Byla A-822-1703-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergijui Juzikui (Sergej Juzik), trečiojo suinteresuoto asmens – Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovui Juliui Raškauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Neringos savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 “Dėl individualių garažų ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).

5Nurodė, jog 2006 m. lapkričio 9 d. Generalinė prokuratūra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba) 2006 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. V3-2.8-1932 buvo informuota apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su žemės sklypo, esančio ( - ) (dabartinis adresas ( - )), Nidos gyv., Neringoje, detaliojo plano tvirtinimu.

6Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 107 patvirtinto individualių garažų, ( - ), Nidos gyv., Neringos m., detaliojo plano sprendiniais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas - 2 aukštai su pastoge, statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas. Šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir juos suderino: Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamentas Klaipėdos apygarda, Neringos miesto vyriausias architektas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, LR teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.

7Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. 1-1244 įsteigtas KNNP, LR Vyriausybei deleguota teisė nustatyti KNNP režimą. Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta KNNP planavimo schema (generalinis planas) bei 1999 m. kovo 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais KNNP nuostatais. KNNP schema įregistruota LR teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Detaliojo plano sprendiniai, numatantys komunalinės paskirties pastatų (garažų) rekonstrukciją, plečiant šiuos pastatus, t.y. didinant jų aukštingumą iki 2 aukštų su pastoge, vietoj esamo 1 aukšto, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, įtvirtinantiems, jog vykdant I programą būtina parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės, o išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtinių kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui apžvelgti (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento II punkto nuostatos), Pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p. nuostatoms.

8Pareiškėjas pabrėžė, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų KNNP nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t.y. iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“; 6.6 p. numatyta, kad nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą; 11 p. numatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Pareiškėjo nuomone, atsakovei priėmus ginčijamą 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: KNNP schemos pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p., Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento II punkto nuostatos, LR saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d. bei KNNP nuostatų 4 p., 6.6 p. bei 11 p. Neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis prašyme nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, pareiškėjo manymu, naikintinas.

9Pareiškėjas nurodė, kad Konstitucijos 54 str. 1 d. įtvirtina valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. KNNP įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. KNNP žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., LR žemės įstatymo 6 str., KNNP nuostatų 5 p.). Sis nacionalinis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš KNNP nuostatų). Valstybė priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. KNNP įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

10Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime (b. l. 66-69) nurodė, kad su prašymu nesutinka.

11Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus daugiau negu šešiems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl yra praleistas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas terminas. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byla turi būti nutraukta.

12Taip pat nurodė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbta, todėl jos taikymas nagrinėjant šį ginčą negalimas, nes pažeistų Konstitucijos 7 str. nuostatas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 7 d. išvadose nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai galiojo iki 2005 m., todėl atsakovas priėjo išvados, kad prašymas grindžiamas teisės aktu, kurio negalima taikyti ir kurio galiojimas pasibaigęs.

13Pažymėjo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo rekomendacinio pobūdžio, tai, atsakovo manymu, patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados, Aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 02-05-3819 pateiktas išaiškinimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 7 d. išvadose nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai, kaip ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos, iki šiol neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami KNNP planavimo valstybinę priežiūrą, negalėjo vadovautis KNNP planavimo schema (generaliniu planu). Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. išvadose nurodyta, kad nežinoma, kur yra KNNP planavimo schemos originalas ir kad šios schemos nepavyko gauti nei iš vienos tarnybos.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 48-50) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

15Nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ buvo pažeisti 1994 m. gruodžio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 p., Nidos ir jos artimos aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane II teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d., 1999 m. kovo 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų KNNP nuostatų 4, 6.6 p. reikalavimai.

16Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (b. l. 52) nurodė, kad su prašymu sutinka.

17Mano, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (b. l. 57, 58) nurodo, kad su prašymu sutinka. Pažymėjo, kad priimant sprendimą turėtų būti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269.

19Tretysis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime (b. l. 61, 62) nurodė, kad su prašymo reikalavimais nesutinka.

20Teigė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planas, kuris neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Schema yra dokumentas, kuriame užfiksuotos apibendrintos scheminės žinios apie teritorijas. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Individualių garažų, ( - ), Nidos gyv., Neringa, detalusis planas suderintas su visomis derinančiomis institucijomis, viešai apsvarstytas, patikrintas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Tl-160. 1997-1998 metais rekonstruota miesto katilinė ir gaisrinės pastatas, atsisakyta šių pastatų iškėlimo į komunalinį sektorių dėl ekonominių sąlygų. Garažų teritorija nepatenka į Urbo kalno, kaip geomorfologinio paminklo, 2002 m. gruodžio 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 patvirtinto valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, teritorijos ribas. KNNP planavimo schemoje numatytas respektuoti istorinis takas, vedęs iš Nidos švyturio ir toliau – link jūros, nepraėjo per esamų garažų teritoriją. Esamų garažų iškėlimo į komunalinį sektorių galimybės nenumatytos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu šiuo metu rengiamame KNNP tvarkymo plane.

21II.

22Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu (t. 2, b. l. 50 – 58) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 “Dėl individualių garažų ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“.

23Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 107 “Dėl individualių garažų ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai, detalusis planas yra neteisėtas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Teismas nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre (b. 1. 31), o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo dokumentų registro išraše (b. l. 31) nurodyta šio dokumento saugojimo vieta, t.y. LR Vyriausybė, todėl atsakovo argumentai, kad nežinoma, kur yra schemos originalas ir kad jos nepavyko gauti, nepagrįsti.

25Teismas nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t.y. iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Šių nuostatų 6.6 punkte numatyta, kad nacionalinio parko paskirtis yra plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą, 11 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka, jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Be to, individualių garažų Taikos g. Nr. 4A Nidos gyv., Neringos mieste, teritorijos planavimo sąlygose yra nustatyti planuojamai teritorijai taikomi teisės aktai ir galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, argumentai, kad aptariama Schema yra rekomendacinio pobūdžio, nepagrįsti.

26Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos artimos aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje II reglamentu pažymėtą teritoriją (b.l. 28-30). Ši teritorija Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės ir planinės dalies 4 skyriuje „Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamentas) įvardinta, kaip praėjimo iš centro link švyturio sutvarkymas ir jam tarnaujanti esamo apstatymo rekonstrukcijos teritorija. Nustatyta, kad šios teritorijos tikslas yra respektuoti istorinį taką, vedusį iš Nidos centro link švyturio ir toliau – link jūros. Tam būtina, vykdant I programą, kartu parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant: a) nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės ir kt.) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės; b) išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtiniam kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui, apžvelgti; c) buvusios švyturio tarnybos pastatus perduoti KNNP moksliniam centrui ir muziejinei ekspozicijai apie Kuršių neriją įrengti; mažaverčius pastatus nukelti (b. l. 36). įvertinęs ginčijamo detaliojo plano sprendinius, teismas konstatuoja, kad jais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas – 2 aukštai su pastoge (vietoj esamo vieno), statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas, todėl šie sprendiniai akivaizdžiai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktų.

27Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo bei padarė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

28Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17 – 742/2007, A8-660/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. lapkričio 9 d. gavo Saugomų teritorijų tarnybos pranešimą apie galimus teisės aktų pažeidimus, o į teismą kreipėsi 2006-12-11 (b. l. 5). Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos 66 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, teismas konstatavo, kad kreipimosi į teismą su prašymu terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas, o atsakovo argumentai dėl šio termino praleidimo laikytini nepagrįstais.

29III.

30Atsakovas Neringos savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 60 – 65) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

31Teigia, kad KNNP (generalinis planas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Tą patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 02-05-3819. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, registro Nr. ( - ), 4 p. nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas, bei 11 p. nurodyta, kad originalo saugojimo vieta yra LR Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kancleris 2006 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 22-8074 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pripažino, kad valstybės institucijoms buvo išsiųstas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 su priedu, kuriame išdėstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai.

32Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 „Dėl individualių garažų ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams.

33Nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojantiems planavimo dokumentų sprendiniams. Jeigu derinimo procedūrų metu nustatomi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentų sprendiniams, už atitinkamų teisės aktų (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos ir kt.) įgyvendinimą atsakingos institucijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamento teritoriniai padaliniai ir kt.), derindamos detaliojo plano sprendinius ir išsprendžia klausimą dėl šių prieštaravimų pašalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo nėra.

34Be to, 2000 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, tačiau jokio akto dėl pažeidimų surašyta nebuvo, 2000 m. spalio 18 d. Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo, šio plano nėra ir dabar, todėl akivaizdu, kad Neringos savivaldybės taryba LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d. imperatyvių nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

35Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendim1, neatsižvelgė į LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d., Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas ir tuo metu galiojusias detaliųjų planų rengimo taisykles, todėl administracinė byla nėra ištirta visapusiškai ir objektyviai. Teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

362005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, įgaliota vykdyti teritorijų planavimo priežiūrą Klaipėdos apskrityje, pateikė 2005 m. rugsėjo 08 d. įsakymu Nr. K-200 sudarytos komisijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose nurodyta, kad nustatyti detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo pažeidimai yra neesminiai, nelemiantys detaliųjų sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, todėl inicijuoti jų naikinimo nerekomenduojama.

37Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. gegužės 31d. pažyma parodo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tyrė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, susijusią su statybų plėtra nuo 2000 m., tačiau nei vienas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos administracinis aktas, kuriuo buvo derinti detalieji planai, nebuvo atšauktas. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema (generaliniu planu). Kadangi tiesiogiai už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema (generaliniu planu), atsakovui nesuprantama, pagal kokius kriterijus Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog ši schema yra imperatyvaus pobūdžio.

38Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto sprendinius.

39Nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo. Mano, kad viešasis interesas šioje byloje realiai nėra ginamas, o gynimas yra tik imituojamas, bei siekiama sutrikdyti jau susiklėsčiusius, ilgą laiką egzistuojančius teisinius santykius.

40Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo praktiką. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą, atsakovas daro išvadą, kad įstatymo pripažinimas atitinkama apimtimi prieštaraujančia Konstitucijai nereiškia ir negali būti interpretuojamas kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ar savivaldybių institucijų jau priimtus ir įgyvendintus sprendimus.

41Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, būtų nepagrįstai apribotos nuosavybės teisės ir pažeistas teisėtų lūkesčių principas, būtų pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Remiasi Konstitucinio Teismo (2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

42Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepraleido ABTĮ nustatyto termino. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, bedrasis, detalusis ir specialusis planavimas yra viešas, Neringos savivaldybės taryba ginčijamo detalaus plano niekada neslėpė, todėl atsakovui akivaizdu, kad galioja Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies prezumpcija, kad apie viešą administracinį aktą žinoma nuo jo paskelbimo. Be to, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pažyma rodo, kad apie galimus pažeidimus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d., tačiau beveik metus nei į teismą, nei į prokuratūrą nesikreipė.

43Pareiškėjas atsiliepimu (t. 2, b. l. 74 – 75) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44Teigia, kad KNNP yra specialaus planavimo dokumentas, to neneigia ir atsakovas, tačiau Prokuroras nesutinka su atsakovo pozicija, kad KNNP yra rekomendacinio pobūdžio. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, kuris patvirtino kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą).

45Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis.

46Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas pareiškėjui naudinga linkme taiko ie aiškina Konstitucinio Teismo nutarimus, bei su priekaištais dėl įrodymų vertinimo ei senaties terminais. Mano, kad teismas išsamiai argumentavo savo poziciją minėtais klausimais.

47Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pabrėžia, kad teismas teisingai įvertino KNNP reikšmę planavimo procese.

48Tretysis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime pritarė atsakovo apeliaciniam skundui bei prašė naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

49Atsiliepime nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus tirdamas įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengto Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano projekto sprendinius.

50Pritaria atsakovo argumentui, jog nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nepagrįstai apribotos nuosavybės teisės.

51Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą teritorijos, priskirtos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu, privalo įsitinkinti, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą.

53Be to, savivaldybė taryba turi netvirtinti detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis (1995-12-12 redakcija).

54Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6. p.). Neringos savivaldybės taryba, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normas. Atkreipia dėmesį, kad tokius atsakovo veiksmus galėjo lemti ir viešųjų bei privačių interesų konfliktas (ginčijamą planą rengė V. V., kuris vėliau jį ir suderino, šiuo detaliuoju planu suplanuota teritorija apima ir S. V., jo tėvui, suplanuotą teritoriją).

55Nesutinka su atsakovo pozicija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada turėtų būti vienintelis tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje.

56Privalomą KNNP schemos pobūdį patvirtina tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Be to, tą patvirtina ir Konstitucinio teismo praktika.

57Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

58Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 2, b. l. 84 – 85) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV.

61Atsakovas Neringos savivaldybė apeliaciniame skunde tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jo teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėto akto teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovo procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

62Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių Nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatavo, kad Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, gina viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

63Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Kadangi prokuroro ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos priimtas aktas dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamo akto teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos miesto savivaldybė dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos miesto savivaldybės taryba, privalanti užtikrinti, kad jos veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apelianto argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

64Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi atsakovas, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

65ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).

66Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

67Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2000 m. lapkričio 10 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. V3-2.8-1932, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. lapkričio 9 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus ir paprašė ginti viešąjį interesą. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 buvo surašyta šios institucijos vadovo sudarytos komisijos, jai atlikus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos tyrimą. Šio tyrimo metu buvo tiriama atrankos būdu pasirinkta direkcijos dokumentacija, susijusi su direkcijos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Ši komisija minėtoje 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje siūlė tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai detaliai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumentus bei techninius statinių projektus ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl detaliųjų planų ir statinių projektų sprendinių koregavimo, statybos sustabdymo ir kt. Taigi, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti laikoma termino prokurorui paduoti skundą teisme dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia.

68Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas ar kitos kompetentingos institucijos delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. lapkričio 9 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. V3-2.8-1932 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalimis, pagal kurią tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, laikytina, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą 2006 m. gruodžio 9 d., kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

69VI.

70Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

71Saugomų teritorijų įstatymo (aktualios redakcijos nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. gruodžio 3 d.) 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas ir jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktualia redakcija nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. balandžio 18 d.), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ši schema reikėtų derinti. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

72Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

73Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remdamasi anksčiau išdėstytu ir atsižvelgdama į tai, kad minėtame Konstitucinio teismo nutarime buvo patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, kad byloje taikytini aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, nuo kada taikomas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nuo kada nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), galėtų būti skelbiami ne “Valstybės žiniose”.

74Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

75Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zoną (komunalinė-ūkinė ir gamybinė paskirtis) (t. I, b.l. 28-30).

76Ši teritorijai taikomas į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir apylinkių principinio plano (architektūrinė ir planinė dalis) 4 skyriaus (skyriaus dalis „Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamentas”) II reglamentas, įvardintas kaip “Praėjimo iš centro link švyturio sutvarkymas ir jam tarnaujanti esamo apstatymo rekonstrukcijos teritorija” ir kurio tikslas yra respektuoti istorinį taką, vedusį iš Nidos centro link švyturio ir toliau- link jūros. Tam būtina, vykdant I programą, kartu parengti kompleksinį Nidos centro užnugario sutvarkymo planą, jame numatant: a) nebeplėsti komunalinės paskirties pastatų (garažų, gaisrinės, katilinės ir kt.) ir palaipsniui juos iškelti į komunalinę zoną, kai tik atsiras tam ekonominės, techninės ir kitokios galimybės; b) išlaisvintas erdves ateity paversti žaliais plotais, sudarant perspektyvas gamtiniam kopų kraštovaizdžiui, tame tarpe Urbo kalnui ir švyturiui, apžvelgti; c) buvusios švyturio tarnybos pastatus perduoti KNNP moksliniam centrui ir muziejinei ekspozicijai apie Kuršių neriją įrengti; mažaverčius pastatus nukelti (t. I, b.l. 36).

771999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nustato, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

78Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatoma rekonstruoti esamus garažus, įrengiant virš jų buitines patalpas; numatomas statinių aukštingumas - 2 aukštai su pastoge (vietoj esamo vieno), statiniai dengiami šlaitiniais stogais; kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui numatoma formuoti atskirus sklypus; Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui (4 boksai) formuojamas dar vienas sklypas, todėl šie sprendiniai akivaizdžiai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktų.

79Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 “Dėl individualių garažų Taikos g. Nr. 4a, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino.

80Dėl to, kas pasakyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

81Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

82Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

83Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Nurodė, jog 2006 m. lapkričio 9 d. Generalinė prokuratūra Valstybinės... 6. Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 107... 7. Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino... 8. Pareiškėjas pabrėžė, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.... 9. Pareiškėjas nurodė, kad Konstitucijos 54 str. 1 d. įtvirtina valstybės... 10. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime (b. l. 66-69) nurodė, kad su... 11. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus daugiau negu... 12. Taip pat nurodė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo... 13. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo rekomendacinio... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 15. Nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2000 m. lapkričio 10 d.... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 17. Mano, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla,... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime (b. l. 61, 62) nurodė, kad su... 20. Teigė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planas,... 21. II.... 22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 23. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos... 24. Teismas nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema... 25. Teismas nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos... 26. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos... 27. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 28. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19... 29. III.... 30. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 60 –... 31. Teigia, kad KNNP (generalinis planas) yra specialiojo teritorijų planavimo... 32. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 107 „Dėl... 33. Nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau... 34. Be to, 2000 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 35. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2007 m.... 36. 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui... 37. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m.... 38. Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė... 39. Nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo. Mano, kad viešasis... 40. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio... 41. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus,... 42. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą,... 43. Pareiškėjas atsiliepimu (t. 2, b. l. 74 – 75) į apeliacinį skundą prašo... 44. Teigia, kad KNNP yra specialaus planavimo dokumentas, to neneigia ir atsakovas,... 45. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai... 46. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas pareiškėjui naudinga linkme... 47. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 48. Tretysis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime pritarė atsakovo apeliaciniam... 49. Atsiliepime nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus tirdamas įrodymus, nepagrįstai... 50. Pritaria atsakovo argumentui, jog nepanaikinus pirmosios instancijos teismo... 51. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 52. Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą... 53. Be to, savivaldybė taryba turi netvirtinti detaliojo plano, jeigu jis... 54. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo... 55. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad Klaipėdos apskrities viršininko... 56. Privalomą KNNP schemos pobūdį patvirtina tiek Lietuvos Respublikos saugomų... 57. Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi... 58. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV.... 61. Atsakovas Neringos savivaldybė apeliaciniame skunde tarp kitų argumentų,... 62. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos... 63. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 64. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 65. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 67. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 68. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo... 69. VI.... 70. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir... 71. Saugomų teritorijų įstatymo... 72. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 73. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo... 74. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 75. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos... 76. Ši teritorijai taikomas į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo... 77. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 78. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais numatoma rekonstruoti esamus garažus,... 79. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs... 80. Dėl to, kas pasakyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios... 81. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo... 82. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. 83. Nutartis neskundžiama....