Byla 2S-692-372/2012
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nutarta netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K. ir V. A. K. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nutarta netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai L. K. ir V. A. K. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, prašydami, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikaite D. K. tvarką – leidžiant jiems matytis ir bendrauti su vaikaite Kauno m. VPK patalpose, dalyvaujant Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui kiekvieną pirmadienį nuo 15 iki 17 val. Nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes priešingu atveju bus pažeisti vaiko (ieškovų vaikaitės) ir ieškovų interesai, ir atsiras žala.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi prašymo netenkino. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai apskundė Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) 2012 m. birželio 12 d. raštą ar kad būtų pakeista jų bendravimo su vaikaite tvarka. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais ir jų pritaikymas faktiškai prilygtų bylos išsprendimui. Atkreipė dėmesį, kad teismui nepateikti išsamesni duomenys iš VTAS dėl nustatytos ieškovų bendravimo su vaikaite tvarkos. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą, be kita ko, vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekė išlaikyti ieškovų ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Skųsdami Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, apeliantai (ieškovai) L. K. ir V. A. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde iš esmės atkartojami ieškovų ieškinio teiginiai. Tvirtinama, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl VTAS 2012 m. birželio 12 d. rašto apskundimo tvarkos yra nepagrįsti. Pažymima, kad teisėja iki šiol nepareikalavo papildomų duomenų iš VTAS. Apeliantų vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti vaiko interesai.

8Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12Apeliantų (ieškovų) L. K. ir V. A. K. atskirasis skundas netenkintinas.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šio kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

14Teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas. Ieškovų prašymo turinys patvirtina, kad ieškovai iš esmės nesuformulavo argumentų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju taikymo būtinumą, o tik išreiškė savo nuomonę dėl jų ir jų vaikaitės interesų pažeidimo ir galimos žalos atsiradimo, šios nuomonės nepagrįsdami faktiniais duomenimis.

15Teismas, įvertinęs prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir bylos kategoriją, sprendžia, kad prioritetine tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi yra nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai ištirti ir visapusiškai įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių ėmimosi būtinumas.

16Pažymėtina, kad apeliantai skunde, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nepagrindė šių priemonių taikymo būtinumo ir neteigė, jog iškilo reali grėsmė vaiko ir apeliantų teisėms ir teisėtiems interesams, o hipotetiškai nurodė, kad vaikui bus sudarytos sąlygos, priešingos jo interesams. Apeliantai skunde nenurodė, kokios vaiko neturtinės teisės būtų pažeistos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir kokios vaiko raidai nepalankios sąlygos kelia / kels grėsmę vaikui, kenks jo interesams ir emocinei aplinkai.

17Teismas, įvertindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį ir ieškinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus (ieškinio reikalavimus), kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, yra išimtinė, ir ji turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kitokiais būdais negalima pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir išvengti neigiamų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas pasekmes (ekonomiškumo principą), kurios kiltų šalims ieškinio tenkinimo / atmetimo atveju, į tai, jog skunde apeliantai iš esmės nesuformulavo teisinių argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), ir šioje proceso stadijoje nesant objektyvių duomenų (specialistų išvadų apie vaiko psichologinę būklę, galimybių keisti nustatytą laikiną bendravimo su artimaisiais giminaičiais formą, duomenų, kad atsakovė nevykdo VTAS sprendimo dėl įpareigojimo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais nustatyta forma), kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

18Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų ieškinio reikalavimai bus galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl apeliantų skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo, jų teisių ir teisėtų interesų, vaiko prisirišimo prie apeliantų ir emocinio ryšio puoselėjimo.

19Teismo vertinimu, apeliantų skundo teiginiai, susiję su teisėjos, nagrinėjančios bylą, pareigomis, apeliantų teisių realizavimu, kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nėra šios bylos skundo dalyku, todėl teismas jų neanalizuoja. Teismas taip pat nelaiko būtinu pasisakyti dėl VTAS dokumentų apskundimo tvarkos, kadangi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi jau išsprendė bylos teismingumo klausimą.

20Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

22Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

23Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai L. K. ir V. A. K. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaite... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Skųsdami Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d.... 8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 10. teisiniai argumentai ir išvados... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Apeliantų (ieškovų) L. K. ir V. A. K. atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems... 14. Teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 15. Teismas, įvertinęs prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir bylos... 16. Pažymėtina, kad apeliantai skunde, prašydami panaikinti pirmosios... 17. Teismas, įvertindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų ieškinio reikalavimai bus... 19. Teismo vertinimu, apeliantų skundo teiginiai, susiję su teisėjos,... 20. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.... 21. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.... 22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti... 23. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 24. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti...