Byla 2A-938-467/2012
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys - S. K., J. K., J. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,

3rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys - S. K., J. K., J. K..

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą A. K. savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti gyvenamąjį namą, ( - ), į pirminę padėtį (nugriauti tambūrą, vietoje naujai įrengtų lauko durų įrengti langą). Nurodė, kad atsakovas A.K. paminėtame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, rekonstravo gyvenamąjį namą, t.y. gyvenamojo namo patalpoje 1-2 buvusio lango vietoje įrengė lauko duris ir tambūrą. Kadangi atsakovas prie gyvenamojo namo pastatė priestatą – tambūrą ir iš esmės pakeitė fasado išvaizdą, vietoje lango įrengdamas duris, tokie atsakovo veiksmai laikomi gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal Statybos įstatymo 18 straipsnį. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose įtvirtinta, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (...) ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą; 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, kuriuose įtvirtinta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą; 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Atsakovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, rekonstravo gyvenamąjį namą, todėl ieškovas atsakovui surašė 2010 m. vasario 25 d. savavališkos statybos aktą.

6Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo ir statinių, ( - ). Ieškovas, surašydamas savavališkos statybos aktą, nepagrįstai remiasi CK 4.103 straipsnio bei LR statybos įstatymo pakeitimų įstatymų ir Aplinkos ministro įsakymų nuostatomis, kadangi lauko durų įrengimo ir tambūro statybos darbai buvo atlikti 1996 metais, t.y. dar negaliojant ieškovo nurodytiems teisės aktams. Be to ieškovas neatsižvelgė į tai, kad naujo įėjimo į gyvenamąjį namą įrengimo darbai buvo atlikti būtinojo reikalingumo sąlygomis ir dėl paties skundą ieškovui padavusio S. K. neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovui nebuvo leidžiama patekti į nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas. Pagal statybos metu galiojusius teisės aktus ši statyba gali būti įteisinta. Pažymėtina, kad S. K. neleidžia atsakovui patekti į jo naudojamas gyvenamąsias patalpas senuoju įėjimu ir nesutinka duoti sutikimo naujo įėjimo statybos darbų įteisinimui, nepagrįstai reikalaudamas pasidaryti įėjimą kitoje gyvenamojo namo pusėje. Pastatyto gyvenamojo namo priestato (tambūro) paskirtis ir matmenys reiškia, kad tai yra pirmos grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai kaimo vietovėje statybos leidimas ir statinio projektas nereikalingi, todėl tambūro statybos darbai negali būti vertinami kaip savavališka statyba. Dėl to ieškinio dalis dėl tambūro nugriovimo yra apskritai nepagrįsta.

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), bendraturčiai. Tarp savininkų J. K., A. K. ir S. K. 1995 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta naudojimosi pastatais tvarkos sutartis. Po šios sutarties sudarymo S. K., nenorėdamas, kad kiti bendraturčiai vaikščiotų per jam atitekusias patalpas, uždraudė tai daryti ir panaikino duris tarp atitinkamų patalpų. Atsakovas, neturėdamas galimybių patekti į jam atitekusią patalpą, gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, lango vietoje iškirto duris ir įrengė tambūrą. Teismas konstatavo, jog šie darbai buvo atlikti 1996 m., kai statybos darbų atlikimą reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.249 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 158-94 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės. Vadovaudamasis šių taisyklių 7, 8 punktais, teismas sprendė, jog atsakovo atliktiems statybų darbams atlikti buvo reikalingas leidimas, ir laikė, kad tai buvo savavališka statyba. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo nurodyti savavališkos statybos darbai buvo atlikti 1996 m., atsakovui neturint kitų galimybių patekti į jam atitekusias patalpas, kad nei vienas iš minėto namo bendraturčių pretenzijų atsakovui dėl įrengto tambūro nekelia, pastatytas tambūras nepažeidžia jų teisių ir interesų, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu pripažino, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisingumo, teisinės valstybės principams, kad ieškovo atstovė pripažino, kad ( - ), kur buvo nustatyta savavališka statyba, nėra saugomų objektų teritorijoje, o nustatyti savavališki statinio rekonstravimo darbai yra galimi ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas konstatavo, jog ieškinio patenkinimas šiuo atveju būtų neadekvati poveikio priemonė. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis ir tuo, kad atsakovas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad nereikėtų gauti bendraturčių sutikimo kreipiantis dėl savavališkos statybos įteisinimo, ieškinį atmetė.

8Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neįvykdė pareigos bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, be statybos leidimo rekonstravo gyvenamąjį namą. Atsakovo gyvenamojo namo savavališkai rekonstruota dalis (tambūras ir pats žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendrasavininkams. Vienas iš teiktinų dokumentų, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad tokį bendraturčių sutikimą turi, todėl darytina išvada, kad neišsprendus nesutarimų tarp žemės sklypo bendraturčių, atsakovui statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, o tai reiškia, kad savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti. Žemės sklypas iki šiol nėra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, norint rekonstruoti minėtą gyvenamąjį namą, yra reikalingas trečiojo asmens S. K. sutikimas, kurį jis atsisako duoti. Šią aplinkybę byloje teismas paliko neišaiškintą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad, įsigaliojus naujai statybos įstatymo redakcijai, jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas gauti statybą leidžiančius dokumentus. Teismas, pagal byloje esamus įrodymus nustatęs, kad statyba vykdoma be statybą leidžiančių dokumentų, t.y. savavališkai, privalėjo imtis priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti. Teismas, atmesdamas ieškinį tik ta aplinkybe, kad jo reikalavimo patenkinimas būtų neadekvati poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, pažeidė teisingumo principą. Teismas, nenorėdamas imtis kraštutinės priemonės įpareigoti statytoją nugriauti savavališkai pastatytą statinį, turėjo visapusiškai išsiaiškinti galimybę įteisinti savavališką statybą, tačiau tai atlikti nuosekliai, išsamiai ir pagrįstai. Manydamas, kad ginčo atveju žemės sklype statyba yra galima, teismas turėjo imtis statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytų veiksmų, t.y. parinkti vieną iš alternatyvių savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų. Teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos aktas nėra naikinamas ir atsakovas vykdė statybos darbus, neturėdamas projektinės dokumentacijos, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdamas nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pripažįsta, jog statinio buvimas žemes sklype nepažeidžia viešojo intereso, kad statybų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos iki 2010 m. nereiškė atsakovui jokių reikalavimų dėl tambūro statybos darbų, todėl ieškovas pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusio CK 114 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų jam bei yra praleidęs 1964 m. CK nustatytus ieškinio senaties terminus. S. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad tambūras buvo pastatytas su jo žinia, jam neprieštaraujant. Nors tambūro statybos darbų atlikimo metu atsakovas tokio statinio statybai turėjo gauti statybos leidimą, statybos darbų teisinis reguliavimas per 16 m. ne kartą keitėsi. Visi byloje dalyvaujantys asmenys sutiko, kad atlikti tambūro statybos darbai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamo viešojo intereso. Esant tokiai situacijai, kai atlikti statybos darbai iš esmės yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, t.y. išsprendus teisme nagrinėjamą bendrasavininkių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka jam gavus statybą leidžiantį dokumentą dėl dviejų nekilnojamojo turto kadastro vienetų suformavimo, teismas savo sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, kadangi jo patenkinimas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą būtų neadekvati poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurių teismas, priimtas sprendimą, negali peržengti. Ieškovas teigia, kad jo prašymas priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas yra visiškai nepagrįstas, tačiau nenurodo jokių savo teiginį pagrindžiančių aplinkybių ar argumentų.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiama teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ). Tretiesiems asmenims J. K. ir J. K. priklauso po 1/6 dalį šių pastatų, o trečiajam asmeniui S. K. – 1/3 dalis šių pastatų (b.l. 12-14). Tarp buvusių minėtų pastatų savininkų J. K., A. K. ir S. K. 1995 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta naudojimosi pastatais tvarkos sutartis, pagal kurią J. K. ir A. K. atiteko kambarys gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksu 1-2, o S. K. – patalpos gyvenamajame name, plane pažymėtos indeksais 1-1,1-3, 1-4. Taip pat šia sutartimi buvo nustatyta naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka. Po šios sutarties sudarymo S. K., nenorėdamas, kad kiti bendraturčiai vaikščiotų per jam atitekusias patalpas, uždraudė tai daryti ir panaikino duris tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-2 ir 1-3. Atsakovas A. K., neturėdamas galimybių patekti į jam atitekusią patalpą, gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, lango vietoje iškirto duris ir įrengė tambūrą. Šie darbai buvo atlikti 1996 metais. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo ir ši teismo išvada byloje nėra ginčijama, kad pirmiau nurodyti darbai buvo atlikti be leidimo, todėl tai yra savavališka statyba. Savavališkos statybos aktas apie pirmiau nurodytą tambūro statybą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas 2010 m. vasario 25 d. (b.l. 7-9).

13Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, remdamasis CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punktu (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismo prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti gyvenamąjį namą į pirminę padėtį - nugriauti tambūrą, vietoje naujai įrengtų lauko durų įrengti langą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškinio patenkinimas šiuo atveju būtų neadekvati poveikio priemonė, kadangi savavališkos statybos darbai buvo atlikti 1996 m., atsakovui neturint kitų galimybių patekti į jam atitekusias patalpas, nei vienas iš namo bendraturčių pretenzijų atsakovui dėl įrengto tambūro nekelia, pastatytas tambūras nepažeidžia jų teisių ir interesų. Teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu pripažino, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisingumo, teisinės valstybės principams, o ieškovo atstovė nagrinėjamoje byloje pripažino, kad ( - ), kur buvo nustatyta savavališka statyba, nėra saugomų objektų teritorijoje, nustatyti savavališki statinio rekonstravimo darbai yra galimi ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šie argumentai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas su tokiomis teismo išvadomis ir argumentacija nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apelianto teigimu, šis nutarimas numato galimybę įteisinti savavališką statybą, jeigu toje vietoje statyba yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju statyba nėra galima, nes atsakovas namo rekonstrukcijai neturi statybos leidimo, dėl jo nesikreipė, o norint gauti statybos leidimą, reikalingas žemės sklypo bendraturčio S. K. sutikimas, kurį šis asmuo atsisako duoti. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

14Pareikšdamas ieškinį ieškovas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrai prašė taikyti 2006-10-17 priimto LR statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.X-857 ir 2006-10-17 CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.X-858 nuostatas. Pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė laikėsi tokios pačios pozicijos, nepaisant pasikeitusio teisinio reguliavimo ir nagrinėjamoje byloje tiesiogiai taikytino Konstitucinio Teismo nutarimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, jog CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apėmė ir tokias situacijas, kai statyba vykdoma neturint reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, t.y. be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos leidimui jau netekus galios (jei statinys nesudėtingas – be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento arba šiam dokumentui jau netekus galios), taip pat teismui statybos leidimą pripažinus neteisėtu, ir šie reikiami statybą leidžiantys dokumentai negali būti išduoti, nes tokia statyba apskritai negalima dėl to, kad ja pažeidžiami inter alia saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatyti reikalavimai, taip pat paveldosaugos reikalavimai. Iš šių išvadų akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas statybų negalimumą siejo su saugomų teritorijų, kultūros paveldo reglamentų bei paveldosaugos reikalavimų galimais pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog ( - ) kaimas, ( - ) rajone, kur buvo konstatuota savavališka statyba, yra saugomų objektų teritorijoje, kad nustatyti savavališki statinio rekonstravimo darbai prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ieškovas nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, priešingai, ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog ginčo statinys nėra saugomoje ar kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (b.l. 107). Taigi statybos nurodytoje teritorijoje ir ginčo namo rekonstrukcija iš esmės (apskritai) yra galima, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pažymėtina, jog išvada, kad statybos iš esmės yra galimos, reiškia, kad statybos yra galimos tik turint reikiamus statybą leidžiančius dokumentus, o jei statinys nesudėtingas – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą. Pats apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, todėl jo argumentai, kad nagrinėjamu atveju statyba nėra galima apskritai, nes atsakovas neturi leidimo namo rekonstrukcijai, o norint jį gauti, reikalingas žemės sklypo bendraturčio S. K. sutikimas, kurį šis asmuo atsisako duoti, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, ar namo rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas ar ne; pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atlikta rekonstrukcija – savavališka statyba ir ši aplinkybė byloje nebuvo ginčijama.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pripažino, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis „teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime taip pat pabrėžė, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

16Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo nurodyti savavališkos statybos darbai buvo atlikti 1996 m. (fakto, kad tambūro statybos darbai atlikti seniai, neginčija ir ieškovas), atsakovui neturint kitų galimybių patekti į jam atitekusias patalpas (šios aplinkybės ieškovas taip pat neginčija), kad nei vienas iš minėto namo bendraturčių pretenzijų atsakovui dėl įrengto tambūro nekelia (teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo S. K.), pastatytas tambūras nepažeidžia jų teisių ir interesų, kad nustatyti savavališki statinio rekonstravimo darbai yra galimi ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat į tai, kad atsakovas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad nereikėtų gauti bendraturčių sutikimo kreipiantis dėl savavališkos statybos įteisinimo, pagrįstai konstatavo, jog ieškinio patenkinimas ir įpareigojimas atsakovo nugriauti tambūrą ir vietoje naujai įrengtų lauko durų įrengti langą, šiuo atveju būtų neadekvati poveikio priemonė, ir ieškinį atmetė, kadangi priešingas teismo sprendimas akivaizdžiai neatitiktų pirmiau nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir teismo pareigos priimti teisingą sprendimą.

17Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, nustatęs, kad statyba vykdoma savavališkai, privalėjo imtis priemonių savavališkos statybos padarinių šalinimui, tačiau šiuo atveju, atmesdamas ieškinį ir neparinkdamas kito alternatyvaus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, teismas paliko savavališkos statybos padarinius nepašalintus, nors tokią pareigą numato įstatymai. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas – materialinių teisinių reikalavimų visuma ir faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo taikyti alternatyvių nelegalios statybos pašalinimo būdų, dėl to teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo ir tokių būdų netaikė.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai atlikti statybos darbai iš esmės yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio (pavyzdžiui, išsprendus teisme nagrinėjamą bendraturčių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir LR statybos įstatymo nustatyta tvarka atsakovui gavus statybą leidžiantį dokumentą dėl dviejų nekilnojamojo turto kadastro vienetų suformavimo), ieškinio patenkinimas nagrinėjamoje byloje būtų neadekvati poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir prieštarautų bendriesiems teisės principams. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, netenkindamas ieškinio aplinkybe, jog ieškinio patenkinimas būtų neadekvati poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui, pažeidė teisingumo principą.

19Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad atsakovo prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Įstatymas suteikia teisę bylą laimėjusiai šaliai į išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 81-84), patirtų išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, dėl to tiek atsakovo prašymas, tiek ir teismo sprendimas šias išlaidas priteisti atsakovui iš ieškovo yra teisėtas ir pagrįstas.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,... 3. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį... 7. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundą atmesti,... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovui A. K. nuosavybės teise... 13. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 14. Pareikšdamas ieškinį ieškovas savavališkos statybos padarinių šalinimo... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į... 17. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, nustatęs, kad statyba... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai atlikti statybos... 19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad atsakovo prašymas... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą...