Byla 2A-144/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Violetai Šulcytei, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui R. R., atsakovų A. B., R. B. atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geomatas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-204-258/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Geomatas“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, A. B., R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sutarties kainos nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarė L. M., Vilniaus miesto 17 notarų biuras.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia:

71) UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto, buto ( - ) įvertinimo ataskaitą;

82) 2007-02-26 parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr. (68)-24-04;

93) 2007-03-15 buto, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg.Nr. 2559, patvirtintą Vilniaus m. 17 notarų biure dalyje dėl kainos (2.1p.);

104) nustatyti buto, esančio ( - ) kainą 362900 Lt ir iš atsakovų R. B. ir A. B. priteisti solidariai 90596 Lt valstybei, pinigus pervedant į VSD sąskaitą.

11Ieškovas nurodė, kad VSD pareigūnui A. B., neturėjusiam gyvenamosios patalpos jo darbo vietoje, 1998-03-12 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26 pagrindu buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos 4 kambarių, 86,73 kv.m. bute, esančiame ( - ). 2001-09-28d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo pagrindu nuomininkui papildomai suteiktas 1 kambario 32,48 kv.m. tarnybines gyvenamosios patalpos, esančios ( - ). 2003 m. atlikus minėtų patalpų kapitalinį remontą, apjungiant ir perplanuojant du butus į vieną, 2003-12-03 aktu ( - ) buvo įregistruotos 118,85 kv.m. gyvenamosios patalpos. 2007-02-26 atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui nebebuvo poreikio turėti didelės apimties tarnybines gyvenamąsias patalpas, jų nebuvo numatyta panaudoti VSD pagrindinėms funkcijoms atlikti, nebuvo skiriama lėšų šio turto išlaikymui, 2007-02-26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu panaikintas valstybei nuosavybės teise priklausančios tarnybinės gyvenamosios patalpos statusas. Pagal UAB „Geomatas“ 2007-01-12 atliktą buto, esančio ( - ) įvertinimo ataskaitą 2007-03-05 VSD generalinio direktoriaus įsakymu paminėtas gyvenamąsias patalpas buvo leista parduoti A. B. už 144000 lt kainą, patvirtintą pagal 2007-02-26 parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr. (68)-24-04. Ieškovas nurodė, kad UAB „Geomatas“ konstatuodamas buto pardavimo kainą 144000 Lt ją apskaičiavo iš lyginamosios vertės metodu nustatytos buto vertės atimdamas privalomą darbų vertę, nustatytą pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną, kai turto vertinimo metodikoje nenustatytas toks turto (buto) vertinimo būdas. UAB „Geomatas“ atlikdamas buto įvertinimą 2007-01-11 konstatavo buto nusidėvėjimą, kai tuo tarpu Turto vertinimo metodikoje nėra numatytas toks turto vertinimo būdas, todėl ieškovo manymu, kad turto vertinimo ataskaita negali būti pagrįsta, sąlygojanti nepagrįstai mažą turto pardavimo kainą, todėl pripažintina negaliojanti. Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo vertinimą, šio nekilnojamojo turto vertė 2007 m. sausio 11 d. buvo 353000 Lt, t.y. ženkliai didesnė vertė nei ta, kurią nustatė UAB „Geomatas“, atlikęs minėto nekilnojamojo turto vertinimą. Ieškovas mano, kad atsakovas UAB „Geomatas“ atlikdamas ginčo buto įvertinimą pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau TVVPĮ ) 5 str. ir 7 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos turto vertinimo metodikos“ 23.4 p. reikalavimus. Minėtų aktų pažeidimai sąlygojo nepagrįstai mažos, nerealios 2007-03-05 pirkimo-pardavimo sutartyje kainos nustatymą. Atsakovams A. B. ir R. B. ginčo butas parduotas nepagrįstai pigiai, tai patvirtina byloje atlikta šio nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kuri nurodo, kad 5 kambarių buto (bendras plotas 118,85kv.m. unikalus ( - ), esančio ( - )) rinkos vertė 2007 m. sausio 11 d. buvo 362 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. ginčo bute atliktų statybos darbų vertė yra 128304 Lt, butas parduotas A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pripažinus negaliojančiais turto vertinimo ataskaitą, buto pirkimo-pardavimo, įkainojimo aktą, pripažinus negaliojančią buto pirkimo pardavimo sutartį dalyje dėl kainos (Sutarties 2.1 p.), nustatytina protingumo kriterijus atitinkanti 362900 Lt kaina, iš atsakovų A. B. ir R. B. solidariai priteistinas 90596 litų skirtumas tarp kainos, kurią A. B. sumokėjo prieš sudarant 2007-03-15 pirkimo-pardavimo sutartį ir ekspertizės metu nustatytos ginčo turto rinkos vertės 2007-01-11 dienai, atėmus 128304Lt. atsakovų išlaidas, turėtas dėl buto kapitalinio remonto metu atliktų statybos darbų.

12Atsakovas bankrutuojanti UAB „Geomatas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad negali būti tapatinama nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą ir individualų turto vertinimą atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Mano, kad ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, jog ginčijama turto vertinimo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (TVVPĮ) , prieštaravo TVVPĮ 5 ir 7 straipsnių nuostatoms.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad įprastos komercinės praktikos būdu 2006 m. gruodžio 20 d. pasirinktos UAB „Geomatas“ parengtos Turto vertės pažymos išvada, jog ginčo nekilnojamojo turto nustatyta rinkos verte 144000 Lt nebuvo pagrindo abejoti, nes ginčo butas buvo išnuomotas, nuomininko sąskaita buvo atliktas kapitalinis remontas, todėl įvertinant nuomojamą patalpą nuomininkų objekto pagerinimui įdėtos asmeninės lėšos didino bendrą turto vertę, į ką visiškai nebuvo atsižvelgta ekspertės A. K. pateiktoje išvadoje, kuria remiantis yra grindžiamas ieškovo patikslintas ieškinys. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

14Atsakovai A. B., R. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinyje nurodyti tik bendro pobūdžio samprotavimai, nenurodyta konkreti imperatyvi norma, kuri būtų pažeista sudarant ginčijamą sandorį.

15Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

16Tretysis asmuo notarė L. M. nurodė, kad sandorio kainos nustatymas nėra priskirtas notaro kompetencijai. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, kad sąvokos „turto vertė“ ir „sandorio kaina“ nėra identiškos, todėl notarės nuomone ieškinyje nurodyti sandorio iš dalies negaliojimo pagrindai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl sandorio kainos.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia UAB „Geomatas“ buto, esančio ( - ) 2006 m. įvertinimo ataskaitą ir kitą ieškinio dalį atmetė. Į bankrutuojančios UAB „Geomatas“ kreditorių sąrašą įtraukė valstybę su 3186 Lt ekspertizės išlaidų ir 96 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog minėtos gyvenamosios patalpos, atsakovui A. B. nuo 1998-03-12 buvo išnuomotos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu. Gyvenamosioms patalpoms panaikinus tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą gyvenamosios patalpos nuomos santykiai tarp patalpų savininko ir nuomininko tęsiasi tomis pačiomis sąlygomis. Teismas vertindamas nurodytas aplinkybes priėjo išvados, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos, jei jos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise ir dėl jų yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, tokios patalpos pagal Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą gali būti privatizuojamos tik su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nekomercinėmis sąlygomis arba komercinėmis sąlygomis, jeigu tokios gyvenamosios patalpos yra atlaisvintos, be nuomininkų. Šiuo atveju, jei nuosavybės teisės nepageidauja įgyti pats tokių patalpų nuomininkas, nuomos teisiniai santykiai tęsiasi perėmus patalpas kitam subjektui, kuriam yra privalomos nuomos sutarties sąlygos, nebent sutarties šalių sutarimu jos būtų pakeistos.

191998 m. kovo 12 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26 pakeitimo protokolas Nr.2 patvirtina faktą, jog papildytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4 p. buvo nustatyta, kad nuomininkas, gavęs nuomotojo raštišką sutikimą, turi teisę daryti kapitalinį išsinuomoto turto remontą. Nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą ir savo sąskaita atlikęs išsinuomoto turto kapitalinį remontą, turi teisę reikalauti iš nuomotojo atlyginti kapitalinio remonto kainą. 2003-09-22 išduotas statybos leidimas butų apjungimui, UAB „Archinova“ paruoštas pastato ( - ) apjungimui ir perplanavimui projektas, 2003-12-03 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, panaudotų buto pagerinimui nuomotojo išlaidų pažyma (T1, b.l.58) patvirtina faktą, jog nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą savo sąskaita atliko išsinuomoto turto kapitalinį remontą, todėl įgijo teisę reikalauti iš nuomotojo atlyginti kapitalinio remonto kainą.

20Teismas nurodė, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Teismas vertindamas UAB „Geomatas“ atliktą ginčo buto, vertinimą pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto metodu objekto vertę apskaičiavo remdamasis į rinkoje buvusią komercinę 1400 Lt mėnesine nuomos mokesčio suma, tačiau byloje esantys duomenys tvirtina faktą, jog šio buto nuomotojo nustatyta ir nuomininko mokama nuomos mokesčio suma buvo 1,10 Lt už 1 kv.m. bendro ploto neskaitant komunalinių mokesčių. Teismas vertindamas nurodytas aplinkybes atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai, įgiję tam tikras garantijas pagal teisės normas, kurios galiojo nuomos sutarties sudarymo momentu, šių garantijų nepraranda vėliau, pasikeitus teisiniam reguliavimui. Teismas priėjo išvados, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo vertinimo metodu UAB „Geomatas“ apskaičiuodamas paminėto buto vertę, galimų įplaukų duomenis panaudojo nepagrįstai. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad buto nuomininkas A. B. savo lėšomis teisėtai 2003 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atliko buto kapitalinį remontą, nuomojamos patalpos buvo pagerintos į jas investavus 69850 Lt sumą, todėl atsakovas UAB „Geomatas“ 2007 m. atlikdamas tokio buto vertės nustatymą turėjo pareigą nustatyti šio turto vertės padidėjimą procentais dėl šiam objektui (butui) pagerinti padarytų išlaidų. Be to atsakovas UAB „Geomatas“ atlikdamas vertinamo turto vertės paskaičiavimą lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu turėjo pareigą vertinti panašaus turto pirkimo-pardavimo su nuomos teise sandorių palyginimą. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog buto rinkos kaina su nuomos teise ir neapsunkinto nuomininkais buto pardavimo vertė buvo ir yra vienoda. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, jog UAB „Geomatas“ atlikta ginčo buto, ataskaita pripažintina nepagrįsta. 118,85kv.m. bendro ploto buto, esančio ( - ) pardavimo kaina 144000Lt. buvo nustatyta remiantis UAB „Geomatas“ 2006 m.gruodžio mėn. sudaryta turto vertinimo ataskaita. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto vertės skaičiavimo suvestinėje nurodytos tik komercinės butų pardavimo kainos ir lyginamosios vertės metodu nėra nurodyta nei vienas panašus nekilnojamojo turto su nuomos teise sandoris, teismas neturi teisinio pagrindo šia išvados dalimi remtis, nes ji nustatė tikėtiną komercinę 362900 Lt rinkos vertę. Ekspertė nenustatė nuomininko atlikto kapitalinio remonto indėlio į bendrą turto vertę, tačiau teismas atsižvelgdamas į pakartotinės ekspertizės akto išvadas, kad ginčo buto, 2003 m. atlikto kapitalinio remonto vertė sudaro 137468Lt, vertindamas aplinkybę, kad atsakovai papildomai už perkamą nuomojamą butą sumokėjo 144000Lt, kas sudaro bendrą 281468 Lt sumą už 118,85 kv. m. gyvenamąsias patalpas, neturi pagrindo pripažinti, jog nuomininkams parduotos gyvenamosios patalpos, kurių 1kv.m. kaina atitinka 2368,26Lt. nelaikytina protingumo kriterijų neatitinkančia kaina.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

221) Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje, kuria nebuvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-02-01 ieškinys Nr. 13.9-1. ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

231. Teismas sprendime nepasisakė, kokiais teisės aktais vadovaujantis padarė išvadą, jog ginčo patalpos atsakovams turėjo būti parduotos nekomercinėmis sąlygomis.

242. Vilniaus apygardos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai vertino ir byloje surinktus įrodymus, t.y. nepagrįstai atmetė byloje atliktos 2008-09-23 ekspertizės akto Nr. 5/1595 (Vil):()8 išvadas dėl ginčo buto rinkos vertės 2007 m. sausio 11 dienai, konstatuodamas, kad ekspertizės metu nustatyta tikėtina komercinė 362900 Lt rinkos vertė. Tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

253. Teismas nenurodė kokiu įstatymu vadovaudamasis padarė išvadą, jog byloje paskirtos ekspertizės metu turėjo būti nustatyta nekomercinė ginčo patalpų rinkos vertė. Teismas vadovavosi argumentais, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo, TVVPĮ ir Aprašo nuostatoms, taip pažeidė CPK 185 straipsnį.

262) Apeliaciniu skundu atsakovo BUAB „Geomatas“ administratoriaus UAB Renavita“ įgaliotas asmuo R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis LR Seimo Audito komitetą bei turto vertintoją A. P. B.. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

271. Nei ieškovas, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepateikė motyvų, dėl kurių UAB „Geomatas“ atlikta ginčo buto turto vertininio ataskaita neatitinka TVVPĮ 5 str. ir 7 str. bei Turto vertinimo metodikos, reikalavimų.

282. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo butas buvo parduotas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, o ne kaip turtas, kuris tuo metu buvo pardavinėjamas atviroje rinkoje. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamos ištraukos iš darbo grupės Lietuvos Respublikos teismams priklausančių butų fondo tolimesnei tvarkymo praktikai suvienodinti ataskaitos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Teismų tarybos 2004-04-02 nutarimu Nr. 206. bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005 metų finansinio audito išvados.

293. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis LR Seimo Audito komiteto ir turto vertintojo A. B..

304. 2008-09-23 ekspertizės akte Nr. 5/1595(Vil);08 yra neatitikimų tiek TVVPĮ, tiek ir Turto vertinimo metodikos nuostatoms.

31Atsiliepime į BUAB „Geomatas“ apeliacinį skundą (T3 b.l. 174) atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, kad sutinka su skunde nurodytu argumentu, jog turto vertinimo ataskaita atitinkanti jai keliamus reikalavimus yra laikytina teisinga ir tuo pačiu teisėta, iki kol nebus motyvuotai paneigta, kokių reikalavimų tokia ataskaita neatitinka. Kadangi Vilniaus apygardos teismas nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje, neatitinka turto vertinimo ataskaita, Vilniaus apygardos teismo sprendimas dalyje, kurioje turto vertinimo ataskaita yra pripažinta negaliojančia, yra naikintinas.

32Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodė, kad iš esmės palaiko Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą, dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą, patenkinant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, o atsakovo BUAB „Geomatas“ apeliacinį skundą atmesti.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl UAB „Geomatas“ ginčo buto, turto vertinimo atskaitos pripažinimo negaliojančia. Ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2010-03-30 sprendimą ir pripažindamas negaliojančia UAB „Geomatas“ atliktą ginčo buto vertinimo ataskaitą tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Prokuroro nuomone UAB „Geomatas“ atlikdamas ginčo buto vertinimą dirbtinai sumažino parduodamo turto vertę ir tokiu būdu pažeidė TVVPĮ 6 str., ir 12 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos turto vertinimo metodikos 9 p. ir 23.4. p. reikalavimus. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad buto vertės nustatymui turėjo įtakos tai, kad ginčo butas buvo parduodamas kaip tarnybinis butas, apsunkintas nuomininkais, o ne kaip atviroje rinkoje egzistuojantis turtas.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliaciniai skundai netenkintini.

36Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia UAB „Geomatas“ buto, esančio ( - ), 2006 m. įvertinimo ataskaitą ir kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo padavė tiek ieškovas, prašydamas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinys bei priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, tiek atsakovas BUAB „Geomatas“, kuris apeliaciniu skundu prašo panaikinti minėtą apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 33 straipsniu, VSD pareigūnui A. B., neturinčiam gyvenamosios patalpos jo tarnybos vietoje, 1998 m. kovo 12 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26 pagrindu buvo suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos 4 kambarių, butas (86,73 kv.m.), esantis ( - ). 1998 m. kovo 12 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26 pakeitimo protokolu 2001 m. rugsėjo 28 d. buvo susitarta pakeisti minėtos nuomos sutarties įvadinę dalį ir nuomininkui papildomai suteikta 1 kambario 32,48 kv.m. tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Papildytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas, gavęs nuomotojo raštišką sutikimą, turi teisę daryti kapitalinį išsinuomoto turto remontą. Nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą ir savo sąskaita atlikęs išsinuomoto turto kapitalinį remontą, turi teisę reikalauti iš nuomotojo atlyginti kapitalinio remonto kainą. 2003 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas statybos leidimas butų apjungimui, UAB „Archinova“ paruoštas pastato ( - ) apjungimui ir perplanavimui projektas, 2003 m. gruodžio 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, panaudotų buto pagerinimui nuomotojo A. B. išlaidų pažyma, kas patvirtina faktą, jog nuomininkas, gavęs nuomotojo sutikimą savo sąskaita atliko išsinuomoto turto kapitalinį remontą, todėl įgijo teisę reikalauti iš nuomotojo atlyginti kapitalinio remonto kainą. Atlikus minėtų patalpų kapitalinį remontą, apjungiant ir perplanuojant du butus į vieną, 2003 m. gruodžio 3 d. aktu ( - ), buvo įregistruotos 118,85 kv.m. gyvenamosios patalpos.

382007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos“, vadovaujantis CK 6.618 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į nuomininko prašymą dėl tarnybinio buto pirkimo, pateiktą laikantis tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo III dalies 13 punktu, panaikintas minėtų valstybei nuosavybės teise priklausančių ir VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) tarnybinis statusas ir jos išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13 ir 14 punktais, 2007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos“ bei atsižvelgdamas į nuomininko A. B. 2007 m. vasario 21 d. prašymą „Dėl tarnybinio buto pirkimo“, 2007 m. kovo 5 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-18 „Dėl VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų leidimo parduoti nuomininkui“ gyvenamąsias patalpas - 5 kambarių butą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 44/90900), bendras plotas 118,85, esantį ( - ), buvo leista parduoti VSD pareigūnui A. B. už 144000 Lt kainą pagal 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr. (68)-24-04.

40Penkių kambarių, 118,85 kv. m. ploto buto, esančio ( - ), pardavimo kaina – 144000 Lt buvo nustatyta remiantis UAB „Geomatas“ 2006 m. gruodžio 1 d. turto vertinimo sutarties Nr. (70)-33-112, sudarytos tarp UAB „Geomatas“ ir VSD, pagrindu atlikta šio nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita.

412007 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama VSD ir A. B. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2559, patvirtintą Vilniaus miesto 17 notarų biuro notarės L. M.. Pagal šią sutartį Lietuvos Respublika, atstovaujama VSD pardavė, o A. B. nusipirko butą, turintį 118,85 kv. m. bendro ploto, esantį ( - ). Šios sutarties 2.1. punkte numatyta, kad butas parduodamas už 144000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pavedimu į pardavėjo, LR valstybės saugumo departamento sąskaitą. Taigi, butas buvo parduotas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos.

42Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė siekiant išsiaiškinti valstybei priklausančio turto parduodamo nustatyta tvarka turto nuomininkams, taip pat ginčo bute atlikto kapitalinio remonto indėlį. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte ekspertė nurodė, kad atsižvelgiant į turto rinkos vertei įtakos turinčius faktorius, daro išvadą, jog 5 kambarių buto (118,85 kv.m.), esančio ( - ), rinkos vertė 2007 m. sausio 11 d. yra 362900 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę tam, kad išsiaiškinti kokia ginčo buto 2003 metais atlikto kapitalinio remonto vertė. Teismo ekspertizės akte, ekspertas nurodė, kad ginčo buto 2003 metais atlikto kapitalinio remonto vertė yra 137468 Lt.

43Pateiktas į bylą VĮ Registrų centro 2007 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. IN (5.1.15.)-43939 patvirtina, kad pagal VĮ Registrų centras atliktą vertinimą nurodyto nekilnojamojo turto vertė 2007 m. sausio 11 d. buvo 353000 Lt, t.y. ženkliai didesnė už vertę, kurią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatė UAB „Geomatas“, atlikęs minėto nekilnojamojo turto vertinimą.

44VĮ Registrų centras, atsakydamas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros paklausimus dėl UAB „Geomatas“ atliktų turto įvertinimo ataskaitų atitikimo teisės aktų reikalavimams, 2007 m. birželio 26 d. rašte Nr. (1.3971130)s-3863 nurodė, kad UAB „Geomatas“ turto vertintojai ir vertinimo atsakovai vadovavosi senesne vidutinių rinkos verčių nustatymo informacija ir nesinaudojo vertinimo datos rinkos bei vidutinės rinkos vertės nustatymo informacija, kad turto įvertinimo ataskaitose daug nenuoseklumų, informacijos prieštaravimų, kad lyginamosios vertės metodo taikymas ir numatomo remonto kaštų atėmimo iš gautos vertės pagrįstumas bei išvados apie vertę formulavimas pagal „atkoreguotą buto vertę“ (cituojama iš ataskaitų teksto) yra abejotinas.

45Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliaus - TVVPĮ) nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.

46TVVPĮ 5 straipsnyje apibrėžti turto vertinimo atvejai, vienas iš jų, tai turto vertinimas, kai keičiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais turto vertinimas yra privalomas ir atliekamas šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais metodais. Išimtiniais atvejais Vyriausybė gali nustatyti ir kitokius vertinimo metodus. TVVPĮ 7 straipsnyje numatyti šie turto vertinimo metodai arba jų deriniai: 1) lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas (toliau - lyginamosios vertės metodas), kurio esmė yra palyginimas, t, y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; 2) atkuriamosios vertės (kaštų) metodas (toliau - atkuriamosios vertės metodas), kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; 3) naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas (toliau - naudojimo pajamų vertės metodas), kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje; 4) ypatingosios vertės metodas - unikalioms meno ir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams, įvairioms kolekcijoms įvertinti (vertinama pagal specialias šio turto vertinimo technologijas); 5) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti ir tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai. TVVPĮ 6 straipsnyje, apibrėžiančio turto vertės nustatymo principus, 2 dalyje numatyta, kad turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų. TVVPĮ 12 straipsnis numato, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą.

47UAB „Geomatas“ atlikdamas buto, esančio ( - ), įvertinimą 2007 metų sausio mėnesiui konstatavo buto fizinį pašalinamą nusidėvėjimą, t.y. būtiną buto remontą ir šio buto pardavimo kainą - 144000 Lt apskaičiavo iš lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatytos buto vertės atimdamas privalomą remonto darbų vertę, nustatytą pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną. Nei TVVPĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje nėra numatytas toks nekilnojamojo turto (buto) vertinimo būdas. Tokiu būdu, UAB „Geomatas“ atlikdamas buto ( - ), įvertinimą pažeidė TVVPĮ 5 ir 7 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos Turto vertinimo metodikos 23.4. punkto reikalavimus. Todėl UAB „Geomatas“ buto ( - ), įvertinimo ataskaita negali būti laikoma pagrįsta, atitinkančia TVVPĮ 23, 24 straipsnių, kitų teisės aktų reikalavimus, todėl ji pripažintina negaliojančia.

48Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Geomatas“ atlikdamas ginčo buto vertinimą sumažino parduodamo turto vertę ir tokiu būdu pažeidė TVVPĮ 6 ir 12 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos Turto vertinimo melodikos 9. ir 23.4. punktų reikalavimus. TVVPĮ 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato pareigą turto vertintojui vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, todėl šios metodikos pažeidimas vertintinas kaip įstatymo imperatyvios normos, nustatančios prievolę vadovautis tokia metodika, pažeidimas.

49Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su UAB „Geomatas“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nei ieškovas, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepateikė motyvų, dėl kurių UAB „Geomatas“ atlikta ginčo buto turto vertininio ataskaita neatitinka TVVPĮ 5 str. ir 7 str. bei Turto vertinimo metodikos, reikalavimų.

50Teisėjų kolegija negali sutikti su BUAB „Geomatas“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas neatsižvelgė, jog ginčo butas buvo parduotas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, o ne kaip turtas, kuris tuo metu buvo pardavinėjamas atviroje rinkoje.

51Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (bylai aktuali šio įstatymo 2005 m. liepos 21 d. redakcija) IV skirsnio „Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų, patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis“ 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal TVVPĮ, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šio įstatymo nuostatas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo sukonkretina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintas Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašas. Aprašo III skyriuje „Gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių pardavimas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalį“, 13.4.1. punkte numatyta, kad parduodamos gyvenamosios patalpos ir (ar) jų priklausiniai įkainojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtinta Turto vertinimo metodika. Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos jų nuomininkams tik už kainą, kuri turėjo būti apskaičiuota įvertinus patalpas pagal TVVPĮ reikalavimus. Paminėtų teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos nustatymui.

52Teisėjų kolegija nesutinka su BUAB „Geomatas“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės nepagrįstumo ir neteisėtumo, t.y., kad 2008-09-23 ekspertizės akte Nr. 5/1595(Vil);08 yra neatitikimų tiek TVVPĮ, tiek ir Turto vertinimo metodikos nuostatoms. Pažymėtina, kad skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas, tačiau toks akivaizdus turto vertės skirtumas, objektyviai negali būti paaiškinamas. Nėra pagrindo abejoti atlikta ekspertize, nes ją atliko į teismo ekspertų sąrašus įrašytas ekspertas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas BUAB „Geomatas“ įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą, nepateikė. Tokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti byloje atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės aktu nepateikta į bylą ir su apeliaciniu skundu.

53Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis LR Seimo Audito komiteto ir turto vertintojo A. B..

54Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2007 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S-2007-4366 prokuratūroje gautas komiteto 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 7, kurio 1 punkte buvo nuspręsta komiteto turimus duomenis dėl valstybei priklausančių ir Valstybės saugumo departamento patikėjimo teise valdytų ar valdomų tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo bei leidimo jas išsipirkti nuomininkams perduoti Generalinei prokuratūrai, buvo tik pagrindas pradėti tyrimą dėl viešojo intereso, o ne pagrindas prokuroro ieškiniui teisme pareikšti. Tik atlikęs tyrimą ir nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimus atsakovui A. B. įgyjant ginčo butą, prokuroras ieškiniu gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatas prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio turinys bei ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra grindžiami Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 7, todėl nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo šį dokumentą pateikti kaip procesinio dokumento priedą (CPK 114 str., 135 str. 2 d.). Šios bylos išsprendimas negali turėti jokios įtakos Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto teisėms ir pareigoms, todėl jokio pagrindo nebuvo ir nėra pastarojo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

55Pagal TVVPĮ 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, atsako turtą vertinanti įmonė, kuriai pagal įstatymo nuostatas ir kyla pareiga atlyginti užsakovui žalą, kilusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų. TVVPĮ 14 straipsnyje numatyta, kad atlyginusi žalą, turtą vertinanti įmonė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kitus darbuotojus, kurie privalo atlyginti įmonei žalą įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, ginčo atveju už buto, esančio ( - ), vertės nustatymo teisingumą atsakingas UAB „Geomatas“. Apelianto argumentai dėl turto vertintojo A. B. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje atmestini kaip nepagrįsti, nes šioje byloje UAB „Geomatas“ nėra keliami turtiniai reikalavimai, ir ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo.

56Apeliaciniame skunde ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė, kokiais teisės aktais vadovaujantis padarė išvadą, jog ginčo patalpos atsakovams turėjo būti parduotos nekomercinėmis sąlygomis.

57Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendinius, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodyti galimi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimo būdai, vienas iš kurių - valstybinio turto perdavimas šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Šio įstatymo 81 straipsnis nustato pagrindinius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus - valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis šių pagrindinių principų: 1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tai reiškia, kad valstybės turtui taikomas specialus teisinis režimas.

58Tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimas jų nuomininkams (tame tarpe ir parduodamo turto kainos nustatymas) vykdomas pagal minėtas imperatyvias teisės normas, kurių laikymasis yra viešojo intereso objektas, t.y. valstybei priklausančios tarnybinės gyvenamosios patalpos jų nuomininkams nuosavybėn gali būti perleidžiamos tik įstatymų nustatytais būdais ir tvarka. Valstybė, parduodama tarnybines gyvenamąsias patalpas jų nuomininkams, siekia gauti artimą rinkos kainai pardavimo kainą. Pagal pateiktą į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. gegužės 22 d. išrašą buto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - )), kurio bendras plotas 118,85 kv.m., esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė buvo 306000 Lt. Pagal į bylą pateiktą VĮ Registrų centro 2007 m. birželio 29 d. raštą „Dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą“ ginčo buto 2006 m. gruodžio 1 d. vidutinė rinkos vertė buvo 353000 Lt, o mokestinė vertė 352677 Lt. Kaip jau buvo minėta 2008 m. birželio 17 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad ginčo buto rinkos vertė 2007 m. sausio 11 d. yra 362900 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrus pakartotinę ekspertizę buvo nustatyta, kad ginčo buto 2003 metais atlikto kapitalinio remonto vertė yra 137468 Lt. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas A. B. valstybei už ginčo butą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 144000 Lt bei turėjo 137468 Lt išlaidų atlikdamas kapitalinį buto remontą, kas reiškia, kad iš viso už butą sumokėjo 281468 Lt.

59Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai vertino ir byloje surinktus įrodymus, t.y. nepagrįstai atmetė byloje atliktos 2008-09-23 ekspertizės akto išvadas dėl ginčo buto rinkos vertės 2007 m. sausio 11 dienai, konstatuodamas, kad ekspertizės metu nustatyta tikėtina komercinė 362900 Lt rinkos vertė.

60Pagal 2008-09-23 ekspertizės aktą minėto buto 2007 m. sausio 11 d. tikėtina rinkos vertė buvo nurodyta 362900 Lt. Pažymėtina, kad skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas. Pateikti į bylą ekspertizės aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad UAB „Geomatas“ buto įvertinimo ataskaita nustatyta buto 144000 Lt kaina žymiai mažesnė ir neatitiko parduodamo buto vidutinės rinkos kainos. Tačiau atsižvelgtina, kad pakartotinės ekspertizės metu buvo išsiaiškinta kokia ginčo buto 2003 metais atlikto kapitalinio remonto vertė, todėl įvertinus kapitalinio remonto išlaidas, kurias patyrė atsakovas, bei jau sumokėtą 144000 Lt sumą laikytina, kad A. B. už ginčo butą sumokėjo artimą rinkos vertei sumą, t.y. 281468 Lt.

61Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo, todėl šalims yra ribojamas sutarčių laisvės principas, tai reiškia, kad jos gali susitarti tik dėl paties turto pirkimo – pardavimo. Taigi pačios šalys negali nustatyti kainos, nes pardavėjui privalomai nustatoma pareiga įvertinti parduodamą turtą ne kokiu nors kitu būdu, o pagal TVVPĮ, Aprašo nuostatas bei parduoti turtą būtent pagal įvertinimo metu nustatytą kainą.

62Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas, bei į tai, kad atsakovo A. B. sumokėta suma už ginčo butą yra artima rinkos kainai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su... 7. 1) UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto, buto ( - ) įvertinimo ataskaitą;... 8. 2) 2007-02-26 parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr.... 9. 3) 2007-03-15 buto, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio... 10. 4) nustatyti buto, esančio ( - ) kainą 362900 Lt ir iš atsakovų R. B. ir A.... 11. Ieškovas nurodė, kad VSD pareigūnui A. B., neturėjusiam gyvenamosios... 12. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Geomatas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė,... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su ieškiniu... 14. Atsakovai A. B., R. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinyje nurodyti... 15. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 16. Tretysis asmuo notarė L. M. nurodė, kad sandorio kainos nustatymas nėra... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 19. 1998 m. kovo 12 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 26... 20. Teismas nurodė, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. 1) Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras... 23. 1. Teismas sprendime nepasisakė, kokiais teisės aktais vadovaujantis padarė... 24. 2. Vilniaus apygardos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai... 25. 3. Teismas nenurodė kokiu įstatymu vadovaudamasis padarė išvadą, jog... 26. 2) Apeliaciniu skundu atsakovo BUAB „Geomatas“ administratoriaus UAB... 27. 1. Nei ieškovas, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepateikė... 28. 2. Teismas neatsižvelgė, kad ginčo butas buvo parduotas kaip tarnybinės... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą... 30. 4. 2008-09-23 ekspertizės akte Nr. 5/1595(Vil);08 yra neatitikimų tiek... 31. Atsiliepime į BUAB „Geomatas“ apeliacinį skundą (T3 b.l. 174) atsakovas... 32. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos valstybė,... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 36. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d.... 37. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 38. 2007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar... 40. Penkių kambarių, 118,85 kv. m. ploto buto, esančio ( - ), pardavimo kaina... 41. 2007 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama VSD ir A. B. sudarė buto... 42. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 17... 43. Pateiktas į bylą VĮ Registrų centro 2007 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. IN... 44. VĮ Registrų centras, atsakydamas į Lietuvos Respublikos generalinės... 45. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliaus -... 46. TVVPĮ 5 straipsnyje apibrėžti turto vertinimo atvejai, vienas iš jų, tai... 47. UAB „Geomatas“ atlikdamas buto, esančio ( - ), įvertinimą 2007 metų... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Geomatas“ atlikdamas ginčo buto... 49. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 50. Teisėjų kolegija negali sutikti su BUAB „Geomatas“ apeliaciniame skunde... 51. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (bylai aktuali šio... 52. Teisėjų kolegija nesutinka su BUAB „Geomatas“ apeliaciniame skunde... 53. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios... 54. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2007 m. gegužės 2 d. raštu Nr.... 55. Pagal TVVPĮ 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas už atlikto... 56. Apeliaciniame skunde ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras... 57. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir... 58. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimas jų nuomininkams (tame tarpe ir... 59. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad Vilniaus apygardos... 60. Pagal 2008-09-23 ekspertizės aktą minėto buto 2007 m. sausio 11 d. tikėtina... 61. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis... 62. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą....