Byla e2A-894-826/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 840,95 Eur skolą, 391,19 Eur palūkanas, 176,54 Eur delspinigius, 8,10 Eur palūkanas delspinigius, 13,25 procento metines sutartines palūkanas nuo 840,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2010-05-19 tarp pradinės kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 10-032295-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje nustatyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė. 2012-12-06 tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido visus reikalavimus į atsakovą pagal minėtą kredito sutartį. Taip pat nurodė, kad CK nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą, pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  4. Nurodė, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ raštu nepranešė apie reikalavimo teisės perleidimą, o naujoji kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ iki šios dienos nėra pateikusi reikalavimo perleidimo sutarties, todėl atsakovas neprivalo įvykdyti prievolės naujajai kreditorei. Taip pat nurodė, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, ilgą laiką (nuo 2012-12-06 iki 2016-09-20) delsė ginti savo teises, taip didindama reikalaujamas priteisti delspinigių, palūkanų sumas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. J. 840,95 Eur skolos, 391,19 Eur palūkanų, 88,27 Eur delspinigių, 4,05 Eur palūkanų delspinigių, 13,25 procento metines sutartines palūkanas nuo 840,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1324,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Gelvora“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2013-12-03 pranešimais, siųstais dviem žinomais atsakovo adresais registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo padengti įsiskolinimą.
  3. Nustatė, kad atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl 840,95 Eur skolos priteisimo.
  4. Nurodė, kad pagal atsakovo ir pirminės kreditorės AB „Swedbank“ sudarytą sutartį šalys susitarė, jog pelno palūkanos mokamos nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimai priteisti 391,19 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, bei 13,25 proc. sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo yra pagrįsti.
  5. Nurodė, kad kompensacinių mokėjimų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, todėl padarė išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti delspinigius, kurių dienos norma yra 0,1 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintai nuostatai. Konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl juos sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną.
  6. Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1011.1. Teismo išvada, jog atsakovui registruotu paštu buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, nepagrįsta. Atsakovas tik vieną kartą, t. y. 2013 metais, paprastu paštu gavo pranešimą iš ieškovės su reikalavimu sumokėti skolą, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties kopija atsakovui nebuvo pateikta.

1111.2. Kadangi atsakovui pradinė kreditorė raštu nepranešė apie reikalavimo perleidimą, o naujoji kreditorė iki šios dienos nėra pateikusi reikalavimo perleidimo sutarties, todėl atsakovas neprivalo vykdyti prievolės naujajai kreditorei.

1211.3. Reikalavimo sutarties tekste nėra nei atsakovo asmens duomenų, nei perleisto reikalavimo sumos. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apie pasikeitusį atsakovo kreditorių.

1311.4. Ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų ir paaiškinimų, kodėl ilgą laiką, įgijusi skolos reikalavimo teisę, delsė aktyviai ginti savo teises.

1411.5. Ieškovė turėjo tinkamai informuoti atsakovą ir leisti atsakovui išmokėti paskolos likutį taip, kaip numatyta perleistoje paskolos sutartyje.

  1. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1512.1. Apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovui buvo pranešta LR CK 6.109 str. nustatyta tvarka, t. y. nusiunčiant atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ir pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Pranešimas buvo nusiųstas adresu, kurį nurodė pradinis kreditorius, ir atsakovo registruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris buvo nurodytas Vartojimo kredito sutartyje Nr. 10-032295-GV ir atsakovo nurodomas apeliaciniame skunde.

1612.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis neturi prievolės atsiskaityti su ieškove, kadangi atsakovui iki šiol nėra pateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli, nes skunde atsakovas nurodė, jog su reikalavimo perleidimo sutarties tekstu susipažino gavęs teismo dokumentus.

1712.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog reikalavimo perleidimo sutarties tekste nėra sukonkretinta, jog reikalavimas perleistas būtent į atsakovą. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punkte yra nurodyta, kad sutarties objektas yra reikalavimas į bylų priėmimo–perdavimo akte nurodytus skolininkus. Išrašas iš šio akto yra pateiktas kartu su ieškiniu, kas ir yra tiesioginis įrodymas apie perleistą reikalavimą pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį būtent į atsakovą S. J..

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja kreditorės pareigą įteikti reikalavimo perleidimo sutarties kopiją skolininkui. Apelianto teigimu, reikalavimo perleidimo sutarties kopijos neįteikimas eliminuoja skolininko pareigą vykdyti prievolę.
  4. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
  5. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu šio kodekso 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).
  7. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės įgytas reikalavimas kildinamas iš 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. Nr. ST-12-6162/12-20-79, kuria AB „Swedbank“ (pradinė kreditorė) perleido UAB „Gelvora“ (naujoji kreditorė) reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį 3280,20 Lt (950,01 Eur) įsiskolinimą, atsakovui nevykdant prievolės grąžinti paimtą kreditą.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas nurodė, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
  9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios 2013 m. lapkričio 25 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 11 buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-032295-GV, atsakovui buvo pranešta LR CK 6.109 str. nustatyta tvarka, t. y. nusiunčiant atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ir pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pranešimas buvo išsiųstas adresu ( - ), Klaipėda, kurį nurodė pradinė kreditorė bylų priėmimo–perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79. Minėti dokumentai siųsti ir kitu adresu, nurodytu Vartojimo kredito sutartyje Nr. 10-032295-GV, t. y. atsakovo registruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį, beje, atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde, t. y. ( - ), Klaipėda. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog 2013 metais gavo pranešimą iš ieškovės su reikalavimu sumokėti skolą.
  10. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimo sutarties kopijos pateikimas skolininkui nėra privalomas, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės siųstuose pranešimuose įvardyta, kad ieškovė ir „Swedbank“, AB, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 2013-11-25 „Swedbank“, AB, perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Darytina išvada, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie ieškovės ir pradinės kreditorės sudarytą sutartį, nes atsakovas iš pateiktos informacijos neabejotinai turėjo suvokti apie reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas neprašė ieškovės paaiškinti pranešimo esmės, leidžia spręsti, jog atsakovui nekilo abejonių dėl siunčiamo pranešimo esmės ir jo pagrįstumo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, jog pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui.
  11. Apeliantas teigia, kad Reikalavimo perleidimo sutarties tekste nėra sukonkretinta, jog reikalavimas perleistas būtent į atsakovą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punkte yra nurodyta, jog sutarties objektas yra reikalavimas į bylų priėmimo–perdavimo akte nurodytus skolininkus. Iš „Swedbank“, AB, bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 prie 2012-12-06 Reikalavimo sutarties Nr. ST-12-6162 išrašo matyti, kad pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimas perleistas būtent į atsakovą (apeliantą) S. J..
  12. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl naujoji kreditorė įgijo teisę panaudoti reikalavimo perleidimą prieš atsakovą.
  13. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų ir paaiškinimų, kodėl ilgą laiką, įgijusi skolos reikalavimo teisę, delsė aktyviai ginti savo teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės veiksmų negalima laikyti delsimu ginti savo teises, kadangi ieškovė aktyviai bandė gera valia atgauti skolą – bendravo su atsakovu telefonu, ragino sumokėti reikalaujamą skolą, siųsdama pranešimus.
  14. Apelianto teiginys, jog ieškovė turėjo leisti atsakovui išmokėti paskolos likutį taip, kaip numatyta perleistoje paskolos sutartyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui sutartinių prievolių (pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį

    21Nr. 10-032295-GV) nevykdant, 2013-09-03 pranešimu Nr. SR/13-30134 jis buvo įspėtas dėl kredito sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą pažeidimų nepašalino, bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sutarties nutraukimą būtų ginčijęs ar reiškęs pretenzijas pradinei kreditorei dėl netinkamo sutarties vykdymo.

22Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p).
  2. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    23Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 840,95 Eur... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl... 10. 11.1. Teismo išvada, jog atsakovui registruotu paštu buvo pranešta apie... 11. 11.2. Kadangi atsakovui pradinė kreditorė raštu nepranešė apie reikalavimo... 12. 11.3. Reikalavimo sutarties tekste nėra nei atsakovo asmens duomenų, nei... 13. 11.4. Ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų ir paaiškinimų, kodėl ilgą... 14. 11.5. Ieškovė turėjo tinkamai informuoti atsakovą ir leisti atsakovui... 15. 12.1. Apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovui buvo pranešta LR CK 6.109... 16. 12.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis neturi prievolės atsiskaityti su... 17. 12.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog reikalavimo perleidimo sutarties... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.
        1. Bylos... 21. Nr. 10-032295-GV) nevykdant, 2013-09-03 pranešimu Nr. SR/13-30134 jis buvo... 22. Dėl bylos procesinės baigties
          1. Teisėjų... 23. Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
          ... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Atmetus apeliacinį... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti...