Byla I-402-624/2010
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui J. V. D., atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Anatolijui Vasiljevui, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB korporacijos „Matininkai“ atstovui Z. R., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovei I. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M., nedalyvaujant pareiškėjai D. I. D., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „SEB lizingas“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB korporacijai „Matininkai“, UAB „SEB lizingas“, UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir I. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėjai Dalia I. D. ir J. V. D. skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 ir įpareigoti VAVA inicijuoti žemės sklypo, esančio ( - ) geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009-10-27 raštu Nr. 3B-(10.5)-D-298/2-1078 nusprendė netenkinti jų 2009-09-21 skundo dėl VAVA 2009-05-18 rašto Nr. 20-337 panaikinimo, kadangi panašaus pobūdžio skundą Nacionalinė žemės tarnyba yra išnagrinėjusi ir atsakiusi 2008-11-13 raštu Nr. 3B-(10.5-D-208/2-1364 bei nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie galėtų įtakoti apskričių viršininkų sprendimus, taip pat naikinti šio valstybinio subjekto priimtų sprendimų. Pareiškėjų nuomone, šis teiginys ne tik prieštarauja LR žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtintai nuostatai, bet ir parodo šios institucijos vienašališką ir neobjektyvų skundo nagrinėjimą. Pareiškėjai 2009-09-21 skunde pateikė naujus argumentus dėl Vilniaus apskrities patikrinimo komisijos netinkamo administracinių aktų ir normatyvinių aktų aiškinimo, klaidingo jų taikymo ir Nacionalinės žemės tarnybos vienašališko ir nepagrįsto UAB korporacijos „Matininkai“ atliktų kadastrinių matavimų vertinimo, įtakojusio Vilniaus apskrities patikrinimo komisijos ir Vilniaus apskrities administracinių institucijų neobjektyvų skundo aplinkybių tyrimą. Skundų nagrinėjimas atliktas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytus objektyvumo, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Iš VAVA 2009-05-18 rašto Nr. 20-337 turinio matyti, kad Vilniaus apskrities administracinės institucijos neatliko savarankiško jų skundo tyrimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, o tik vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos be konkretaus patikrinimo vietoje, pateiktu žodiniu, neatitinkančiu tikrovės kadastrinių matavimų pagrįstumo įvertinimu, kuris yra nepagrįstas ir prieštarauja tuo metu galiojusių normatyvinių aktų nuostatomis. LR žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami naudojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Įstatymo 8 str. 2 d. numatytą pavedimą, 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką (toliau - ir Tvarka), kurioje detalizavo teritorijų planavimo dokumentuose numatytų sklypų dydžio pardavimo sąlygą, susiedamas ją su faktiškai naudojamos žemės dydžiu. Tvarkos 17 p. nustatyta, kad parduodamų žemės sklypų dydžius meras (valdyba) nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus bei patikrinęs detaliajame plane statiniams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. 1999-04-15d. sprendimo Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio nustatymo“ preambulėje nurodyta, kad sprendimas paruoštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka ir Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471 „Dėl sklypų ( - ) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų detalusis planas pagal atribojantį gamtinį reljefą ir realiai naudojamą žemę 1998 m. buvo parengtas savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ (Projekto Nr. ( - )). Projektas paruoštas pagal LR teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 170, numatytas sąlygas, be geodezinių matavimų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nustatytos sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribos atitinka jų realiai naudojamos žemės ribas. Detalaus plano projekto grafiniame sprendinyje nustatyta, kad ( - ) g. 49 ir 51 gyventojų naudojami žemės sklypai yra skirtinguose lygiuose. ( - ) žemės sklypas yra vakarinėje dalyje žemiau kalvos, ( - ) g. 49 žemės sklypo 9,33 m pločio šiaurinė dalis yra ant kalvos plokštumos tarp ( - ) ir Miglos g. 71 ir 73 žemės sklypų, su aiškiai apibrėžtais natūraliais gamtiniais stačiais (70 proc.) iš abiejų pusių kalvos šlaitais ties ūkiniu pastatu: aukščių skirtumas tarp sklypų, rytinėje dalyje 9 m, vakarinėje dalyje - 3,5 m. Ties sklypo šiaurine riba yra 1962 m. pastatytas nesudėtingas ūkinis pastatas (8x3m), kartografuotas detaliojo plano grafiniame sprendinyje. Pastato dešinys kampas yra ant kalvos keteros krašto, o nuo vakarinio pastato kampo iki kalvos keteros krašto yra l,25 m ilgio atstumas, ant vakarinės kalvos keteros krašto pasodinta ištisinė vaiskrūmių (agrastų) gyvatvorė. Vietovėje vizualiai aiškiai matoma natūrali gamtinė skiriamoji sklypų riba, nustatyta detaliojo plano grafiniame sprendinyje ir sutampanti su pareiškėjų naudojamos žemės sklypo ribomis. Detalaus plano projekto sudėtyje bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ( - ) g. 49 ir 51 žemės sklypo archyvinėse bylose esantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatyti naudojamą žemę patvirtinantys dokumentai. ( - ) gyventojai naudojosi nuo kalvos papėdės prasidedančiu vakariniu sklypu. Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro ( - ) Namų valdos techninės inventorizacijos biuro apskaitos kortelėje (forma Nr. 1) ir 1991-12-09 žemės sklypo brėžinyje nurodyti sklypo plotai ir išmatavimai: išskirto (inventorizuoto) žemės sklypo plotas – 600 kv. m., faktiškai naudojamo – 861 kv. m., sklypo rytinė riba nubrėžta nuo gyvenamojo namo inventorizuoto žemės sklypo – 3 m ir faktiškai naudojamo - 4,3 m atstumu, t. y. iki kalvos šlaito papėdės. Pareiškėjų faktiškai naudojamos žemės ribos, nurodytos 1992 m. UAB „Geo“ sudarytame ( - ) g. 49-2 naudojamos žemės sklypo, pagal kurį buvo leista virš 6 arų įsigyti naudojamą žemę, pilna žemės kaina pagal Žemės sklypo įkainojimo aktą ir jų, vykdant 1992 -09-14 mokėjimo pranešimą, buvo apmokėta bendra žemės sklypo kaina 22 032 rubliai. Pagal dokumentus bendras ( - ) g. 49 išskirto (inventorizuoto) žemės sklypo plotas – 1234 kv. m., faktiškai naudojamos žemės sklypo plotas 1548 kv. m. (kartu su pirmo buto naudojama žeme). Sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų detalusis planas yra patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999-03- 25 sprendimu Nr. 471 „Dėl sklypų ( - ) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Patvirtintame detalaus plano grafiniame sprendinyje bendra riba tarp ( - ) g. 49 ir 51 žemės sklypų nubrėžta pagal natūralią gamtinę ribą - kalvos šlaito ketera (peraukštėjimas tarp sklypų ties ūkiniu pastatu apie 3,5 m.) l,25 m. atstumu nuo ties šiaurine ( - ) g. 49 žemės sklypo riba esančio kartografuoto nesudėtingo ūkinio pastato sienos. Vadovaujantis aukščiau patvirtinto detaliojo plano grafinio sprendinio nustatytomis žemės sklypų ribomis, Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų ir didžio nustatymo“, suformavo ( - ) privačios namų valdos 1192 kv. m. žemės sklypo ribas pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1,2,3,4,5,6 ir ( - ) g. 49 dvibučio privačios namų valdos 1548 kv. m. žemės sklypo ribas pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1,2,3,4,5,6,7. Tarp 3, 4 taško bendra riba tarp šių žemės sklypų nubrėžta per šlaito keteros kraštą. Plano ištraukoje nurodyti sklypo ribų ilgiai, koordinatės ir plotai yra preliminarūs, todėl Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimo Nr. 64lv 3 p. yra nustatytas reikalavimas, kad žemės sklypų naudotojai privalo atlikti tikslius sklypo matavimus, t. y. ribų posūkio taškus vietoje nustatyti geodeziniais prietaisais, paženklinti, matuoti ir plotus apskaičiuoti pagal LR žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtintos „Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos“ (toliau – ir Metodika) reikalavimus. Šis reikalavimas suformuluotas, vykdant LR žemės reformos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatą, kad teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimui, vietovėse ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Pagal Metodikos 3.1.3.3 p. nuostatą, geodezinius matavimus vykdančiai organizacijai miesto plano ištraukoje pažymėtos raudonomis linijomis sklypo ribos, ilgiai, koordinatės ir plotas yra preliminari informacija. UAB korporacija „Matininkai“ atliko kadastrinius (geodezinius) matavimus viename iš Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų ir didžio nustatymo“ suformuotų vienas šalia kito dviejų žemės sklypų, turinčių bendrą ribą. Vietovėje vizualiai aiškiai matoma natūrali gamtos suformuota skiriamoji faktiškai naudojamų sklypų riba tarp ( - ) g. 49 ir 51 žemės sklypų nubrėžta per šlaito keterą, užsodinta ištisine agrastų gyvatvore, per metrą nuo ūkinio pastato koordinuoto detaliajame plane, idealiai sutampanti su nustatytomis ribomis tiek detaliojo plano grafiniame sprendinyje, tiek miesto plano topografinėje ištraukoje su pažymėtomis raudonomis sklypų ribomis. UAB korporacija „Matininkai“, pažeidžiant Metodikos imperatyvius reikalavimus, žemės sklypo ribas nustatė ir matavimus atliko nedalyvaujant gretimų žemės sklypų naudotojams, be imperatyvios sklypo ribų paženklinimo ir akto įforminimo procedūros, ignoruodami natūralias gamtines detalaus plano grafiniame sprendinyje nustatytas sklypo ribas ir jų koordinavimo būtinybę, neteisėtai atliko preliminarių, neatitinkančių faktinės padėties, koordinačių paženklinimą vietoje. Šis paženklinimas atliktas neturint pagal Metodikos 3.1.3.2 p. nustatyto vienintelio teisėto tokių koordinačių pažymėjimo vietoje dokumento - Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus perduodamos matavimus atliekančiam asmeniui, žemės sklypų planų, kurių pagrindu šie sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre - kopijos su jose nustatytomis posūkio taškų koordinatėmis. Esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad tuo metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 316 patvirtintus Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus, būdamas Valstybinio žemės kadastro duomenų tvarkytoju, disponavo pilna informacija apie iki šių kadastrinių matavimų įvykdytus ir įregistruotus geodezinius matavimus Vilniaus mieste, tarp kurių nebuvo duomenų apie atliktus ( - ) g. 49 ir 51 žemės sklypų geodezinius matavimus. Dėl to, sklypo riba nuo išlikusio 3 posūkio riboženklio perkelta 1,01 m., 4 posūkio taške perkelta 3,44 m. nuo šlaito keteros krašto į ( - ) g. 49 naudojamos žemės sklypo gilumą, taip, kad ji kerta detaliojo plano grafiniame sprendinyje nurodytą ūkinį pastatą, pakeisdama detaliojo plano grafiniame sprendinyje nustatytas ribas, sklypų konfigūraciją ir nepagristai prijungdama prie ( - ) žemės sklypo niekada jų nenaudotos, ant kalvos esančios žemės dalies.

3Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, neatlikęs elementarios Metodikos 1.8., 13. ir 14.3. p. nustatytos kontrolės, 2001-06-12 ( - ) žemės sklypo planą, kaip atitinkantį detaliam planui, nors ir be privalomo žemės sklypo paženklinimo akto ir gretimų sklypų naudotojų lentelės žemės sklypo plane, neteisėtai suderino ir žemės sklypo ribas nepagrįstai įregistravo Valstybiniame žemės kadastro žemėlapyje. Nacionalinės žemės tarnybos 2008-11-13 rašte Nr. 3B-(10.5)-D-208/2-1364 suformuluota vienašališka, nepagrįsta ir prieštaraujanti nurodytiems norminiams ir administraciniams aktams bei patikrinimo vietoje išvada, kad UAB korporacijos „Matininkai“ atlikti matavimai atlikti teisingai ir pavedimas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimo Nr. 641V priedėlyje nurodytas sklypo koordinates įvertinti situaciją vietoje, patikrinti ar pagal nustatytas koordinates teisingai paženklintos žemės sklypo ( - ) ribos bei pakartotinai įvertinti, ar šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai vienašališkai, iškreipiant geodezinių matavimų organizavimo pagrindus ir pažeidžiant nurodytų norminių teisės aktų nuostatas, klaidinančiai pavartojo žodžius „Nustatytas koordinates“. Šie žodžiai tarsi konstatuoja faktą, kad Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V patvirtintų sklypų ribų raudonosios linijos, koordinatės ilgiai buvo nustatyti geodeziniais prietaisais ir išmatuotų žemės sklypų planai buvo įregistruoti Valstybiniame žemės kadastre, ir dabar nesant riboženklių, pagal nustatytas koordinates, privalu patikrinti vietoje jų paženklinimo teisingumą. Toks patikrinimo užduoties suformulavimas tiesiogiai įtakojo Vilniaus apskrities administravimo institucijas netiesiogiai atsisakyti nuo VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, išnagrinėjusio pareiškėjų 2008-02-27 skundą ir matomai sutikusio su pareiškėjų skundo argumentais, 2008-05-26 raštu Nr. S 18-582 įpareigojusių UAB korporaciją „Matininkai“ patikslinti klaidingai nustatytas žemės sklypo ( - ) ribas iki 2008-07-01, reikalavimo. Patikrinimo komisija 2009-01-16 atvykusi į vietą tik imitavo patikrinimą, pažymėdama Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimo Nr. 641 priedėlyje nurodytas preliminarias koordinates vietoje, pastatydama 3 ir 4 taško riboženklius taip, kad riba eina per pastatą, 2,19 m nuo pastato krašto, neklausė paaiškinimų, kategoriškai atsisakydama koordinuoti natūralių gamtinių ribų kontūrus, nurodytus detaliojo plano ir raudonųjų linijų grafiniuose sprendiniuose, teigdami, kad tai jiems nepavesta. Komisijos darbe dalyvavęs UAB „Geoteka“ direktorius Ž. Romanovas „Leica GPS 900“ prietaisu LKS-94 koordinačių sistemoje ne tik pažymėjo preliminarias koordinates vietoje, bet pareiškėjo prašymu, taip pat koordinavo detalaus plano grafiniame sprendinyje nurodytus 3,4,5, posūkio taškus, kurie patvirtino skunduose nurodytą sklypo ribų perstūmimo 3,44 m faktą, taip, kad riba kerta detaliajame plane kartografuotą ūkinį pastatą. Patikrinimo komisija ir VAVA dėl nesuprantamų priežasčių nelaikė esminėmis skunde ir pastabose dėl patikrinimo akto nurodytus UAB korporacijos „Matininkai“ ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus padarytus Metodikos reikalavimų pažeidimus: neatsižvelgta į nustatytą detaliojo plano grafiniame sprendinyje žemės sklypo konfigūraciją ir bendrą ribą tarp ( - ) g. 49 ir 51 žemės sklypų, nubrėžtą per natūralią gamtinę ribą - kalvos šlaito keterą ir ant ribos esančią vaiskrūmių (agrastų) gyvatvorę (5.4.7p.), matavimus vykdė, nedalyvaujant kaimyninio sklypo naudotojams (5.2.p.), neatliko geodezinių matavimų procedūros (5.3p.), neleistinai ribą nustatė per detaliojo plano grafiniame sprendinyje kartografuotą ūkinį pastatą (5.4.9.p), nesurašė, dalyvaujant gretimų sklypų naudotojams, žemės sklypo paženklinimo akto (5.8.p.), parengė žemės sklypo planą be gretimų žemės savininkų ir naudotojų lentelės (12.4.7.p.), sukomplektavo žemės sklypo ribų matavimų bylą be privalomo sklypo ženklinimo akto (14.2p.), Žemėtvarkos skyrius neteisėtai priėmė nepilnai sukomplektuotą žemės sklypo matavimų bylą (14.3.p.). Patikrinimo komisija, esant aukščiau nurodytiems Metodikos pažeidimams, išvadose konstatavo, kad sudarytas 2000-08-01 UAB korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo planas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu patvirtintos Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos nuostatų, pažymėjo, kad žemės sklypo ( - ) tvarkymo byloje, saugojamoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve, žemės sklypo paženklinimo akto nėra. Nacionalinės žemės tarnybos, Patikrinimo komisijos ir VAVA pareigūnai neįvertino imperatyvios žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo paženklinimo akto įforminimo ir pasirašymo procedūros, nustatytos Metodikoje (5.2, 5.3, 5.4.7, 5.4.9, 5.8, 12.4.7, 14.22.2 p.). Pagal norminius aktus, paženklinimo aktas yra privalomas sklypo geodezinių (kadastrinių) matavimų bylos, žemės sklypo plano sudarymo ir registravimo kadastre dokumentas. Kadastriniai matavimai atlikti be sklypo ribų paženklinimo akto, nes jo nėra ne tik Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, bet jis nebuvo perduotas Registrų centrui. Patikrinimo komisija ir VAVA pareigūnai nepagrįstai laikė neesmine Metodikos 5.4.9 p. nuostatą, kad matavimais nustatoma riba negali kirsti pastato, nes laikinas bei neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas kerta VĮ „Registrų centras“ įregistruotą žemės sklypo, esančio ( - ) ribą, t. y. pastatytas ant gretimo sklypo žemės. Tuo tarpu šis laikinas pastatas faktiškai nesudėtingas ūkinis pastatas, pastatytas apie 1962 m., yra ant šiaurinės ( - ) g. 49 naudojamo sklypo ribos, per metrą nuo šlaito keteros krašto, detalaus plano grafiniame sprendinyje pažymėtas „N“ raide (t. y. medinis negyvenamas pastatas), negalėjo būti išplėstas į gretimą sklypą, nes per 1998-2009 m. jo parametrai nekito. Metodikos 5.4.9 p. pavartota bendrinė pastato sąvoka, nenurodant registravimo sąlygos. Taip pat esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad Tvarkos 11 p. nustatyta, kad žemės sklypai prie namo valdos priklausinio - ūkinio sandėliuko, malkinės, esančių kitame žemės sklype, formavimo sąlyga yra ne jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, o jų nurodymas detaliajame plane, jeigu tai numatyta sklypo, kuriame yra nurodytieji priklausiniai, detaliajame plane. Ši situacija taip pat patvirtina faktą, kad UAB korporacijos „Matininkai“ 2000 m. atlikti geodeziniai matavimai ir nustatytos ribos neatitinka detaliajame plane nustatytų ribų. Patikrinimo komisijos teiginys, kad žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, yra nepagrįstas ir prieštarauja Įstatymo ir administracinių, norminių aktų nuostatoms. Kaip matyti iš skunde pateiktų argumentų, skundžiamas VAVA 2009-05-18 sprendimas Nr. 20-337 priimtas netinkamai aiškinant administracinius aktus ir teisės normas yra iš esmės neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir taisyklėms. Kadangi UAB korporacijos „Matininkai“ paruoštas ( - ) žemės sklypo planas neatitinka detalaus plano grafiniame sprendinyje nustatytų ribų, neteisėtai, pažeidžiant Metodikos imperatyvias nuostatas, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus buvo suderintas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir paruoštas sklypo pardavimo sutarties projektas ir dėl to mano, kad klaidos ištaisymą turėtų inicijuoti VAVA LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka (I tomas, b. l. 5-8).

4Teismo posėdyje pareiškėjas J. V. D. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovė VAVA su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51, Vilniuje, detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471V „Dėl sklypų ( - ) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, vadovaudamasi šiuo detaliuoju planu Vilniaus miesto valdyba 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio nustatymo“ (toliau - ir Sprendimas Nr. 641V) nustatė minėtų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, linijų ilgius ir plotą. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Sprendimo Nr. 641V priede nurodytos žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės yra preliminarios. Šio sprendimo 2 punktu yra nustatytos ( - ) privačios namų valdos 1192 kv. m. žemės sklypo ribos, kurios sprendimo priede pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6. Kadangi ( - ) žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų skaičiais, koordinatės yra nustatytos Vilniaus miesto valdybos sprendimu, jomis privaloma vadovautis. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, teritorijų planavimas yra savivaldybei priskirta funkcija. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-19 įsakymu Nr. 2.3-16841-(01) buvo sudaryta komisija (toliau - ir Komisija), kuriai buvo pavesta nuvykti į vietą (ties žemės sklypu, esančiu ( - ), Vilniuje), patikrinti situaciją vietoje, ar pagal nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates teisingai paženklintos žemės sklypo ( - ), Vilniuje, ribos, ar šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB Korporacija „Matininkai“, buvo atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūko ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų. Komisija 2009-01-16 nuvyko prie žemės sklypų, esančių ( - ) g. 49 ir 51, Vilniuje, išnagrinėjo archyvinėse bylose turimus žemės sklypų, esančių ( - ) g. 49 ir 51, Vilniuje, dokumentus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-34-9 bei 2009-02-17 pateikė išvadas Nr. 91-2.17-15. Komisija padarė išvadą, kad žemės sklypo planas, sudarytas 2000-08-01 UAB Korporacija „Matininkai“, parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos nuostatų ir kad UAB Korporacija „Matininkai“ 2000-08-01 atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, ribas. Vadovaujantis šiomis išvadomis laikytina, kad žemės sklypo ( - ) kadastriniai matavimai atlikti iš esmės nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo ( - ) byloje, saugomoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve, nėra žemės sklypo ribų paženklinimo akto, tuo vadovaudamasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008-11-13 rašte Nr. 4B-(10.5)-D-208/2-1363 padarė išvadą, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas nebuvo surašytas ir tai laikytina Metodikos nuostatų pažeidimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ( - ), Vilniuje, ribos, kurios jau yra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas šio sklypo ribas, dėl formalių Metodikos nuostatų pažeidimų nėra pagrindo inicijuoti pareiškėjų prašomos procedūros. Komisija taip pat nustatė, kad žemės sklypo ( - ) g. 49 šiaurinėje dalyje esantis statinys kerta viešame registre įregistruotą žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje ribą, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tikslinti ar taisyti ( - ) kadastrinius matavimus, nes minėtas statinys yra laikinas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (II tomas, b. l. 1-2).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad VAVA neatliko savarankiško jų skundo tyrimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, o tik vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktu žodiniu kadastrinių matavimų vertinimu. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009-01-16 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-34-9 ir Komisijos, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-19 įsakymu Nr. 2.3-16841-(01) „Dėl komisijos sudarymo“, išvados (toliau – ir 2008-12-19 komisijos išvados), iš kurių matyti, kad ne tik VAVA specialistai ir matininkai tikrino žemės sklypų, esančių ( - ) ir 49, Vilniuje, situaciją vietoje, bet šiame patikrinime dalyvavo ir pats pareiškėjas J. V. D. bei UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovė M. J.. Patikrinimo metu buvo ne tik matuojami atstumai tarp objektų rulete, bet ir geodeziniu prietaisu „Leica GPS 900“ buvo nustatomos žemės sklypo, esančio ( - ), posūkio taškų koordinatės. Todėl, pareiškėjų teiginys, neva VAVA specialistai neatliko savarankiško pareiškėjų skundo tyrimo ir netikrino faktiniu duomenų vietoje, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai klaidina teismą teigdami, kad Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami naudojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto ploto žemės sklypai. Šio įstatymo 9 str. 2 d. redakcijoje, galiojusioje nuo 1997-07-23 iki 2003-02-24 įtvirtinta, jog piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai, o apie naudojamumo kriterijų šioje nuostatoje nebuvo kalbama. Nesutinka, kad formuojant prie pastatų parduodamus žemės sklypus, vienas iš kriterijų nustatant jų dydį ir ribas yra šių žemės sklypų naudojimas, tačiau tai nėra vienintelis ir esminis faktorius, lemiantis parduodamo sklypo dydį. Be pastarojo faktoriaus, įstatymų leidėjas nurodo ir kitus svarbius kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti parduodant žemės sklypą: miestuose (iki 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet Vilniuje ne didesni kaip 0,2 ha. Parduodamų sklypų dydį ir ribas su nustatytomis teritorijų planavimo dokumentuose sieja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, kurios 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams bei nacionaliniams ir užsienio subjektams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami tik tie žemės sklypai, kuriu ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose. Tvarkos 6 punkte nurodyta, kad miestuose ir iki 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Taigi, vadovaujantis šia Tvarka, esminis parduodamų sklypų dydžio ir ribų kriterijus yra jų nustatymas detaliuosiuose planuose, todėl pareiškėjų argumentas, jog parduodamo žemės sklypo ribos turi būti nustatomos išimtinai atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą, yra visiškai nepagristas. Iš skundo argumentų daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės ginčija detaliojo plano sprendinius, nustatančius sklypų ribas ir posūkio taškų koordinates, o ne VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337. Kadangi, kaip teisingai pabrėžiama atsakovės atsiliepime į skundą, teritorijų planavimas yra savivaldybei priskirta funkcija, VAVA nėra kompetentinga keisti detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimas Nr. 471V „Dėl sklypų ( - ) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas ir sprendiniai (toliau – ir detalusis planas) ir Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimas Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49 ir 51 ribų ir dydžio nustatymo“, kuriuo valdyba patvirtino dar iki 1999-03-25 sprendimo priėmimo suderintą sklypų planą pareiškėjams buvo žinomi ir su jais suderinti, kaip matyti iš 1999-03-25 sprendimu patvirtintame brėžinyje esančio pareiškėjos D. I. D. parašo. Taigi, pareiškėjai, nesutikdami su žemės sklypų ( - ) g. Nr. 49 ir 51 ribomis, turėjo ginčyti nurodytus Vilniaus miesto valdybos sprendimus, tačiau jų niekada neginčijo ir su detaliojo plano sprendiniais bei patvirtintu sklypų planu visada sutiko. Vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d., iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, net jeigu ir būtų pripažinta, kad žemės sklypų ( - ) g. Nr. 51 ir 49 ribų kadastriniai matavimai tariamai atlikti netinkamai, žemės sklypą ( - ) g. Nr. 51 perleidus sąžiningam įgijėjui, žemės sklypų ribų galimas perkėlimas prilygtų nekilnojamojo daikto išreikalavimui iš sąžiningo įgijėjo, kas būtų neteisėta, byloje nesant duomenų apie jokį kitų asmenų padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į 1999-04-15 sprendimo nuostatą, kad žemės sklypų naudotojai privalo atlikti tikslius sklypo matavimus, 2000 m. rugpjūčio mėn. UAB korporacija „Matininkai“, vadovaudamasi Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika, atliko žemės sklypo, esančio ( - ) g. Nr. 51, kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Metodikos 5.4.3 papunkčiu, nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas vietovėje, laikomasi šių reikalavimų: formuojant žemės sklypų ribas miestuose, miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse, vadovaujamasi patvirtintais detaliaisiais planais. Taigi, ši nuostata imperatyviai nustato, kad būtent detaliuoju planu, o ne pareiškėjų nurodomu tariamu faktiniu žemės naudojimu ar kitais kriterijais turi būti vadovaujamasi ženklinant žemės sklypo ribas. Jokia teisės norma matavimus atliekančiam asmeniui nesuteikia teisės vadovautis kitais matavimų atlikimo pagrindais, kaip tik tai teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju - detaliuoju planu). Todėl pareiškėjų argumentas, jog UAB korporacija „Matininkai“, atlikdami žemės sklypo, esančio ( - ) g. Nr. 51, turėjo vadovautis gamtiniu reljefu ar faktiniu žemės sklypų naudojimu, yra visiškai nepagrįstas. Aplinkybę, kad ( - ) g. Nr. 51 žemės sklypo kadastriniai matavimai atitiko 1999-04-15 sprendimu patvirtintą sklypų planą (o tuo pačiu ir detalųjį planą), t. y. atitiko nurodytas posūkio taškų koordinates, linijų ilgius bei žemės sklypo plotą, ne kartą savo raštuose patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei VAVA. Tai, jog ( - ) g. Nr. 51 žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis detaliuoju planu, akivaizdžiai matosi sulyginus 1998 m. parengtame sklypų plane ir 2000-08-01 parengtame UAB korporacijos „Matininkai“ plane nustatytas posūkio taškų koordinates bei ribų linijų ilgius. 1998 m. sklypų plane ir 2000 m. UAB korporacija „Matininkai“ plane nustatytos koordinatės bei linijų ilgiai iš esmės visiškai sutampa. 1998 m. sklypų plane ir 2000 m. UAB korporacijos „Matininkai“ plane nustatytas ( - ) žemės sklypo plotas visiškai sutampa ir yra lygus 1192 kv. m. Pareiškėjai, nesutikdami su ( - ) g. Nr. 51 žemės sklypo geodezinių matavimų suderinimu, remiasi tuo, kad nebuvo parengtas žemės sklypo paženklinimo aktas. Tai, jog žemės sklypo paženklinimo aktas, kuris turėjo būti surašytas prieš 10 metų (2000 m.), nerastas žemės sklypo archyvinėje byloje, savaime nereiškia, kad jis nebuvo parengtas. Net ir laikant, kad žemės sklypo paženklinimo aktas surašytas nebuvo, šis galimas procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu kadastrinius matavimus pripažinti neteisėtais, kadangi kadastriniai matavimai iš esmės atlikti teisingai. Daro išvadą, kad 2000-08-01 UAB korporacijos „Matininkai“ parengtas ir 2001-06-12 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintas ( - ) g. Nr. 51 žemės sklypo planas yra teisingas, kadastriniai matavimai yra teisėti. Reikalavimas panaikinti raštą yra nepagrįstas ir dėl to, kad ginčijamas VAVA 2009-05-18 raštas Nr. 20-337 nėra individualus administracinis aktas. Pareiškėjo 2009-03-31 skundo Vilniaus apskrities viršininkui reikalavimas panaikinti 2008-12-19 komisijos išvadas yra visiškai nepagrįstas, kadangi 2008-12-19 komisijos išvados, adresuotos Vilniaus apskrities viršininkui, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir pačios savaime pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia. Be to, komisija yra sudaryta iš VAVA specialistų, ir apskrities viršininkui pateikia savo savarankišką situacijos vertinimą bei siūlymus, kurių viršininkas įtakoti neturi teisės, tačiau priimdamas sprendimą gali į juos arba atsižvelgti, arba ne. Kiti reikalavimai konstatuoti ar pripažinti tam tikrus faktus galėtų būtų tik motyvu ar pagrindu apskrities viršininkui priimant individualų administracinį aktą, tačiau faktų pripažinimas pats savaime pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukelia. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, jog šie teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio - aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus (skundus). Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. Al7-966/2006, nutartis administracinėje byloje Nr. A6-794/2007). Daro išvadą, kad įvertinus 2009-03-31 skundo Vilniaus apskrities viršininkui reikalavimus bei atsakymą į šį skundą, ginčijamas raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas, o tik informacinio pobūdžio raštu, kuriuo paaiškinama situacijos faktinė padėtis. Dėl nurodytų aplinkybių, reikalavimas panaikinti VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 yra nepagristas, todėl netenkintinas, o byla šioje dalyje nutrauktina. Skundo reikalavimas įpareigoti VAVA inicijuoti ( - ) g. Nr. 51 žemės sklypo geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą be jau nurodytų priežasčių, neteisėtas ir dėl to, nes pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė skunde VAVA, atsakymą į kurį dabar ginčija. Taip pat pažymėjo, kad šis reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretūs, nes iš jo visiškai neaišku, kaip tokio reikalavimo tenkinimo atveju tariama „geodezinių matavimų klaida“ turėtų būti ištaisyta. Teismui patenkinus šį pareiškėjų reikalavimą teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi jo turinys nėra atskleistas. Be to, 2009-03-31 skundą Vilniaus apskrities viršininkui pateikė tik pareiškėjas J. V. D., o VAVA 2009-05-18 raštą ginčija J. V. V. ir D. I. D. Mano, kad pareiškėja D. I. D. šiame ginče nelaikytina turinčia reikalavimo teisę (II tomas, b. l. 135-140).

7Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

8Tretieji suinteresuoti asmenys UAB korporacija „Matininkai“, UAB „SEB lizingas“ ir I. M. atsiliepimų į skundą nepateikė. Teismo posėdyje UAB korporacija „Matininkai“ atstovas ir I. M. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas netenkinamas.

10Vilniaus miesto valdyba 1999-03-25 sprendimu Nr. 471V patvirtino sklypų ( - ) g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų planą ir sprendimus Žvėryno rajono detaliajam planui papildyti – sklypų ribas, žemės naudojimo reglamentą – žemės naudojimo paskirtį, būdą ir apribojimus (I tomas, b. l. 162, 168), o 1999-04-15 sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų ( - ) g. 49-ir 51 ribų ir dydžių nustatymo“ nustatė ( - ) g. 49 privačios namų valdos 1548 kv. m. žemės sklypo ir ( - ) privačios namų valdos 1192 kv. m. žemės sklypo ribas, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais, šių sklypų naudojimo sąlygas ir apribojimus, taip pat, be kita ko, nustatė, kad žemės sklypų naudotojai privalo atlikti tikslius sklypo matavimus, kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (I tomas, b. l. 47, 161, 166). Žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, naudotojai L. A. pateikus prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos sklypo dalį, taip pat leisti išsipirkti likusią namų valdos dalį (I tomas, b. l. 175, 176), atsakovė VAVA, suderinusi UAB korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (II tomas, b. l. 36), 2001-06-04 įsakymu Nr. 1721-01 nustatė, kad ( - ) namų valdos žemės sklypas yra 1192 kv. m. ploto, nurodė, kad parduoda L. A. šio žemės sklypo dalį pagal priedą, pavedant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (I tomas, b. l. 146). VAVA 2001-06-04 sprendimu Nr. 01-1390 L. A. buvo atkurtos nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0478 ha žemės sklypo dalį namų valdai, esančiai 0,01192 ploto žemės sklype ( - ), Vilniuje, o likusi šio žemės sklypo dalis – 714 kv. m., jai buvo parduota 2001-06-12 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (I tomas, b. l. 144). Šiuo metu, kaip nustatyta pareiškėjo J. V. D., atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir UAB korporacija „Matininkai“ atstovų, trečiojo suinteresuoto asmens I. M. paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjai D.I. D. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai, esantys Nekilnojamo turto registre neįregistruotame žemės sklype ( - ) g. 49, Vilnius, o trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklauso 0,1192 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vilnius, su jame esančiais statiniais, kuriuos išperkamosios nuomos ir lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu valdo tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ (II tomas, b. l. 23-35). Pareiškėjai pateiktu skundu teigia, kad žemės sklypo ( - ), Vilniuje, geodeziniai matavimai, rengiant šio žemės sklypo planą, buvo atlikti nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, dėl ko dalis žemės, kuria naudojosi pastatų, esančių žemės sklype ( - ) g. 49, Vilniuje, savininkai, neteisėtai atiteko minėtam sklypui, todėl VAVA, kuri suderino UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo ( - ) planą, turi inicijuoti klaidos ištaisymą LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka, t. y. kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas J. V. D., atsakovė turi patikslinti žemės sklypo ( - ), Vilnius, ribas teisminiu būdu, t. y. kreipiantis į teismą.

11LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. numato, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

12Atsakovė VAVA, kaip nustatyta atsiliepimu į skundą ir jos atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, mano, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, UAB korporacija „Matininkai“ parengtas planas, kuris yra VAVA 2001-06-04 sprendimo Nr. 01-1390 ir 2001-06-12 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis, parengtas iš esmės nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kadangi kadastriniais matavimais nustatytos šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas sklypo ribas, šį sklypą išperkamosios nuomos teise valdantis tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ taip pat nesutinka su sklypo ribų, atitinkamai – ir jo ploto, tikslinimu, todėl akivaizdu, kad administracine tvarka žemės sklypo ( - ), Vilniuje, kadastriniai matavimai negali būti patikslinti.

13Tačiau netgi tuo atveju, jei atsakovė VAVA konstatuotų, kad UAB korporacija „Matininkai“ parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, parengtas pažeidžiant jo rengimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, t. y. kad kadastriniuose matavimuose yra netikslumų, ji negalėtų imtis veiksmų, kuriuos pareikštu skundu prašo ją įpareigoti atlikti pareiškėjai, t. y. kreiptis į teismą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kadastrinių matavimų patikslinimo: žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniuje, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise, todėl jo ribos, atitinkamai – ir plotas, gali būti pakeistos pakeitus ar panaikinus aktus ir sandorius, kurių pagrindu jis čia buvo įregistruotas. Tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str., tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 49 str. 1 d. numato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu), kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymų numatytais atvejais. LR apskrities valdymo įstatymas, kuris reglamentuoja apskrities viršininko kompetenciją, nenumato, kad apskrities viršininkas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą arba trečiųjų asmenų teises. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. vartojamą sąvoką ,,inicijavimas“, 2004-01-30 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A4-65/2004, nurodė, kad ji gali būti aiškinama pakankamai plačiai: tai – ne tik tam tikra iniciatyva, pastangos atitinkamai veikti, bet ir tiesioginis kreipimasis į teismą, siekiant panaikinti administracinį aktą. Tačiau pagal teisės normų analizę kolegija konstatavo, kad inicijavimas kaip subjekto teisė kreiptis į teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo galimas tik tada, jei tam subjektui tokią teisę nustato specialus įstatymas. Jei specialiame įstatyme tokios teisės nėra, o sprendimas turi būti panaikintas teismine tvarka, tokio sprendimo nuginčijimo inicijavimas pasireiškia informacijos pateikimu subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

14Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę VAVA inicijuoti žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o taip pat kitas šiame straipsnyje išvardintas bylas. Pareiškėjai skundžia ir prašo panaikinti atsakovės VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337, kuriuo atsakovė išreiškė savo nuomonę dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kadastrinių matavimų tinkamumo, tačiau šis raštas nėra administracinis teisės aktas ir teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia: manydami, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, planas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat pažeidžia jų teises, atsakovės VAVA 2009-05-18 raštas Nr. 20-337 nėra kliūtis kreiptis į teismą su atitinkamai formuluojamais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti atsakovės VAVA 2009-05-18 raštą Nr. 20-337 nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

16nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-05-18 rašto Nr. 20-337 panaikinimo.

17Kitoje dalyje pareiškėjų Dalios I. D. ir J. V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai