Byla A-756-1405-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei J. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl norminio savivaldybės administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje (toliau - ir pareiškėjas) prašė ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau - ir atsakovas) 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija; b. l. 12 - 20) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija; toliau – ir Nutarimas) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 17 punktui, o, pripažinus Nuostatų 21 punktą prieštaraujančiu CK 4.84 straipsnio 3 daliai ir Pavyzdinių nuostatų 17 punktui, Nuostatų 21 punktą panaikinti.

5Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, reglamentuoja CK 4.250 - 4.251 straipsniai, 4.84 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalies pagrindu patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai. Nuostatų 21 punkte numatyta, kad administruojamų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2002, Nr. 91-2832) nustatyta tvarka gali inicijuoti patalpų savininkų apklausą seniūnijos teritorijoje dėl administratoriaus pakeitimo. Naudos gavėjo ar kito suinteresuoto asmens teisė reikalauti pakeisti administratorių taip pat įtvirtinta CK 4.251 straipsnio 4 dalyje ir Pavyzdinių nuostatų 17 punkte, kuriuose nurodyta, jog administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ dalis visų patalpų savininkų. Nors teisės aktai leidžia skirti tą patį administratorių kelių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektams administruoti, tačiau Nuostatais negali būti paneigta ar apsunkinta bendrasavininkių teisė reikalauti pakeisti administratorių kitaip nei tai nustatyta įstatyme (CK 4.251 straipsnio 4 dalyje). Nuostatų 21 punkte įtvirtinta taisyklė, reikalaujanti Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti savininkų apklausą visoje seniūnijos teritorijoje, nepagrįstai apsunkina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės reikalauti pakeisti administratorių įgyvendinimą – konkretaus daugiabučio namo bendraturčiai turi organizuoti visos seniūnijos patalpų savininkų apklausą tam, kad galėtų realizuoti teisę reikalauti pakeisti tik jiems priklausančio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 36 - 46 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias tokios apklausos procedūrą, gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, apklausos rezultatai yra tik patariamojo pobūdžio, o galutinį sprendimą dėl atliktos apklausos rezultatų priima savivaldybės taryba. Taigi minėtose teisės normose neįtvirtintas Pavyzdinių nuostatų 17 punkte nurodytas imperatyvus reikalavimas pakeisti administratorių, surinkus reikiamą bendraturčių balsų skaičių. Pagal Nuostatų 21 punktą, pakeitus administratorių, būtų pakeistas visos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl tokiu būdu gali būti pažeistos kitų daugiabučių namų butų savininkų teisės.

6Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas ir jo įgalioti atstovai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 141 patvirtindama Kauno miesto gyvenamųjų namų priežiūros sistemos reorganizavimo programą, nurodė, kad administratoriai yra skiriami konkurso būdu, ir tuo buvo siekiama, jog administravimo funkcijas Kauno mieste atliktų įmonės, turinčios patirties šioje srityje. Taip yra lengviau kontroliuojamas visas administravimo priežiūros procesas, kuris susietas su administraciniu Kauno miesto teritorijos padalijimu. Administratoriai buvo skiriami konkurso tvarka kiekvienam administravimo vienetui. Nei CK, nei Nutarimas, nei Pavyzdiniai nuostatai tiesiogiai nereglamentuoja šiai administracinei bylai aktualaus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo konkrečiam daugiabučių namų skaičiui ir administratoriaus pakeitimo klausimų. CK 4.84 straipsnio 1 - 3 dalyse, kuriose reglamentuota mero ar jo įgalioto asmens kompetencija skirti administratorių, nenumatyta, jog jį skirti ar atleisti galima tik kiekvienam namui atskirai. Iš to seka išvada, kad įstatymų leidėjas paliko savivaldybei teisę spręsti visus su administravimo nustatymu susijusius klausimus. Vykdydama šią funkciją savivaldybės administracija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu viešojo administravimo efektyvumo principu, tuo pačiu įvertindama, jog skiriant administratorius pagal seniūnijų teritorijas, bus mažesnės administravimo paslaugų sąnaudos. Atsakovas ir jo įgalioti atstovai pripažįsta aplinkybę, kad remiantis Nuostatų 21 punktu, konkretaus daugiabučio namo butų (patalpų) savininkai negali pakeisti tik jiems priklausančio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Tuo pačiu pažymėjo, jog teisės aktai suteikia savininkams teisę įkurti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį, ir taip įgyvendinti savo teisę nutraukti sutartį su savivaldybės paskirtu administratoriumi.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 21 punkto nuostata „administruojamų patalpų savininkai Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka gali inicijuoti patalpų savininkų apklausą seniūnijos teritorijoje dėl administratoriaus pakeitimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktui, ir laikyti ją panaikinta.

10Išnagrinėjęs ir įvertinęs Nuostatų turinį, teismas nustatė, kad šis teisės aktas yra norminis administracinis aktas, įsigaliojęs 2009 m. gegužės 31 d., nes 2009 m. gegužės 30 d. buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.kaunas.lt. Teismas nustatė, kad Pavyzdinių nuostatų 17 punkte nurodyta, jog administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ dalis visų patalpų savininkų. Tuo tarpu atsakovo patvirtintų Nuostatų 21 punkte numatyta, kad administruojamų patalpų savininkai Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka gali inicijuoti patalpų savininkų apklausą seniūnijos teritorijoje dėl administratoriaus pakeitimo. Teismas nustatė, jog teisės aktuose reglamentuotas administravimo objektas gali būti tiek konkretaus daugiabučio namo, tiek kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Todėl savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu administratorius gali būti skiriamas administruoti vieno daugiabučio namo savininkų arba kelių daugiabučių namų savininkų bendro naudojimo objektams administruoti, o ne visos seniūnijos. Pavyzdinių nuostatų 17 punkte įtvirtinta konkretaus daugiabučio namo bendrasavininkių teisė reikalauti pakeisti administratorių, taip pat imperatyvus reikalavimas kompetentingai institucijai pakeisti administratorių esant daugiau kaip ½ dalies visų konkretaus daugiabučio namo patalpų savininkų raštiškam reikalavimui. Nuostatų 21 punktas administruojamų patalpų savininkams suteikia teisę inicijuoti patalpų savininkų apklausą seniūnijos teritorijoje dėl administratoriaus pakeitimo Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Šis imperatyvus reikalavimas nepagrįstai apsunkina asmenų teisių reikalauti pakeisti jiems priklausančių bendro naudojimo objektų administratorių įgyvendinimą, nes šiuo atveju nepakanka Pavyzdinių nuostatų 17 punkte nurodyto daugiau kaip pusės patalpų bendrasavininkių rašytinio reikalavimo. Be to, teismas konstatavo, kad nei Vietos savivaldos įstatymo 36 - 47 straipsniuose, nei Nuostatuose nėra įtvirtintas Pavyzdinių nuostatų 17 punkte nurodytas imperatyvas, esant daugiau kaip pusės patalpų bendrasavininkių rašytiniam reikalavimui, besąlygiškai pakeisti administratorių. Teismas padarė išvadą, jog Nuostatų 21 punkte įtvirtintas reguliavimas prieštarauja Pavyzdinių nuostatų 17 punkto nuostatoms, nes riboja konkretaus namo bendraturčių teisę pakeisti jų bendro naudojimo objektų administratorių. Teismas pabrėžė, jog konstatavus, kad Nuostatų 21 punktas prieštarauja Pavyzdinių nuostatų 17 punktui, nelieka pagrindo tirti, ar Nuostatų 21 punktas neprieštarauja CK 4.84 straipsnio 3 daliai.

11III.

12Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pat motyvais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino Nuostatų 21 punktą prieštaraujančiu Pavyzdinių nuostatų 17 punktui, tačiau Pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl tvirtinant Nuostatus buvo galima nuo jų nukrypti ir įrašyti Pavyzdinių nuostatų neatitinkančias, bet įstatymams bei kitiems teisės aktams neprieštaraujančias nuostatas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, byla išnagrinėta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, todėl panaikinti ar pakeisti šį sprendimą nėra pagrindo. Nurodė, kad apeliaciniame skunde neteisingai suformuluotas reikalavimas, nes apeliacinės instancijos teismo turėtų būti prašoma pripažinti Nuostatų 21 punktą teisėtu. Teigia, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ir pareiškėjo pozicija išlieka tokia pati, kuri buvo suformuluota anksčiau.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje prašė ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 21 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktui. Analizuojamas Nuostatų 21 punktas buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. A-788 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patirtinimo ir kai kurių Kauno miesto savivaldybės valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bendrosios nuosavybės administravimo klausimais pakeitimo“ pakeitimo“, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalimi (b. l. 11) ir paskelbtas 2009 m. gegužės 30 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 22 (b. l. 33) ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje www.kaunas.lt.

19Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą.

20Pareiškėjo prašomas ištirti teisės aktas nustato tam tikras elgesio taisykles individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl jis priskirtinas norminiam administraciniam aktui.

21Dėl reikalavimo ištirti Nuostatų 21 punkto atitikimą CK 4.84 straipsnio 3 daliai ir Pavyzdinių nuostatų 17 punktui.

22

23Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškime nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 21 punktas, kuriame numatyta, kad „Administruojamų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) nustatyta tvarka gali inicijuoti patalpų savininkų apklausą seniūnijos teritorijoje dėl administratoriaus pakeitimo“, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktui.

24Pareiškėjas kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipėsi ne individualią bylą nagrinėjantis teismas, o Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, todėl norminio administracinio akto teisėtumo bylos išsprendimas tiesiogiai nėra susijęs su individualių asmenų teisių gynimu.

25Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-4671 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. A-788 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patirtinimo ir kai kurių Kauno miesto savivaldybės valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bendrosios nuosavybės administravimo klausimais pakeitimo“ pakeitimo“ Nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, ir ginčijamas Nuostatų 21 punktas, kurio teisėtumą pareiškimu buvo prašoma patikrinti, buvo pakeistas (po pakeitimo tai nuostatų 29 punktas). Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. (prieš tai paminėto įsakymo 3 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 235 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šio nutarimo 7.23 punktu padaryti Pavyzdinių nuostatų 17 punkto pakeitimai įsigaliojo 2010 m. kovo 19 d. Taigi nagrinėjamu atveju yra pakeista tiek ginčijama norminio administracinio akto nuostata, tiek vieno iš teisės aktų, kurio teisiniam reguliavimui, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Nuostatų 17 punktas, teisinis reguliavimas.

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Ginčijamas norminis administracinis aktas yra panaikintas, o jo teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nėra būtinas siekiant administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas nurodo, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Todėl tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą (žr. 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-2/2007). Tokios pačios praktikos, aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pradėtos teisenos nutraukimą, laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

27Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumo bylos nutraukimas dėl šio norminio administracinio akto panaikinimo (pakeitimo) ar dėl įstatymo arba Vyriausybės norminio akto, kuriam galimai prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimo (pakeitimo), neužkerta kelio individualią bylą nagrinėjančiam administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui kreiptis į administracinį teismą ištirti nebegaliojančio (pakeisto) norminio administracinio akto teisėtumą ar jo atitiktį nebegaliojantiems aukštesnės teisinės galios aktams, jeigu tai yra būtina priimti byloje sprendimą.

28Remdamasi šiais argumentais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina, o administracinę bylą nutraukia.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti.

31Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 21 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktui, taip pat ginčijamo punkto panaikinimo.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje (toliau - ir... 5. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkų... 6. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su juo nesutinka, ir prašė... 7. Atsakovas ir jo įgalioti atstovai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 10. Išnagrinėjęs ir įvertinęs Nuostatų turinį, teismas nustatė, kad šis... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos... 13. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pat motyvais, kurie buvo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje prašė ištirti, ar Kauno... 19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2... 20. Pareiškėjo prašomas ištirti teisės aktas nustato tam tikras elgesio... 21. Dėl reikalavimo ištirti Nuostatų 21 punkto atitikimą CK 4.84 straipsnio... 22. ... 23. Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškime nurodyta, kad... 24. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio... 25. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 15 d.... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 27. Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumo bylos nutraukimas... 28. Remdamasi šiais argumentais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 31. Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės... 32. Nutartis neskundžiama....