Byla 2A-1367-104/2013
Dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo yra P. A.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Rentkara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-67/2012 pagal ieškovo UAB „Rentkara“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo yra P. A.).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Rentkara“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 27 423 Lt draudimo išmoką, 199,28 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2012 m. gruodžio 19 d. sudarė transporto priemonės Skoda SuperB valst. Nr. ( - ) Kasko draudimo sutartį. Ieškovas automobilį valdė panaudos sutarties pagrindu, automobilio savininkas yra P. A..

4Automobilis buvo išnuomotas asmeniui pateikusiam D. K. vardu išduotus asmens dokumentus, tačiau automobilio nustatytu terminu nebuvo grąžintas, o pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog ieškovui asmuo pateikė suklastotus dokumentus. Kadangi automobilis buvo apdraustas pas atsakovą, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, jog įvykis nedraudiminis.

5Ieškovas teigia, kad draudimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl nedraudiminiai įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamas prie sutarties prisijungusios šalies naudai, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – nutartis c.b. b. Nr. 3K-7-175/2003 ir Nr. 3K-3-152/2007, kuri jo manymu įrodo, jog atsakovas neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį, laikydamas jį nedraudiminiu įvykiu. Ieškovas atsakovą informavo, kad draudžiamoji transporto priemonė bus nuomojama, o atsakovas draudimo metu ieškovui patvirtino, jog draudimo apsauga nuo vagystės galios visa apimtimi, todėl ieškovas buvo įsitikinęs, kad draudžia automobilį nuo bet kokios vagystės.

6Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad ieškovas pasirašant sutartį patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis susipažino, jam buvo išduotas taisyklių egzempliorius. Atsakovas du kartus Draudimo taisyklėse nurodė, jog draudimo sutartimi nėra apdraudžiami atvejai dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Teigia, kad ši sąlyga draudėjui buvo tinkamai atskleista ir šalys dėl šios sąlygos aiškiai susitarė. Pažymi, jog ieškovo nurodyta teismų praktika šioje byloje negalima remtis, kadangi nesutampa nurodytose nutartyse išnagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės. Pabrėžia, kad dėl nuomai skirtų automobilių paskirties ir dažnos valdytojų kaitos didesnė ne tik automobilių praradimo, bet ir jų apgadinimo rizika, ši aplinkybė pažymėta ir draudimo liudijime, įrašant, kad automobilis skirtas nuomai, o atsakovas atsižvelgdamas į tai apskaičiuoja draudimo įmoka. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas kasacinį skundą byloje, kurioje faktinės aplinkybės tapačios nagrinėjamai bylai, nutartimi c.b. Nr. 3K-3-91/2011 nustatė, jog ginčo įvykis yra nedraudiminis.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad jog draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi.

8Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos draudimo sutarties dalimi esančių Taisyklių 3.1 punkte nustatyti atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais. Taisyklių 1.18 punkte apibūdintos vagystės ir plėšimo sąvokos, taip pat nustatyta, kokie atvejai draudžiamojo įvykio prasme nelaikytini vagyste ar plėšimu – pagal šias taisykles nedraudžiami atvejai dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Taigi, iš šios Taisyklių nuostatos aišku, kad draudikas draudžia visus apdraustos transporto priemonės vagystės ir plėšimo atvejus, išskyrus tokius transporto priemonės pasisavinimo atvejus, kai transporto priemonė pasisavinta paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su jos savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Tokia draudiko nuostata nedrausti aptartos automobilio praradimo rizikos yra pakartota taisyklių 4.2.1.6 punkte, kuriame aptarti nedraudžiamieji įvykiai.

9Teismas konstatavo, kad draudiko nuostata nedrausti transporto priemonės pasisavinimo atvejų, įvykdytų paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėto valdytojo žinia ir valia įgijo teisę naudotis apdrausta transporto priemone, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta tiek aptariant draudžiamuosius, tiek nedraudžiamuosius įvykius, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas 2012 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vitulas“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012, kurioje nagrinėjamos aplinkybės analogiškos nagrinėjamai bylai.

10Teismas taip pat nurodė, kad abi ginčo sutarties šalys yra verslininkai, jiems abiems yra keliami reikalavimai kaip verslininkams profesionalams – didesnis atidumas, rūpestingumas ir kt. Dėl to teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog jis negalėjo numatyti, kad draudimo sutartis neapims rizikos, kai automobilį pasisavina nuomininkas. Pasirašydamas sutartį prisijungimo būdu, tokio pobūdžio veikla užsiimantis verslininkas turi suvokti, jog dėl didesnės, negu nurodyta taisyklėse, draudimo apsaugos, turi būti susitarta individualiai. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, sutiko su draudimo taisyklėmis, todėl laikytina, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis. Kadangi ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis (gavo taisykles), su jomis sutiko, pasirašydamas sutartį, teismas padarė išvadą, jog ieškovui privalomos sutarties standartinės sąlygos (Lietuvos Respublikos CK 6.185 str. 2 d.).

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Rentkara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo išreikalauti iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00037-11 medžiagą ir ją prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo atskleistos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiamų klausimų tinkamam teisiniam įvertinimui atlikti. Pirma, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė turimus ir jam prieinamus dokumentus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00037-11 dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas). Ieškovo žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, jog apdraustos transporto priemonės SKODA SUPERB, valst. Nr. ( - ), vagystė buvo įvykdyta nenustatytam asmeniui išsinuomojus iš ieškovo minėtą transporto priemonę, pasinaudojant suklastotais, galimai neegzistuojančiam asmeniui priklausančiais dokumentais. Kadangi šioje civilinėje byloje ieškovas UAB „Rentkara" reikalavimus atsakovui UADB „Ergo Lietuva" kildina 2012 m. gruodžio 29 d. sudarytos draudimo sutarties pagrindu, o Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo bendrovėje apdrausto minėto automobilio vagystės, teismas, konstatuodamas ieškovo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, neišreikalavo ir nesirėmė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, turinčia itin svarbią reikšmę šioje civilinėje byloje. Antra, pirmosios instancijos teismas, prieš konstatuodamas ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, remiantis vien tik nuostata, jog transporto priemonė buvo prarasta su jos teisėto valdytojo žinia ir valia, t.y. automobilį ieškovas prarado išnuomojęs jį kitam asmeniui, pirmiausiai privalėjo aiškintis ieškovo tikrąją valią sudarant sandorį dėl apdrausto automobilio nuomos, savo iniciatyva identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Kaip jau minėta, sandoris, kuriuo ieškovas išnuomojo panaudos santykiais valdomą ir apdraustą transporto priemonę SKODA SUPERB, valst. Nr. ( - ), buvo sudarytas su galimai neegzistuojančiu subjektu D. K., t.y. buvo išnuomotas D. K. vardu prisistačiusiam ir D. K. neva tai priklausančius, suklastotus dokumentus pateikusiam asmeniui. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog pripažintina, jog sandoris pažeidžia nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teises ir įstatymo reglamentuotą teisingumo įgyvendinimą, tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atitinkamai, minėtas sandoris turi ieškovo valios trūkumų, todėl negali būti laikomas sudarytas laisva valia, teisiniam rezultatui pasiekti. Be to, sutartyje vien tik žodžio „išnuomoja" įrašymas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis. Trečia, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis. Draudimo sutartis turi būti įforminta draudėjui pasirašant ne tik draudimo polisą, bet ir draudimo taisykles, taip patvirtinant susipažinimą su jų nuostatomis, o taip pat draudikas turi pareigą visapusiškai išsamiai informuoti draudėją apie draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatas, galiojančias konkretaus objekto draudimo atveju. Šie veiksmai atlikti nebuvo. Darytina išvada, kad ieškovo parašas draudimo polise nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas ieškovą tinkamai supažindino su draudimo sutartimi, draudimo Taisyklių turiniu, paaiškino jų esmę, nedraudiminius atvejus.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006 yra išaiškinęs, jog jeigu supažindinimas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai. Šioje nutartyje taip pat nurodoma, jog juridinis asmuo (verslininkas), užsiimdamas komercine veikla, dažniau nei vartotojas sudaro sandorius, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinęs su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei vartotojui. Draudikui įrodžius, kad buvo atlikti veiksmai, pagal įstatymą numatyti supažindinimo pareigai atlikti, šalis, kuri teigia, kad nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties sąlygomis, turi įrodyti, kad supažindinimas nebuvo tinkamas. Aptariamu atveju apeliantas teigdamas, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, neginčija fakto, jog draudikas atliko įstatyme numatytus veiksmus, atitinkančius reikalavimus supažindinimui, t.y. neginčija fakto, kad draudėjui iki sutarties pasirašymo buvo įteikta draudimo taisyklių kopija. Kaip kad minėta aukščiau, draudėjo atstovas savo parašu patvirtino, kad su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir kad jam yra išduotas minėtų taisyklių egzempliorius. Apelianto argumentas, kad patvirtinant susipažinimą su draudimo taisyklėmis turi būti pasirašomas ne tik draudimo polisas, tačiau ir draudimo taisyklės, o taip pat draudikas turi pareigą visapusiškai išsamiai informuoti draudėją apie draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatas, galiojančias konkretaus objekto draudimo atveju, nepagrįstas atitinkamomis įstatymo nuostatomis, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Pažymi, kad draudimo taisyklių 3.1. punktas nurodo, jog transporto priemonių kasko draudimo draudžiamuoju įvykiu šių taisyklių prasme yra laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jeigu apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Vagystės bei plėšimo sąvoka yra apibrėžiama Draudimo taisyklių 1.18. p., tuo pačiu aiškiai nurodant, kad nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudžiamuoju įvykiu ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitu asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtu valdytoju žinia ir valia buvo įgiję teise naudotis apdrausta transporto priemone. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši nuostata Draudimo taisyklėse yra atkartota dar kartą - Draudimo taisyklių 4.2.1.6. p., apibrėžiant nedraudžiamuosius įvykius. Ši Draudimo taisyklių nuostata, išreiškianti draudiko valią nedrausti transporto priemonės pasisavinimo atvejų, įvykdytų paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėto valdytojo žinia ir valia įgijo teisę naudotis apdrausta transporto priemone, yra aiški, nedviprasmiška ir nekelianti abejonių. Taigi akivaizdu, kad draudikas, net du kartu Draudimo taisyklėse nurodydamas, jog draudimo sutartimi nėra apdraudžiami atvejai dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone, o vieną iš šių kartų - nedraudiminių įvykių sąraše, siekė itin atkreipti dėmesį i šia Draudimo sutarties nuostata ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, jog bet kuriuo atveju neprisiima aptartos draudžiamojo objekto - automobilio - praradimo rizikos. Pažymi, kad Draudimo sutartyje nedetalizuojama, kokiu būdu turi būti susiformavusi asmens, perduodančio transporto priemonę kitam asmeniui valdyti, valia dėl šios transporto priemonės perdavimo, t.y. draudimo sutarties prasme nėra svarbu, klaidinamai ši valia suformuota, ar ne. Draudimo sutarties prasme valia apibrėžta ir suprantama bendra prasme, t.y., kad transporto priemonė ne prievarta, o savo noru buvo perduota valdyti tam tikram asmeniui.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

15Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. gruodžio 28 d. sudarė Transporto priemonės draudimo sutartį Kasko, kurios objektas – automobilis Skoda SuperB. valst. Nr. ( - ). Sutarties draudimo laikotarpio pabaiga 2011 m. gruodžio 28 d. Draudimo sutarties sąlygos detalizuotos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 030. Ieškovas 2011 m. sausio 6 d. išnuomojo apdraustą automobilį asmeniui, prisistačiusiam D. K.. Automobilis nebuvo grąžintas ieškovui. Dėl sukčiavimo Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

16Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (redakcija, galiojusi šalių draudimo sutarties sudarymo metu) numato, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Atsakovas savo Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 30 (b.l. 35) , atitinkamai 1.18 bei 4.2.1.6. punktuose, bet ir pačiame transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0352632 (b.l. 35, 7) numatė, kad nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudžiamuoju įvykiu ir pagal šias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitu asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtu valdytoju žinia ir valia buvo įgiję teise naudotis apdrausta transporto priemone.

17Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai, nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Lietuvos Respublikos CK 6.1014 str. nurodo pagrindus, kuriems esant draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo. Įstatymas neriboja draudimo sutarties šalių teisių susitarti dėl nedraudiminių įvykių sąrašo.

18Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 851-0352632 (b. l. 7), tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties pagrindas (draudimo taisyklės) yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Draudimo sutartis turi būti įforminta draudėjui pasirašant ne tik draudimo polisą, bet ir draudimo taisykles. Net ir laikant, kad apeliantas turėjo pasirašyti transporto priemonių draudimo taisykles, atkreiptinas dėmesys, kad minėtame transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0352632 taip pat yra numatyta, kad transporto priemonių Kasko draudimas neapima žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad su tokias transporto priemonių taisyklių nuostatas ieškovas žinojo.

19Taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra verslininkai. Atsakovas – profesionalas draudimo santykių srityje, ieškovas – turi didelę patirtį teikdamas automobilių nuomos. Atsižvelgiant į tai, jiems abiems, kaip verslo profesionalams, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad draudiko nuostata nedrausti transporto priemonės pasisavinimo atvejų, įvykdytų paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėto valdytojo žinia ir valia įgijo teisę naudotis apdrausta transporto priemone, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta tiek aptariant draudžiamuosius, tiek nedraudžiamuosius įvykius, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui.

20Apeliacinio skundo argumentai, kad sandoris, kuriuo ieškovas išnuomojo apdraustą transporto priemonę SKODA SUPERB, buvo sudarytas su galimai neegzistuojančiu asmeniu D. K., todėl prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o dėl to yra niekinis ir negaliojantis, neturi teisinės reikšmės, nes byloje automobilio nuomos sutarties teisėtumas nebuvo nagrinėjamas. Ieškinys pareikštas draudimo sutarties pagrindu, o teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju svarbu, kad transporto priemonė gera valia perduota valdyti tam tikram asmeniui, o ne prievarta.

21Taip pat atmetamas apelianto prašymas išreikalauti iš Kauno rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00037-11 medžiagą ir ją prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos, nes apeliantas nenurodė, kokios aplinkybes ketina patvirtinti ar paneigti baudžiamosios bylos medžiaga. Jeigu apeliantas nori įrodyti asmens, kuriam buvo išnuomotas ginčo automobilis nusikalstomus veiksmus, tai teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamosios bylos išreikalavimas nebūtų teisiškai reikšmingas ir neįtakotų skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Kaip minėta, ieškinys pareikštas draudimo sutarties pagrindu.

22Apelianto nurodyta aplinkybė, kad automobilio nuomininkas pasinaudojo suklastotais dokumentais, neįtakuoja atsakovo, kaip draudiko, teisių ir pareigų.

23Taigi, priešingai, negu teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju buvo atskleistos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

24Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra privalomas apeliacinės instancijos teismui,

25Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra procesinio pagrindo.

26Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas nėra privalomas apeliacinės instancijos teismui, nenustačius aplinkybių, patvirtinančių žodinio proceso būtinybę.

27Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti ieškovo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Rentkara“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UADB... 4. Automobilis buvo išnuomotas asmeniui pateikusiam D. K. vardu išduotus asmens... 5. Ieškovas teigia, kad draudimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo... 6. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu... 8. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos draudimo sutarties dalimi esančių... 9. Teismas konstatavo, kad draudiko nuostata nedrausti transporto priemonės... 10. Teismas taip pat nurodė, kad abi ginčo sutarties šalys yra verslininkai,... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Rentkara“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. gruodžio 28... 16. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai... 17. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK)... 18. Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonių draudimo liudijimo Nr.... 19. Taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 20. Apeliacinio skundo argumentai, kad sandoris, kuriuo ieškovas išnuomojo... 21. Taip pat atmetamas apelianto prašymas išreikalauti iš Kauno rajono policijos... 22. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad automobilio nuomininkas pasinaudojo... 23. Taigi, priešingai, negu teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju buvo... 24. Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra privalomas... 25. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 26. Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas... 27. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti...