, kokie ir kam keliami ieškovės reikalavimai, neįmanoma apibrėžti ieškinio ribų bei bylos nagrinėjimo dalyko. Pabrėžtina, kad ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuris preziumuojama, jog turėdamas teisininko kvalifikaciją, privalo išmanyti, kokie CPK keliami reikalavimai procesiniams dokumentams, kokia yra civilinio proceso eiga bei ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisininko kvalifikaciją, turėtų būti aiškios tokios sąvokos kaip ieškinio dalykas ir pagrindas, ir jų susisteminimas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neaiškiai ar nekonkrečiai nustatė šalintinus trūkumus bei jų pašalinimo būdą.
  5. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama CPK nustatyta tvarka paduodant ieškinį, kuri kartu yra priemonė civiliniam procesui pradėti. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovei aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nėra aišku koks yra ieškinio dalykas bei pagrindas. Pažymėtina, kad civilinis procesas turi vykti siekiant užtikrinti visų šalių interesų pusiausvyrą, t. y. negali būti teikiamas prioritetas tik ieškovui. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti (CPK 5, 7 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo vertintina kaip siekis užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti ieškovės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
  6. CPK įtvirtinta tik minimalų terminą, per kurį asmuo gali pašalinti teismo nustatytus trūkumus (ne mažiau kaip septynios dienos) (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2017 m. kovo 17 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Nutarties kopija ieškovei ir jos atstovui 2017 m. kovo 8 d. buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą bei registruotu paštu. Procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Laikoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis tiek ieškovei, tiek ieškovės atstovui advokatui A. T. buvo įteikta 2017 m. kovo 9 d. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo nustatytiems trūkumams ieškovė turėjo daugiau nei 7 dienas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atskirasis skundas teismui pateiktas 2017 m. kovo 8 d., todėl nėra abejonių, jog su teismo nutartimi ieškovė buvo susipažinusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nustatė per trumpą terminą ieškinio trūkumams šalinti.
  7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o 2017 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (2017 m. kovo 17 d.) yra pasibaigęs, nes buvo sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo klausimas, yra pagrindas nustatyti naują terminą 2017 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, šalis, vadovaudamasis koncentruotumo ir ekonomiško principais sprendžia, kad ieškovei nustatytinas terminas iki 2017 m. gruodžio 8 d. pašalinti 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Nustatyti ieškovei terminą iki 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai